Labai svarbus tėvų įdirbis vaikystėje. Tėvai ir seneliai savo vaikams, anūkams turėtų skiepyti pasitikėjimą savimi: leisti bandyti ir klysti, nebarti už nesėkmes, nenuvertinti. Vaiko sužlugdymas gali nulemti jo nesėkmes ateityje. Suklupęs jis nebeatsikels. Svarbu ir išsilavinimas. Šiais laikais jis būtinas. Tačiau pats svarbiausias dalykas siekiant sėkmingos karjeros ar verslo yra tikslo turėjimas. Juk jei neturėsi tikslo, nieko ir nepasieksi. Tai skamba gal ir labai paprastai, tačiau tai tikra tiesa. Daugelis jaunų žmonių tik daug kalba, plepa apie gerą gyvenimą, o tikslų neturi. Taip jie nieko ir nesukurs.
Yra toks posakis: "Gimęs su "marškinėliais". Gal ir jums jis tinka?
Aš negimiau naftos magnatų, viešbučių paveldėtojų ar karališkoje šeimoje. Nors šiek tiek tos sėkmės, ko gero, yra duota iš prigimties. Na, tarkime... penkiolika procentų. Visa kita reikia pasiekti savo atkakliu darbu.
Kuo svajojote tapti vaikystėje?
Policininku, - šypsosi.
Daugelis tėvų, linkėdami vaikams gero, juos ragina rinktis teisę, vadybą, ekonomiką. Kokius mokslus pasirinkote jūs?
Baigęs devynias klases, susigundžiau pasirinkti platesnį žinių spektrą siūlančią Klaipėdos aukštesniąją technikos mokyklą (dabartinė Verslo kolegija). Ši mokykla buvo ganėtinai novatoriška. Ją baigęs įgijau ne tik vidurinį išsilavinimą, bet ir vadybos pradmenų. Žinoma, ten studijuodamas didelių ateities planų nerezgiau. Kita vertus, jau tada maniau, kad baigęs mokslus tapsiu verslo žmogumi.
Minėtoje technikos mokykloje mokslus tęsiau šešerius metus. Baigęs juos gavau verslo administravimo specialybės diplomą. Vėliau studijavau vadybą Klaipėdos universitete, socialinių mokslų fakultete.
Ar nuo jaunų dienų turėjote daugiau ambicijų nei kiti?
Gal tie žodžiai per skambūs... Leiskite pagalvoti. Galiu pasakyti tik kad visada mąsčiau kryptingai. Buvau ir esu valingas. Ir norėjau sužinoti daugiau. Skaičiau, mokiausi. Galbūt tai ir buvo mano ambicijos.
Beje, dar mokantis technikos mokykloje pirmąkart teko pajusti, ką reiškia vadovauti įmonei. Bendra lietuvių ir užsienio kompanija suorganizavo mums, studentams, specialų kursą "Jaunasis verslininkas", pasiūlė įkurti mokomąją firmą. Pinigai buvo realūs, tik, aišku, be pelno mokesčių... Bendramoksliai pasitikėjo manimi. Išrinko įmonės vadovu. Užsiėmėme renginių organizavimu - rengėme diskotekas, jų metu veikė mūsų baras. Viskas susiklostė pelningai. Manyčiau, būtent tada manyje ir užgimė verslininkas.
Jums dvidešimt devyneri. Dešimtį metų sėkmingai kopęs karjeros laiptais. Dabar turite savo įmonę. Kaip manote, kuris žingsnis jūsų karjeroje svarbiausias?
Ko gero, svarbiausią mano karjeros žingsnį lėmė "Lietuvos draudimo" gyvybės draudimų pardavimų agentė mano pirmoji verslo mokytoja Nijolė Mickienė. Tais laikais, kai ji man pasiūlė prisijungti prie jos komandos, gyvybės draudimas Lietuvoje nebuvo populiarus. Visa tai man panėšėjo į avantiūrą, tačiau aš pasiryžau pabandyti. Esu dėkingas jai, nes Nijolė įtikino mane, kad aš tai galiu. Mes neturėjome net biuro, eidavome į įmones ir žmonėms aiškindavome, kokia tai puiki paslauga. Tai mane ir žavėjo, nes nenorėjau apsivertęs popieriais sėdėti kontoroje. Po metų kompanija man ir mano kolegei Nijolei pasiūlė įkurti Klaipėdoje savarankišką padalinį. Abu surinkome komandą. Ir galiu pasigirti, kad Klaipėdos regionas Lietuvoje pagal pardavimus buvo vienas iš lyderių. Tapau draudimo vadybininku. Na, o dar po kiek laiko tapau "Gyvybės draudimo" Klaipėdos poskyrio vadovu.
Kiek sėkmės procentų skirtumėte atsitiktinumams?
Maždaug 40 procentų. Su ponia Nijole susipažinome maršrutiniame. Tiesiog ėmėme kalbėtis, ji man pasiūlė keisti darbą.
Vėliau dirbant kitoje draudimo įmonėje išėjo departamento vadovas ir į jo vietą pasiūlė mane. Bet gyventi tarp Vilniaus ir Klaipėdos, palikęs šeimą uostamiestyje, ilgai negalėjau. Netrukus dalyvavau vienos telekomunikacijų kompanijos konkurse ir jį laimėjau. Ir tą pačią dieną, kai sužinojau, jog laimėjau šį konkursą, man paskambino iš "Omnitel" kompanijos. Siūlė regiono vadovo vietą. Po poros privalomųjų pokalbių tapau "Omnitel" Klaipėdos regiono atstovybės vadovu. Juo dirbau trejus metus. Taigi laimingų sutapimų mano karjeroje būta.
O rizikos?
Rizika yra vienas iš gyvenimo variklių. Reikia ieškoti naujų iššūkių sau, neužsibūti vienoje pozicijoje, jei jauti, kad toje srityje jau viską pasiekei. Turi arba keisti darbą, arba tame pačiame darbe siekti aukštesnės pozicijos. O jei nebėra kur kilti - reikia imtis nuosavo verslo. O paskui jį plėtoti.
Mano kilimas karjeros laiptais buvo nuoseklus. Pradėjau žemiausioje grandyje, kol tapau administracijos darbuotoju. Manau, darbai parodo, ar esi vertas aukštesnių pareigų. Geras darbuotojas būtinai iškyla.
Kuo užsiima jūsų kompanija?
Padeda susigaudyti telekomunikacijų paslaugose. Mes taupome įmonių vadovų ar atsakingų asmenų laiką ir konsultuojame juos. Jei reikia, perimame bendrovės ūkio valdymą. Patys klientai privertė mus imtis būtent šios veiklos, nes klausinėdavo, ar kas nors tokias paslaugas teikia Lietuvoje.
Kaip vadovas, kokių principų laikotės?
Aš visada stengiuosi su žmonėmis elgtis taip, kaip norėčiau, kad su manimi elgtųsi mano vadovas. Niekada su niekuo nekonfliktavau - nei su tiesioginiu šefu, nei su pavaldiniu, nei su klientu. Puikiai žinau, kad vieną dieną man gali ko nors iš jų prireikti. Esu komandinio darbo šalininkas.
Jūsų gyvenimo moto?
Nukristi nebaisu. Baisu neatsikelti.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą