2020 m. gruodžio 5 d. 14:10 val., šeštadienis

ve  >  Žinios  >  Koronavirusas  >  COVID-19

COVID-19

Išsamiai, bet paprastai – gydytojas Morozovas paaiškino, ką daryti susirgus COVID-19 ir ką žinoti artimiesiems

2020-11-22, 10:14

Šeimos gydytojas Valerijus Morozovas; Delfi laida „Sveiki! su gydytoju V. Morozovu

Išsamiai, bet paprastai – gydytojas Morozovas paaiškino, ką daryti susirgus COVID-19 ir ką žinoti artimiesiems nuotrauka, foto

Valerijus Morozovas.

© DELFI / Andriaus Ufarto nuotr.

Reklama

Kuo toliau, tuo vis daugiau mūsų susiduriame su šiuo koronavirusu. Kuo toliau, tuo mažiau lieka žmonių, kurių artimieji ar draugai nesirgo, nesiizoliavo ar nedarė tyrimų. Viruso neegzistavimu tiki nebent absoliutūs analfabetai arba žmonės, kurie gerai uždirba iš dvejojančių ir abejojančių.

Bet, nepaisant viruso sklaidos, informacijos sklaida lieka nepakankamai kokybiška ir vis dar nesugebama valdyti jos srautų.

PGR tyrimo specifiškumas labai geras – šansai supainioti skirtingus virusus ir nustatyti ne tą virusą yra minimalūs. Tačiau tyrimo jautrumas šlubuoja: kas penktam sergančiajam nerandama viruso dalelių nosiaryklėje. Tad jei po kontakto atsirado simptomai, bet testas neigiamas – vis dar lieka 20 procentų tikimybė, kad „tai ne šiaip sau zzzzz“, kaip sakė meškiukas, ir reiktų elgtis atsargiai.

Užkrečiamumas. Teigiamas nosiaryklės PGR nereiškia, kad esate užkrečiamas. Taip, jis randa viruso genetinio kodo daleles, būdingas tik šiam konkrečiam sukėlėjui. Bet jis nenustato, ar tai gyvas, ar negyvas virusas. Atidarius duris rasti laiptinėje Petro šlapimo balutę yra nemalonu. Ir tai pakankamas įrodymas, kad Petras laiptinėje buvo (bent jau viena savo kūno dalimi). Bet tai nereiškia, kad Petras vis dar lieka laiptinėje ir kelia Jums pavojų.

Todėl vertinant užkrečiamumą ir riziką, taip pat svarbu žinoti kontaktus ir simptomus. Kontaktavote su sergančiu ir po kelių dienų sukarščiavote, nustatytas teigiamas PGR – labai jau mažas šansas, kad nesergate COVID‘u. Pakartojus tyrimą po poros mėnesių nuo ligos, kur kas didesnis šansas nustatyti buvusio viruso liekanas nei naują agresorių, todėl neracionalu darytis tyrimus pakartotinai.

Visi kiti tyrimai (išskyrus greitąjį testą, kai kraujyje ieškomas antigenas) nenustato nei infekcijos, nei diagnozės. Nei bendras kraujo tyrimas, nei biocheminiai, nei plaučių rentgenas, nei antikūnų radimas, nei skonio ir uoslės praradimas, nei sugebėjimas sulaikyti kvėpavimą keliasdešimt sekundžių nėra infekcijos patvirtinimas.

Reklama

Izoliacija nuo namiškių reikalinga. Gal ir nustebsite, bet viruso plitimas tarp šeimos narių, net gyvenančių tame pačiame bute, nėra šimtaprocentinis. Turėjęs kontaktą tėtis nebūtinai užkrės mamą ir vaikus, jei jam bus skirtas atskiras kambarys, su asmeniniais virtuvės rakandais ir rankšluosčiu, pravertu langu ir uždarytomis durimis, o į sanmazgą jis eis su kauke ir dezinfekcine servetėle rankoje iš anksto rėkdamas „deadman walking!“, kad namiškiai spėtų pasislėpti.

Kam reikia izoliacijos nuo šeimos? Kad nepamatytumėte sergančių vaikų. Kad nereikėtų jų registruoti ir kankinti nosiaryklės tepinėliais. Kad nereikėtų visai šeimai vietoje 2 savaičių sėdėti namuose pusantro mėnesio – pirmą kartą šeima izoliuojasi susirgus tėčiui, antrą kartą – po savaitės sukarščiavus mamai, o trečią kartą – dar po savaitės sukosėjus dukrai. Nepaisant persirgimo fakto, pagal galiojančias teisės aktus visi kontaktavę izoliuojami 2 savaitėms po paskutinio dokumentuoto kontakto.

Slaugymas su kauke. Jei tai trumpalaikis kontaktas, kai tėtis atneša paaugliui sriubos dubenį, pamatuoja temperatūrą, paduoda vaistų, išneša šiukšlės ir nusiplauna rankas – kaukė padės. Jei tai ilgalaikis kontaktas su mažu vaiku, žindymas ir miegojimas vienoje patalpoje – geriau dovanokite vaikui šypseną nei nešiokite kaukę, bus daugiau naudos.

Maitinimas krūtimi sergant. Galima. Tik vėlgi, vertiname kontakto laiką ir artumą. Švarios rankos, nuplauta krūtis, kaukė ir greitas pamaitinimas neniurkant ir nebučiuojant vaiko – saugu. Pieno nutraukimas ir maitinimas iš tėčio rankų – saugu. Nereikia pieno nei virinti, nei šaldyti, nei švitinti mikrobangėje.

Maistas. Maisto reikia skanaus, įvairaus ir saikingai. Nei česnakas, nei citrina, nei vištienos sultinys, nei degtinė su pipirais, nei smirdantys prieskonių mišiniai negydo ir neapsaugo nuo COVID’o. Ir gliukozės ribojimas nenumarina badu nei vėžio, nei coronos. Maitintis reikia reguliariai ir sveikai.

Vitaminai. Grįžtame į pastraipą aukščiau, ten parašyta, kaip gauti visų reikiamų vitaminų. Nesugebate to užtikrinti ir vis dar valgote pigiausią batoną su pigiausiu majonezu? Nieko, studentavimo laikai kada nors baigsis.

Reklama

Išimtis – vitaminas D. Jo visada ir visiems trūksta. Visi suaugę turėtų gauti po 4000 VV parai (gali būti ir savaitės vienkartinė dozė), paaugliai 2000 VV, vaikai, vyresni nei vienerių metų 800 VV, kūdikiams dozes nustato jų gydytojai.

Vitaminas C. Jei per dieną nesuvalgote obuolio ir svogūno, galite vartoti papildomai. Vienintelis svarbus aspektas: po vitamino C gali tekti pasukti galvą stengiantis atskirti dėl ko kosėjate, ar dėl viruso, ar dėl askorbo rūgšties sukelto rūgštingumo.

Papildai imunitetui. Labai nesiplėsiu, sakiau ne vieną kartą: norite pagerinti vaistinių apyvartą – perkate, norite pagerinti imunitetą – maitinatės, vaikštote, grūdinatės, miegate, mylite ir mylitės.

Išimtis – omega-3 riebiosios rūgštis. Kaip ir vitamino D, jų trūksta visiems. 1.5-2 gramai per dieną suaugusiems, 1 gramas vaikams. Jei gersite žuvų taukų pavidalu – pakoreguokite vitamino D dozes.

Pneumokoko ir gripo vakcinos nuo COVID’o neapsaugo. Kodėl tada visi skiepijasi? Kad nenumirtų nuo gripo ir plaučių uždegimo. O pandemijos metu – kad sumažintų savo šansą tempti karščiuojantį organizmą į polikliniką ar priėmimo skyrių.

Drėgmė ir vėdinimas. Taip ir dar kartą taip. Santykinė 60 procentų drėgmė mažina viruso plitimą oru. Bet, dėmesio, mažina plitimą, o ne žudo. Todėl patalpų drėkinimas nei pagydo, nei leidžia nesisaugoti. Nuolatinis aktyvus vėdinimas mažina virusų koncentraciją, bet neišsiurbia jų visų iš kambario. Kokį drėkintuvą įsigyti? Bet kokį. Pats paprasčiausias, pasižymintis puikia savireguliacija ir minimalia kaina – šlapias rankšluostis ant radiatoriaus.

Reklama

Gleivinių drėkinimas – tas pats. Gera vieta sausa nebūna. Sveikos gleivinės – drėgnos gleivinės. Jų drėgmė tiesiogiai priklauso nuo aplinkos drėgmės, tad patalpų oro drėkinimui dar vienas pliusas. Nepavyksta natūraliai – paprasčiausio vandeniu praskiesto aliejaus papurškimas į nosį puikiai suveiks. Galima brangų nusipirkti vaistinėje, galima pasigaminti pačiam – efektas vienodas.

Nuolatinis nosies plovimas su vandeniu. Čia kaip kam. Man nepatinka. Sūrus vanduo sausina ir dirgina gleivines, didelis vandens kiekis nuplauna gleives, tad dažnai daro meškos paslaugą. Jei praplovus nosį palengvėja kvėpavimas ir pagerėja savijauta – pirmyn. Jei niekas nesikeičia arba blogėja, pavyzdžiui, bėga ašaros, niežti, kosčiojate – palikite jūros vandenį jūros gyvūnams.

Plovimas mažina virusų kiekį nosyje, o kuo daugiau virusų, tuo sunkiau sergi. Ne visai taip. Kuo sunkiau sergi, tuo daugiau virusų išskiri per nosį. Analogija: jeigu dažnai lakstai į tualetą, dar nereiškia, kad daug valgai. Todėl nosies plovimas jau susirgus tikrai nepalengvins išeičių. Kaip ir dažnas tualeto bakelio nuleidimas neleis pajausti sotumo jausmo.

Rūkymas apsaugai nuo COVID‘o. Gali būti, kad rūkymo sukeliamas uždegimas gali sumažinti plaučių pažeidimo riziką sergant koronavirusu. Bet padidina riziką susirgti bakteriniu plaučių uždegimu, lėtiniais bronchitais ir vėžiu, trumpina gyvenimo trukmę ir didina šansą numirti nuo infarkto. Rinktis Jums.

Didžioji dalis mūsų persirgs šiuo virusu anksčiau ar vėliau ir persirgs lengvai. Neužkrėsti artimųjų ir apsaugoti save – štai esminė užduotis. Kad ir kokių priemonių imsitės – galvokite ir darykite viską saugiai.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

COVID-19

Ligoninėse gydomas 1981 COVID-19 pacientas, 147 iš jų – reanimacijoje, šeštadienį pranešė...

COVID-19: Ligoninėse gydomas 1981 žmogus, 147 iš jų – reanimacijoje nuotrauka, foto

Praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 2848 nauji koronaviruso atvejai, nuo COVID-19 mirė...

Ir vėl liūdnas rekordas: užsikrėtė 2848 žmonės nuotrauka, foto

Lietuva yra šeštoje vietoje pagal atliekamų testų apimtis tarp 31 Europos...

Lietuva pagal testavimo apimtis pakilo į 6-tą vietą nuotrauka, foto

Visiškai sumažinti mobilumą – esminė sąlyga, kuri leistų užtikrinti užsikrėtimų ...

NVSC: nemažindami mobilumo, infekcijos nesuvaldysime nuotrauka, foto

Palanga nelaukia: visi moksleiviai mokysis nuotoliniu būdu nuotrauka, foto

Vakarų Lietuva, Nuo pirmadienio Palangoje moksleiviai mokysis nuotoliniu būdu, pranešė Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

Kalėdinė „dovana“ vairuotojams – nauji greičio matuokliai nuotrauka, foto

Automobiliai, Vairuotojų laukia staigmena – jau netrukus skirtingose Lietuvos vietose pradės veikti beveik...

Trumpam sugrįžusią šilumą blaškys žvarbūs vėjai nuotrauka, foto

Lietuva, Artimiausiomis dienomis žymesnių permainų nenumatoma, laikysis apniukę orai, šilumą blaškys smarkaus vėjo...

Šiauliuose Kalėdų eglė įžiebta paslapčia nuotrauka, foto

Lietuva, Šiauliuose pradėjo tvyroti kalėdinė atmosfera – praeivių akis jau džiugina ir švenčių...

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...