Brangi žvėries gyvybės kaina

Brangi žvėries gyvybės kaina

Geriau jau susidūrimas su į kelią išbėgusiu gyvūnu, nei bandymas to išvengti, neįsitikinus, kad vairuojamos transporto priemonės manevras bus saugus. Taip patyrę vairavimo specialistai komentuoja Vilniaus rajone įvykusią tragišką avariją, pareikalavusią dviejų žmonių gyvybių.

Mirtina avarija trečiadienio vakarą, 18.26 val., įvyko Vilniaus rajone, ties Vainiškių kaimu. Vakar jau buvo žinomos tikslesnės jos aplinkybės. Molėtų plento 27-ame kilometre iš sostinės į Zarasus vykusio keleivinio autobuso „Man S 18 HOCL“ 62 metų vairuotojas, vengdamas susidūrimo su į kelią iš dešinės pusės išbėgusiu briedžiu, neįvertino važiavimo sąlygų (apsnigta kelio danga, pūga) ir stabdydamas išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kurioje susidūrė su „Honda Jazz“. Pastarąją vairavo 36 metų moteris. MAN dar galine dalimi kliudė priešpriešiais važiuojantį autovežį DAF, vairuojamą 42 metų Latvijos piliečio.

Autobuso smūgis buvo mirtinas „Honda Jazz“ vairuotojai ir gale sėdėjusiai 25 metų keleivei. Jų kūnus iš sumaitotos mašinos ištraukė ugniagesiai. Taip pat gale sėdėjusi vienerių metukų mergaitė (vairuotojos dukra) patyrė galvos ir veido sumušimus. Mažylę apsaugojo tai, kad ji sėdėjo vaikiškoje kėdutėje. Priekinėje keleivio sėdynėje važiavusiai 50 metų moteriai rimtesnės medikų pagalbos neprireikė. Iš automobilio ji išlipo pati. MAN ir DAF vairuotojai, kaip ir trys autobuso keleiviai, nenukentėjo. Po susidūrimo „Honda Jazz“ ir MAN atsidūrė pakelės griovyje. Tuo tarpu nė vienos transporto priemonės nekliudytas briedis nubėgo į mišką.

Pasak vairavimo mokyklai vadovaujančio buvusio automobilių ralio sporto meistro Broniaus Kazlausko, greičiausiai autobuso vairuotojas nepasirinko saugaus greičio ir nespėjo susiorientuoti situacijoje. Ko gero, visa tai ir lėmė netinkamą sprendimą.

„Tokiu atveju saugiausia išeitis - „lupti“ į žvėrį. Jei kas ir nukentės, tai tikrai nesunkiai. Jei nesu įsitikinęs, kad priekyje nėra kliūties ir tuo labiau ją matydamas, niekada nesukčiau į kairę. Jei pakelėje nėra medžių ar skardžio, jau geriau sukti į dešinę. Susidūrimo su žvėrimi išvengti sunku. Ir ypač tamsoje. Svarbiausia pasirinkti saugų greitį ir žiūrėti ne tik nosies tiesumu, bet ir į kairę bei dešinę. Bet faktas - geriau trenktis į žvėrį, nei sukti į priešingą eismo juostą“, - „Vakaro žinioms“ sakė B.Kazlauskas.

Jo teigimu, prie kelių esančios apsauginės tvoros padeda apsisaugoti nuo gyvūnų. Tačiau net ir joms esant, negalima prarasti budrumo. Ypač vietose, kur jos prasideda ir baigiasi. Tam pritaria ir gamtininkai. Tvoros nėra ištisinės, tad instinkto vedamas gyvūnas eina palei jas tol, kol jos baigiasi ar randa vartelius. Stambiems žvėrims (elniams, briedžiams, šernams) vielinės tvoros nėra neįveikiama kliūtis. Jas peršoka ar sutrauko. Įrengtų požeminių perėjų jie paprastai vengia. Iki 2017 metų šalyje įrengta apie 700 km tinklo tvorų, saugančių kelius nuo laukinių gyvūnų, 14 požeminių perėjų stambiems laukiniams gyvūnams, 11 - varliagyviams, penkios - smulkiems gyvūnams.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder