Nuosprendis: vieniems - mirtis, kitiems - tik teisingumo iliuzija.

Kovo 28 dieną Klaipėdos miesto apylinkės teisme trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme už sukčiavimą stambiu mastu bei operacijų su užsienio valiuta taisyklių pažeidimus nuteistas hemofilija sergantis 2 grupės invalidas Dmitrijus Žoludevas, menininkų Renatės Lūšis bei Nikolajaus Žoludevo sūnus.
Nuosprendis paskelbtas, civiliniai ieškiniai priteisti. Bet... kas patyrusiesiems žalą atlygins nuostolius, jei Dmitrijus Žoludevas nebeturi jokio turto nei sąskaitos banke? Kaip įrodyti - retoriškai klausia jie - jog turtas, sukrautas iš jų pinigų, užrašytas ne Dmitrijaus, o jo tėvo juvelyro Nikolajaus Žoludevo vardu? Kodėl valstybė nesiima priemonių, kad atsakomybėn būtų galima patraukti ne tik aferų vykdytoją, o ir jų organizatorių, buhalterijos tvarkytoją? Kodėl neužtikrina, kad sukčiai Lietuvoje gautų tai, ko nusipelnė, kad jie būtų priversti atlyginti žmonėms padarytą žalą?
Nuteistojo motina dailininkė Renatė Lūšis savo sūnaus Dmitrijaus nusikaltėliu nelaiko. Nusikaltėliai, kalba ji, yra tie, kurie įtraukė jos invalidą sūnų į abejotinus finansinius sandorius... neatsiklausę tėvų. Juvelyras Nikolajus Žoludevas nukentėjusiųjų pareiškimus "Vakarų ekspresui" (kaip ir teismui) komentuoti atsisakė, o už "gandų" skleidimą pagrasino teismu.
Dmitrijus Žoludevas, užuot atgailavęs ir ieškojęs būdų atlyginti žalą, įrodinėja, kad byla prieš jį sufabrikuota. Tai jis esąs nukentėjusysis, o ne 16 jais teismo pripažintų žmonių.
Ir jį, auką, teismas sugebėjęs nuteisti mirties bausme - mat jam, hemofilikui, jau pirma diena kalėjime, laiku nesuteikus pagalbos, bus paskutinė.
Kas teisus - nustatė teismas, išnagrinėjęs prokuratūros pateiktus finansinių sandorių dokumentus. Juos pagal nuteistojo skundą dar tikrins apeliacinė instancija.

Liudijimas - ne įrodymas

Tiriant bylą ir nagrinėjant ją teisme nukentėjusieji teisėtvarkos pareigūnams tvirtino, jog finansinių aferų organizatorius buvo Dmitrijaus Žoludevo tėvas Nikolajus Žoludevas. Bet jau parengtinio tardymo dokumentuose buvę užfiksuoti tik tie parodymai, kuriuose minimas Dmitrijus.
"Kiekvienas iš mūsų galėtų duoti parodymus dėl N. Žoludevo veiklos toje byloje.

Skolino pasitikėdami garsių menininkų garbingumu

Priminsime, jog Dmitrijus Žoludevas nuteistas už tai, kad 1993 - 1994 metais, piktnaudžiaudamas žmonių pasitikėjimu, apgaulės būdu, žadėdamas grąžinti su palūkanomis, skolinosi įvairias sumas pinigų, dažniausiai Vokietijos markėmis, JAV doleriais, ir negrąžino. Bendra pasiskolintų pinigų suma sudarė apie pusę milijono.
Paskolos sutartys, kadangi Dmitrijus Žoludevas pinigų laiku negrąžindavo, buvo vis pratęsinėjamos. Be to, kad grąžintų skolą vieniems, Dmitrijus skolinosi iš kitų.
Nukentėjusieji hemofilija sergančiam Dmitrijui sakė skolinę vien pasitikėdami žymių jo tėvų garbingumu. Tačiau daugiau nei metus trukusiame teismo procese tėvai nedalyvavo, iškviestas duoti parodymų Nikolajus Žoludevas liudyti prieš sūnų atsisakė ir tuoj pat išėjo.
Tarp nukentėjusiųjų - ne tik apsukrūs verslininkai, bet ir medikų Jurgučių - Romualdo, Antaninos, Gedimino, Mindaugo - šeima, dailininkė Edita Kalninienė, kiti ne itin turtingi patiklūs žmonės, kurie, pardavę menką turtelį, skolino, tikėdamiesi atgauti su palūkanomis. Kaip nepatikėsi žmonėmis, apie kuriuos rašo spauda, kurie turi nekilnojamojo turto ir pardavę jį žada atsilyginti!

Nuosprendis - mirties bausmė

Įdomiausia yra tai, kad žmonės - jų buvo kur kas daugiau nei 18, kurie kreipėsi į teismą, - Dmitrijui Žoludevui skolino žinodami, jog jis serga sunkia nepagydoma kraujo krešumo liga - hemofilija. Šia liga, pirmiausia pažeidžiančia sąnarius, serga tik vyriškosios lyties atstovai. Norint sąnarius išgelbėti, reikia nuolat leistis trūkstamų kraujo komponentų, saugotis menkiausios traumos - pradėjus kraujuoti ir laiku nesuteikus pagalbos ligonis gali mirti.
Dmitrijus - vienintelis vaikas menininkų Renatės Lūšis ir Nikolajaus Žoludevo šeimoje. Sergančiam vaikui nieko negailėta. Nuo mažens vadintas auksiniu - ir tai, pasak Renatės Lūšis, tiesiogine prasme ("Jūs puikiai žinote, kad daktarų pilaitės kyla tik iš ligonių ašarų"). Kaip ir tėvai, linkęs į meną, pasižymėjęs ir literatūriniais gabumais, Dmitrijus buvo mokomas namuose, studijavo net žurnalistiką. Būdavę laikotarpių, kad šalia sūnaus motinai tekdavę praleisti daugiau laiko nei dirbtuvėse. Net kelionės su parodomis į užsienį, pasak dailininkės, buvo organizuotos labiau siekiant surasti ir parvežti vaistų labdaros.
"Čia, pas mus, duoda kelias ampules tam atvejui, jei tau bėda, o po to vėl turi nueiti kryžiaus kelius, kad tau tuos vaistus išrašytų. Ligonis turi pusę dienos kraujuoti, kad gautum ampulę parvežti ir suleisti,"- guodžiasi Renatė Lūšis.
Štai todėl - kad nuteistajam esanti reikalinga nuolatinė priežiūra, brangūs vaistai, kurių su savim laikyti negali, - motina jo sūnui skirtą trejų su puse metų laisvės atėmimą vadina mirties nuosprendžiu. Kadangi sūnus negali sulenkti kojos - sulenkus prasidės kraujavimas į didįjį sąnarį - jau pirmas nuėjimas į viešą tualetą, nesant vaistų, gali baigtis mirtimi.
Teismo ekspertai nustatė, jog dėl ligos Dmitrijus Žoludevas negali atlikti laisvės atėmimo bausmės, tačiau šios ligos Vidaus reikalų ir Sveikatos apsaugos ministerijų 1995 metų lapkričio 2 dienos įsakymu patvirtintame ligų, dėl kurių nuteistasis negali atlikti bausmės laisvės atėmimo vietose, sąraše nėra.

Kokia ligos forma serga Dmitrijus?

Dmitrijus serga dviem hemofilijos formom, - "Vakarų ekspresui" tvirtino Renatė Lūšis. Tai esą nustatyta gydytojų ir Vilniuje, ir Maskvoje. Mūsiškiai esą to nenori pripažinti. Iki bylai pasiekiant teismą jis naudojosi 1-osios invalidumo grupės lengvatomis, tik tardytojos prašymu atlikta ekspertizė nustatė, jog Dmitrijus yra tik 2 grupės invalidas.
Tačiau... "Yra buvę net taip, kad viena gydytoja, apimta pykčio priepuolio, pasakė, kad jis net trečiai grupei nepriskirtinas. Gavom boginti į Vilnių, daryti analizes. Kiek tai kainuoja! Jau važiuojant mažiausiai du išsiliejimai buvo", - pasakoja Dmitrijaus Žoludevo mama.
Daug ką, anot jos, gali paaiškinti susikomplikavę santykiai su Hemofilijos centro vyr. gydytoju R. Jurgučiu. Teismas priteisė išmokėti Jurgučių šeimai per 8 tūkst. litų. Tai, pasak Renatės Lūšis, esančios tik palūkanos iš paskolintos sumos, tačiau jų jie neatsisaką grąžinti.
Nukentėjusioji A. Jurgutienė teisme liudijo, jog su Dmitrijum susipažino švedų organizuotoje hemofilikų stovykloje. Tąsyk švedai tvirtinę, kad Dmitrijus hemofilija neserga, o ji sutikusi jam paskolinti pinigų, nes šis žadėjęs sukurti darbo vietas invalidams. Dmitrijus Žoludevas žinomas kaip klubo "Hemofilija", prieš keletą metų pagarsėjusio finansinėmis aferomis ir ryšiu su nusikalstamomis grupuotėmis, įkūrėjas. Nustačius finansinės veiklos pažeidimus, šis klubas, pasak Savivaldybės Rejestro skyriaus vyr. specialistės Elenos Janušaitienės, nebeveikia, nors sąrašuose tebėra. Pats D. Žoludevas "Vakarų ekspresą" patikino dabar esąs tik eilinis klubo narys.

Kiek liko skolingas A. Gubčenka?

