Kai jau ketvirtą iš eilės dieną nebebuvo padidėjusi kūno temperatūra, nusprendžiau telefonu paskambinti savo šeimos gydytojai ir viską raportuoti. Bendrą šiokį tokį silpnumą jaučiau, bet tai turbūt ir dėl to, kad šitiek dienų išbūta užsidarius tarp keturių sienų...
Norėjosi lyg kokiai kanarėlei ištrūkti iš narvelio tarsi į plačių horizontų erdves ir savotišką laisvę...
Viską telefonu papasakojau savo šeimos gydytojai ir ji konstatavo: "Tikriausiai būsite pasveikęs. Ir šiaip pagal sveikatos apsaugos ministro naująjį įsakymą po koronaviruso teigiamo testo užtenka namuose izoliuotis 10 dienų, jei nėra itin sunki sirgimo forma, ir galima teigti, kad žmogus nebėra pavojingas - nebegali užkrėsti kitų." Tačiau visgi gydytoja ragino, jei ir eisiu į lauką, dar šiek tiek pasisaugoti, nes organizmas yra nusilpęs ir galima greitai peršalti.
Virpėjo kojos
Porą valandų padirbėjau prie kompiuterio ir, žvilgterėjęs į laikrodį, pamačiau, jog jau pietų pertrauka - 12 val. Vaizdas už lango kėlė teigiamas emocijas - skaisčiai švietė saulutė. Taigi, nusprendžiau, kad man būtų pats laikas šįkart pietų pertraukėlę išnaudoti naudingai - vaikščiojant gryname ore šalia namų esančiame parkelyje.
Vis galvoje skambėjo gydytojos žodžiai: "Dar būkite atsargus, pasisaugokite..."
Taigi, į keliasdešimties minučių pasivaikščiojimą šalia namų ruošiausi lyg į kokį didžiausią žygį - "įšokau" į sportines kelnes, ant viršaus užsivilkau džinsus, marškinėlius, megztinį aukštu kaklu, dar sportinį bliuzoną su kapišonu, ant kaklo - kaklaskarę, žieminę kepurę, šiltą striukę ir, be abejo, apsauginę veido kaukę.
Jau norėjau eiti pro duris ir prisiminiau, kad balkone per visą sirgimo laikotarpį kroviau šiukšlių maišus, kadangi dėl saviizoliacijos nė akimirkai negalėjau iškišti nosies iš namų. Atidarau balkoną ir imu skaičiuoti - sukaupta net 15 šiukšlių maišų! Jų tiek susidarė, nes kasdien man į namus maistą plastikinėse dėžutėse (po 4-5 dėžutes kasdien) vežė viena maisto tiekimo bendrovė, be to, kasdien gėriau po 10-15 puodelių žolelių arbatos su citrina ir medumi, tad ir arbatos žolelių nuosėdų bei citrinų žievių susikaupė taip pat daug. Be to, ištuštinau net keturis puslitrinius stiklainius medaus. O kur dar tušti įvairių agurkėlių, aviečių uogienių stiklainiai... Mamytės į laikraščius supakuoto šilto maisto įvairūs nebereikalingi indeliai ir panašiai...
Taigi, griebiau po 3-4 maišus šiukšlių ir nešiau juos į šalia daugiaaukščio namo esančią šiukšliadėžę. Tą kartoti teko 4 kartus. Nors gyvenu vos antrame aukšte, tačiau, ketvirtąjį kartą lipdamas žemyn laiptais, pajutau, kad virpa kojos. Toks jausmas, jog ką tik sporto salėje būčiau padaręs pritūpimų su maždaug 100 kg svorio štanga.
Netrukus išėjau į parkelį - vaikščiojau po naujai sutvarkytą Ąžuolyno giraitę - ir tiesiogine to žodžio prasme "kaifavau" - mėgavausi kiekvienu oro gurkšniu, saulės spinduliais, o tvenkinyje plaukiojančios gulbės man po tiek laiko ligos patale atrodė lyg gražus sapnas...
Į jokius kontaktus ar pokalbius su žmonėmis nelindau... Maža ką, reikia pasaugoti kitus ir save... Net rakindamas namų durų duris, ilgai žvalgiausi pro durų akutę ir ištempęs ausis klausiausi, kad aplink nebūtų nė vieno kaimyno.
Po minėto pasivaikščiojimo parkelyje ir šiukšlių nešimo procedūros dar kelias dienas skaudėjo kojų raumenys, tačiau su kiekviena diena savijauta gerėjo, vis labiau stiprėjau...
Gavau greitąjį testą
Praėjus trims savaitėms nuo pirmųjų koronaviruso simptomų pajutimo, bekalbėdamas telefonu su puikiai pažįstamu sporto treneriu sužinojau, kad jo komanda prieš vienas svarbias tarptautines rungtynes privalėjo atlikti greituosius COVID-19 testus. Taigi treneris, žinojęs, kad aš sergu, pasiūlė man vieną tokį testą padovanoti, kad įsitikinčiau, ar jau tikrai pasveikau.
Tiesa, jis su manimi susitikti akis į akį nenorėjo, nors jau ir buvo praėjusios trys savaitės nuo užsikrėtimo šiuo klastingu virusu... Neslėpė, kad prisibijo... Taigi, paskambinau vienam savo draugui ir šis man testą pristatė į namus.
Greitąjį testą atlikti labai nesudėtinga: įkiši į nosiaryklę specialią ploną plastikinę lazdelę su vata ant galo, įkiši ją į specialaus skysčio pripildytą kolbelę, palaikai ją porą minučių tame skystyje ir galiausiai porą minėto skysčio lašelių įpili į specialų mėgintuvėlį. Po penkiolikos minučių matai rezultatą - jei atsiranda viena juostelė, tada testas - neigiamas, jei dvi - testas teigiamas.
Man testas parodė džiuginantį neigiamą koronaviruso rezultatą. "Pagaliau pasveikęs!", - garsiai ir džiaugsmingai sau sušukau.
P.S. Per visas tris savaites taip ir nesulaukiau žadėto Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovų skambučio, kad sužinotų mano kontaktus ir praneštų kitiems dėl būtinosios saviizoliacijos. Taip pat nė karto niekas netikrino, ar tikrai sėdžiu namuose bei pats laikausi saviizoliacijos. Nenustebau, kad pastarosiomis dienomis sergančiųjų skaičius perkopė ir 2 000 ribą, kadangi kontrolės ir greitos būtinosios reakcijos mechanizmo sistema neveikia. Jei žmogus yra supratingas ir atsakingas, pajutęs pirmuosius simptomus, pats neina į darbą ir saviizoliuojasi, o kiek yra tokių, kurie sako: tai tik peršalimas ar gripas ir šlaistosi gatvėse, biuruose, parduotuvėse ir užkrečia kitus... Man buvo svarbu ir džiugu tai, kad nė vieno iš bendradarbių, draugų ar artimųjų šiuo klastingu virusu neužkrėčiau.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą