Medikai šaukiasi pagalbos

Viena kaukė dešimčiai valandų

Į „Vakaro žinių" redakciją pagalbos kreipėsi Vilniaus miesto klinikinės ligoninės personalas. Esamos ir buvusios slaugytojos pasakoja, kad dėl baimės užsikrėsti koronavirusu, daliai jų teko palikti darbą. Jau prieš kurį laiką įstaigoje uždaryti skyriai: Nefrologijos, Neurologijos, Vidaus ligų. Jie pavirto COVID-19 pacientus gydančiais skyriais. „Nuo praėjusios savaitės uždarytas mūsų Nefrologijos skyrius ir visos slaugytojos perkeltos dirbti į kitame pastate esantį COVID-19 skyrių. Atsisakymo vadovybė nepriima, pasiūlo išeiti iš darbo. Keturios slaugytojos taip ir padarė. Tarp jų ir aš. Esu rizikos grupėje ir nenoriu rizikuoti savo sveikata, nes matau, kad personalas nėra tinkamai apsaugotas. Tame skyriuje serga jau trys slaugytojos.

Įsivaizduokite, kita kolegė, kuriai per 40 m., prašė vadovybės nesiųsti jos į COVID-19 skyrių, nes ji neseniai buvo gydoma medrolio terapija, todėl užsikrėsti būtų didelė rizika. Bet ji vis tiek buvo pervesta į tą skyrių ir dėl to turėjo palikti darbą", - pasakoja slaugytoja Laura (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi - aut. past.). Ji sako, kad su užkrėstais pacientais dirbti pervestos kolegės buvo išsiųstos tarsi į karą.

Jai antrina kita slaugytoja, kuri buvo pervesta dirbti su koronavirusu sergančiais žmonėmis: „Praėjusią savaitę per budėjimą visas 10 valandų turėjome dirbti su ta pačia apranga ir viena kauke, nes vežiojome ligonis iš vieno skyriaus į kitą. Tai - nenormalu. Be to, naudojami skydeliai iš tiesų yra vienkartiniai, tačiau mums reikia juos dezinfekuoti ir vėl naudoti. Po šios pamainos pati pasijutau blogai." Po darbo tokiomis sąlygomis moteriai nustatytas koronavirusas, ji gydosi namuose.

Medikės piktinasi, kad net ir pasijutus blogai izoliuoti personalą delsiama, mat trūksta darbuotojų. Laura pasakoja, kad kai kuriuose skyriuose paguldyti ligoniai atsakymo dėl koronaviruso laukia būdami po kelis vienoje palatoje.

Dirba gydytojų darbą

Slaugytojos pasakoja, kad darbe su COVID-19 pacientais didžiausia atsakomybė gula ant jų pečių, o gydytojai tokius pacientus vizituoti vengia. „Mūsų skyriuje gydytojas dienos metu pas ligonius apsilanko vieną kartą, o naktį nurodymus perduoda telefonu. Neseniai buvo atvejis, kai vienas pacientas pradėjo dusti ir manėme, kad išgelbėti jo nepavyks. Paskambinom budinčiam gydytojui, kuris paklausė, ar gali padėti telefonu, ar visgi reikia ateiti. Atšoviau, kad gydytojas - jis ir tai jo sąžinės reikalas", - pasakoja prisistatyti nenorinti darbuotoja iš Vilniaus miesto klinikinės ligoninės.

Jai antrina ir kita kolegė, patvirtinusi, kad „kovidiniuose" skyriuose, kurie suskirstyti į žaliąsias ir raudonąsias zonas, gydytojai didžiąją laiko dalį leidžia saugioje - žaliojoje - zonoje: „Slaugytojai atlieka visą darbą taip, kaip išmano. Gydytojų neįmanoma prisišaukti, nebent atvežamas naujas ligonis. Bet jeigu lengvas, tiesiog parašo paskyrimus ir tiek. Atsiunčiami studentai. Jiems viskas nauja, nesusigaudo, kaip elgtis ir ką daryti. Paskutinį budėjimą dirbome dviese, be jokių padėjėjų."

Labiausiai medikės baiminasi dėl be gydymo paslaugų likusių pacientų. „Tokią tvarką vertinu, kaip direktoriaus nusikaltimą prieš pacientus, kurie liko be gydymo arba buvo išprašyti namo. Dializuojami pacientai liko be dializių, kiti - be Kardiologijos, Urologijos, Chirurgijos skyrių paslaugų. Visi ruošiasi priimti tik „kovidinius" pacientus. Bet dažniausiai užsikrėtę miršta tie, kurie turėjo daug lėtinių ligų. O dabar mes jų net negydysime?

Atrodo, lyg tyčia, sudaromas vaizdas, jog ligoninėje trūksta vietų, nors dalis skyrių uždaryti, chirurgai sėdi be darbo. Ministras jau kalbėjo, kad kovoje su koronavirusu gali prireikti kitų šalių pagalbos. Ar tik nebus ES pinigai dalijami tiems, kam kovoti buvo sunkiausia? Nes, panašu, mes pretenduotume į juos. Atrodo, kad viskas dėl to taip ir organizuojama", - svarsto Laura.

Moterys piktinasi, ar tikrai darbdavys turi teisę jas, be jų sutikimo, priverstinai pervesti dirbti su COVID-19 pacientais? „Mes nieko nepasirašėme, jokių įsakymų nematėme. Mums tik buvo pasakyta, kad pereiname dirbti į kitą skyrių ir tiek. Įdomu, ką apie tai galėtų pasakyti Darbo inspekcija?"

Direktorius darbuotojų negaili

„Vakaro žinių" kalbintas Vilniaus miesto klinikinės ligoninės direktorius Narimantas Markevičius informavo, kad šiuo metu ligoninėje gydoma apie 150 COVID-19 sergančių pacientų. Laisvų lovų - apie 40. Sergančių personalo darbuotojų - apie 20.

Direktorius, paklaustas apie slaugytojų skundus, patvirtino, kad darbuotojų nebuvo atsiklausta dėl jų darbo sąlygų keitimo. „Jie dirbo savo skyriuose, bet skyriai tapo COVID-19 pacientus gydančiais skyriais. Jie dirba toliau. Juk COVID-19 pacientai taip pat serga inkstų, širdies ligomis ir visokiomis kitokiomis. Darbuotojams skiriamos visos reikalingos ketvirto lygio apsaugos. Personalui COVID-19 skyriuose dirbti net saugiau nei kituose, kur atvyksta pacientai, galintys būti užsikrėtę, ir nėra tokio saugumo", - sako direktorius.

Pasak jo, tai, kad dalis darbuotojų pastaruoju metu išėjo, yra normalu: „Didžioji dalis - vyresnio amžiaus, parašė prašymus išeiti į pensiją. Bet tai yra natūrali personalo kartų kaita, kuri vyksta ne tik pandemijos metu."

Inspekcija mato pažeidimus, ministras - ne

Kaip „Vakaro žinias" informavo Valstybinė darbo inspekcija, jau yra gauta panašių skundų, taip pat panašaus pobūdžio skundai jau nagrinėjami Darbo ginčų komisijoje. Nes Darbo kodekse numatyta, kad perkelti darbuotoją dirbti į kitą vietovę darbdavio iniciatyva galima tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu. Darbo sutarties keitimo tvarka turėtų būti tokia pati kaip ir jos sudarymo, susitarimą patvirtinant parašais rašytiniame darbo sutarties tekste. „Dėl neteisėto darbo sutarties pakeitimo darbuotojas turi teisę kreiptis į darbo ginčus nagrinėjantį organą, prašydamas įpareigoti darbdavį vykdyti darbo sutartį ir atlyginti atsiradusią žalą. Darbuotojui to nepadarius per tris mėnesius nuo momento, kai darbuotojas sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą, laikoma, kad darbuotojas sutiko dirbti pasiūlytomis pakeistomis darbo sąlygomis", - informavo inspekcija. Ir atkreipė dėmesį, kad darbdavys taip pat negali versti darbuotojo išeiti iš darbo savo noru. Net ir parašęs tokį prašymą, darbuotojas ne vėliau kaip per 3 dienas nuo pareiškimo padavimo dienos gali atšaukti savo prašymą.

Laikinai pareigas einantis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, vertindama situaciją, pasipiktino slaugytojų noru dirbti saugiai: „Pirmiausia, keista girdėti, kad apsaugos priemonių nėra ar neužtenka, nes dėl to nesiskundžia nė viena gydymo įstaiga. Tai, kad darbuotojas nori dėvėti ketvirto lygio apsaugą, jeigu jos nereikia, nepateisina priemonių norėjimo. Priemonės turi būti naudojamos pagal riziką, jų nešvaistant."

Nors tiesiai apie tvarką dėl pervedimo dirbti su COVID-19 jis nepasisakė, tačiau leido suprasti, kad jokių atskirų darbuotojų sutikimų tam nereikia. „Idealiu atveju būtų gerai, jei būtų susitariama su darbuotoju. Juolab kad tiems, kurie dirba su koronavirusu sergančiais pacientais, turi būti mokami priedai, kurie gali siekti nuo 60 iki 100 proc. algos dydžio, už darbą tokiomis sąlygomis.

Kalbant bendrai apie darbą su COVID-19 sergančiais pacientais, tai ne pirma istorija, kai girdime nenorą su jais dirbti. Aš nuoširdžiai nesuprantu, ką šie žmonės veikia medicinoje, kodėl jie rinkosi tokią profesiją. Nes medikai pacientų nesirenka, tai yra mūsų profesija, mūsų darbo dalis. Taip, ji yra rizikinga ir sudėtinga, ne visi pacientai reikalauja tik kosmetinės priežiūros ar širdies tonų paklausymo. Yra situacijų, kai yra ir nemalonu, ir rizikinga. Tokia yra profesija", - piktinosi A.Veryga.