Dmitrijus Žoludevas teisme neatgailavo pasisavinęs svetimus pinigus, nežadėjo jų grąžinti, neslėpė akių nuo piktų kreditorių. Maža to - jis tvirtino esąs tik auka, patyrusi daug nepagrįsto skausmo ir pažeminimo. Ne visus dokumentus nukentėjusieji pateikę teismui, sakė jis, - esą daug kitų, kompromituojančių ne jį, o pačius nukentėjusiuosius, iš biznio su maskviečiu Aleksejum Gubčenka uždirbusių šimtatūkstantines sumas. Tos sumos nedeklaruotos, sakė jis, vadinasi, neteisėtos, padaryta valstybei didžiulė žala.
Dmitrijus Žoludevas pasakojo, kad 1991 metais nuo vaikystės pažįstamas Aleksejus Gubčenka (gim. 1968 m.) pasiūlė finansiškai remti jo biznį - už tai žadėjo geras palūkanas. Tuo susidomėjo jo draugas R. Lobanovas. Atsirado ir daugiau kreditorių, panorusių lengvu būdu pasipelnyti. Tik dokumentus tekę tvarkyti pačiam Dmitrijui. Pamažu susidaręs 38 investuotojų ratas. Tik atsitikę taip, kad A. Gubčenka negrąžinęs pasiskolintų pinigų - per 200 tūkst. JAV dolerių, tada kai kurie investuotojai ėmę jų reikalauti iš jo, Dmitrijaus. "Buvau apvogtas ir nukentėjau pats", - tvirtino teisiamasis.
Dmitrijus Žoludevas dėl to, kad Aleksejus Gubčenka negrąžino paskolintų pinigų, kreipėsi į policiją. Tuo tarpu nukentėjusiųjų rankose yra Dmitrijaus ir Aleksejaus telefoninio pokalbio įrašas, iš kurio aiškėja, kad Dmitrijus draugui tebuvo skolinęs tik 15 tūkst. JAV dolerių, o šis teliko skolingas 6 tūkstančius. Pinigai skolinti už 22 proc. palūkanų, 200 tūkstančių suma, pasak vieno nukentėjusiųjų, liguistoje Dmitrijaus vaizduotėje susidariusi kas mėnesį skaičiuojant procentus nuo bendros su priaugusiais procentais sumos. Ir tokia virtuali suma priaugusi per pusmetį.
Nukentėjusysis šioje byloje - Renaldas Rinkevičius iš A. Gubčenkos sužinojo, jog jo parašas 200 tūkstančių dolerių paskolos sutartyje, kurią rodė Dmitrijus, prašydamas paskolinti pinigų, padirbtas. Nukentėjusiųjų skaičiavimais, Dima iš kreditorių paėmė 120 - 130 tūkst. dolerių, iš jų tik 15 tūkst. skolino A. Gubčenkai.
Pats Dmitrijus "Vakarų ekspresą" įtikinėjo, jog, anot jo, "vadinami nukentėjusieji" investavo apie 200 tūkst. litų, o atgavo gerokai per 320 tūkstančių. Tai, ko jie reikalauja iš jo dabar, tesančios palūkanos.

"Kam atiduoti skolą - sprendė tėvas"

Nukentėjusysis Borisas Juodzevičius, įmonės "Komplekt Servis" direktorius, 1996 m. už 5 proc. palūkanų paskolinęs Dmitrijui Žoludevui per 6 tūkst. JAV dolerių, pasakoja: "Atvažiavo Dmitrijus Žoludevas su savo vairuotoju, asmens sargybiniu į mano biurą, prašo paskolinti pinigų. Rodo namo Daukanto g., kurį bebaigią su tėvu išsipirkti, dokumentus. Išpirkę butus namą žadėjo parduoti ir skolą grąžinti per 2 - 3 mėnesius.
Palūkanas Dmitrijus mokėjo tris kartus, o kai supirktas turtas buvo perrašytas tėvo vardu, nebegavau nieko.
Paradui vadovavo tėvas. Pats tik jokių popierėlių nepildė, kalbėjo virtuvėje akis į akį, be jokių pašalinių. Mama paduodavo arbatos ir tuoj išeidavo. Kartą ir ji šnektelėjo, sakė, jog kažkoks biznis nepavykęs...
Nikolajus Žoludevas vėliau aiškinosi, kas ruošiasi apskųsti teismui jų darbelius, kas ne, įtikinėdamas ir mane palaukti. Jis tvarkė buhalteriją, rudos spalvos bloknote fiksavo visus kreditorius. Tai jis, o ne sūnus sprendė, kam atiduoti skolą, kam ne. Jis man pasiūlė atvesti dar du kreditorius, kurie paskolintų po 10 tūkst. dolerių, tada aš savo atgausiąs.
Paskui prasidėjo gąsdinimai telefonu: jei paduosi į policiją - negausi nė cento, sveikatą prarasi... Parašiau du pareiškimus apie tai, įrašiau grasinimus į magnetofoną, tai pridėta prie bylos."

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder