E. Gentvilui – 1,9 mln. eurų vertės ieškinys

E. Gentvilui – 1,9 mln. eurų vertės ieškinys

VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ketvirtadienį išplatino pranešimą apie tai, kad pateikė ieškinį buvusiam jos vadovui Eugenijui Gentvilui.

Klaipėdos apygardos teismui pateikto ieškinio suma - 1 907 004,12 Eur. Šią sumą, teigiama, sudaro Uosto direkcijos rangovams sumokėtos baudos, delspinigiai, palūkanos bei bylinėjimosi išlaidos.

"Žala buvo padaryta netinkamai vykdant VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pasirašytas rangos sutartis su BUAB "Klaipėdos hidrotechnika", "Strabag Wasserbau GmbH" ir "Rohde Nielsen A/S". Teismai jau anksčiau konstatavo, kad uosto direkcija nepagrįstai vienašališkai nutraukė sutartį su BUAB "Klaipėdos hidrotechnika" ir "Strabag Wasserbau GmbH" ir dėl to priteisė šalių pasirašytoje sutartyje numatytą baudą.

Taip pat VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija be pateisinamų priežasčių tiems patiems rangovams nesumokėjo už jų atliktus darbus. Dėl šių priežasčių teismai Uosto direkciją įpareigojo sumokėti ne tik už atliktus darbus, bet ir delspinigius, palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Jeigu sutartys būtų tinkamai vykdytos, direkcija ir valstybė nebūtų patyrusi 1,9 mln. Eur žalos. Priteistas sumas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija minėtoms bendrovėms jau yra sumokėjusi", - nurodoma Uosto direkcijos pranešime.

Kaltės neįžvelgia

"Vakarų ekspresui" susisiekus su E. Gentvilu, jis teigė apie tokį ieškinį dar nežinojęs. Vis dėlto jis patikino, kad nesutinka su tokiais kaltinimais.

E. Gentvilas teigė, kad prieš dvejus metus, 2016-aisiais, buvo sulaukęs tokio turinio pretenzijos, tačiau tada su advokatais pateikė paaiškinimus ir viskas nutilo. O dabar esą staiga vėl prie to grįžtama.

"2016 metų birželio 16 dieną jie man buvo pateikę pretenziją. Į tą pretenziją atsakiau 2016 metų rugsėjo 23-iąją. O dabar sugalvojo teikti ieškinį. Yra du epizodai - nesumokėtos sumos danų kompanijai, bet kol dirbau Uosto direkcijoje, nebuvau gavęs nė vienos sąskaitos ir negalėjau apmokėti. Žmonės, kurie atėjo po manęs, turėjo to imtis ir apmokėti.

Kitas dalykas - santykiai su "Klaipėdos hidrotechnika", kuri dabar jau bankrutavusi. Ji daug sutarčių sužlugdė ir buvo neatlikusi daug darbų, įsiskolinusi, tačiau dalį darbų turėjau apmokėti, tačiau atėjo dvidešimt keli skirtingų antstolių patvarkymai, kurie draudė mokėti, nes įmonė buvo pralaimėjusi bylas prieš savo darbuotojus, sąskaitos buvo areštuotos ir buvo nurodyta Uosto direkcijai, kad ji nemokėtų "Klaipėdos hidrotechnikai" priklausančių sumų, o pervestų jas į antstolių depozitines sąskaitas", - pasakojo E. Gentvilas.

Pasak buvusio Uosto direkcijos vadovo, po kurio laiko abi įmonės teismuose iš direkcijos prisiteisė pinigų.

"Dabartiniai Uosto direkcijos vadovai laiko, kad tos priteistos sumos yra žala Uosto direkcijai. Aš pripažįstu, jos yra mokėtinos sumos, bet "Rohde Nielsen" atveju aš nebuvau gavęs sąskaitų ir negalėjau mokėti, o "Klaipėdos hidrotechnikos atveju mokėti neleido antstolių veiksmai. Tai kur čia yra dėl mano kaltės padaryta žala, man sunku suprasti", - svarstė E. Gentvilas.

Politikas sakė nesutinkantis su ieškiniu ir yra pasirengęs "bylinėtis ir gaišti laiką".

E. Gentvilas Uosto direkcijai vadovavo nuo 2009 m. birželio vidurio iki 2012 m. lapkričio vidurio.

2015 metų rugsėjį Apeliacinis teismas pripažino, kad „Klaipėdos hidrotechnikos“, „Strabag Wasserbau“ ir uosto direkcijos krantinių statybos sutartis 2011 metais buvo nutraukta dėl direkcijos kaltės, todėl uostas įmonėms turi sumokėti daugiau nei 1,9 mln. eurų skolų, palūkanų ir netesybų. „Klaipėdos hidrotechnika" ir „Strabag Wasserbau“ siekė prisiteisti daugiau nei 6,26 mln. eurų.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder