EŽTT: Aukščiausiasis Teismas galėjo būti šališkas ginče dėl „Achemos grupės“ akcijų

Europos Žmogaus Teisių Teismas antradienį paskelbė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas galėjo būti šališkas, spręsdamas ginčą dėl „Achemos grupės“ smulkiosios akcininkės Marijos Kaminskienės akcijų dalies.

Anot Strasbūro teismo, pagrįstų abejonių dėl nešališkumo sukėlė tai, kad Aukščiausiojo Teismo teisėjai nenusišalino nuo skundo nagrinėjimo, nors buvo pažįstami su tuometiniu „Achemos grupės“ vadovu ir akcininku Romualdu Žadeika bei advokatu Gintaru Balčiūnu. Jie viešame teismo sprendime įvardijami inicialais R. Ž. ir G. B.

M. Kaminskienei Europos Žmogaus Teisių Teismo trijų teisėjų kolegija priteisė 4 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Teismo sprendime rašoma, kad M. Kaminskienė 2016 metais kreipėsi į arbitražą, siekdama prisiteisti 12 mln. eurų neišmokėtų dividendų. Jos skundą arbitražas po metų atmetė. Arbitražo sprendimą M. Kaminskienė nesėkmingai bandė ginčyti Lietuvos Apeliaciniame ir Aukščiausiajame teismuose.

Bylos duomenimis, svarstant kai kuriuos jos prašymus dalyvavo teisėjai E. L. ir D. Š. – tokiais inicialais teisme tuo metu dirbo teisėjai Egidijus Laužikas ir Donatas Šernas. E. Laužikas 2019 metais buvo atleistas, kai sulaukė įtarimų korupcija. 

Strasbūro teismas pabrėžė, kad šie teisėjai patys buvo deklaravę asmeninius ryšius su R. Žadeika ir G. Balčiūnu ir net nusišalinę nuo kitų su jais susijusių bylų. 

„(Europos Žmogaus Teisių) Teismas nebuvo įtikintas, kad minimos bylos taip smarkiai skyrėsi, kad pareiškėjų abejonės dėl teisėjų nešališkumo nebūtų pagrįstos. Jis atkreipia dėmesį, kad atsakovai šioje byloje, iškeltoje pagal pareiškėjo pateiktą ieškinį, buvo bendrovė A. G. („Achemos grupė“ – BNS), kurioje R. Ž. ir keli jo šeimos nariai valdė reikšmingą dalį akcijų“, – rašoma teismo sprendime.

„Atsižvelgiant į pareiškėjos siektą priteisti didelę sumą, galima pagrįstai manyti, kad patenkinus šį ieškinį bendrovė ir jos stambieji akcininkai būtų patyrę reikšmingų finansinių nuostolių. Nors, pasak Vyriausybės, R. Ž. galiausiai buvo atleistas iš bendrovės A. G. , šios bylos medžiagoje nėra jokių požymių, kad jis arba jo šeimos nariai atsisakė savo turimų šios bendrovės akcijų“, – pažymėjo Strasbūro teismas.

„Teismas laikosi požiūrio, kad R. Ž. ir G. B. buvo pakankamai įsitraukę į procedūrinius veiksmus tarp pareiškėjo ir bendrovės A. G., kad šie veiksmai paveiktų jų interesus. Atsižvelgiant šiuos du asmenis ir teisėjus E. L. bei D. Š. siejančius asmeninius ryšius, Teismas pripažįsta, kad abiejų teisėjų nešališkumu gali būti suabejota“, – rašoma teismo sprendime.

Strasbūro teismas pastebėjo, kad teisėjas E. Laužikas buvo pirmosios atrankos kolegijos pranešėjas ir pirmininkas, o teisėjas D. Šernas – antrosios atrankos kolegijos pranešėjas.

„Esant tokioms aplinkybės Teismas daro išvadą, kad pareiškėja turėjo pagrindo manyti, jog kiekvienas iš šių teisėjų atliko svarbų vaidmenį paskelbiant sprendimus nepriimti jos apeliacijų dėl teisinių priežasčių ir kad Aukščiausiojo Teismo nešališkumu galėjo būti pagrįstai suabejota“, – nurodė teismas.

„Taigi, Teismas daro išvadą, kad pareiškėjos abejonės dėl teisėjų E. L. ir D. Š. nešališkumo galėtų būti vertinamos kaip objektyviai pagrįstos ir kad šalies teisė ir praktika nesuteikia pakankamų procedūrinių saugiklių šioms abejonėms išsklaidyti“, – rašoma sprendime.

Dienraštis „Lietuvos rytas“ buvo rašęs, kad šioje byloje M. Kaminskienė nesėkmingai bandė susigrąžinti 1994 metais mirusio velionio vyro turėtas dvi akcijas, ginčydama jų perleidimo faktą.

Registrų centro duomenimis, 2020-ųjų pabaigoje M. Kaminskienei priklausė 156 „Achemos grupės“ akcijos. Jos sudarė 6,98 proc. koncerno įstatinio kapitalo.

R. Žadeika turi 0,49 proc. kapitalo, tačiau tiek pat dar turi ir Adomas Žadeika, o Jūratė Žadeikienė - 11,94 proc.