"Vizgirdos spektaklių sulėkdavo žiūrėti Klaipėdos profesūra, inteligentija ir, žinoma, studentija. "Fanerkės" teatro spektaklis būdavo įvykis, - prisimena Alfonsas Vildžiūnas, anuometinio medienos kombinato kultūros klubo vokalinio ansamblio vadovas, dabar vadovaujantis Lietuvą garsinančiam mišriam chorui "Aukuras".
- Dirbti su vokaliniu ansambliu man buvo gana įdomu. Miesto kolektyvų apžiūrose net į pirmąsias vietas taikydavome. Tačiau tas įdomumas nuslopo, kai įsakymo tvarka privalėjau dirbti su choru. Kokia paskata darbuotojui jį lankyti? Nebent kultūrinė rezistencija - sudainuoti "Lietuva brangi"... Tačiau to nepakako, kad siektum daugiau. Net ir Dainų šventėje mūsų neprireikė.
Su tuo choru dirbau vos dvejus metus. Per tiek laiko gero nesulipdysi. Kita vertus, ir tie žinybiniai chorai anais laikais buvo gerai. Dabar nebėra tarpinės grandies tarp chorų - arba studentiški ir mokykliniai, arba jau pagyvenusių žmonių. Atvirai pasakysiu - tai, kad Lietuvos dainų šventės yra įrašytos į UNESCO paveldą, yra Latvijos ir Estijos nuopelnas. Jie išsaugojo masines chorines tradicijas valstybinės politikos dėka."
Neduok pavalgyti...
"Buvome darbštūs, norėdami pasiekti rezultatų repetuodavome ne tik po darbų, bet ir per pietų pertraukas, - prisimena Jūratė Tolušienė, dabar dirbanti Vilniaus banko Taikos klientų aptarnavimo skyriaus viršininke. - Daina atstodavo valgį. Kai mieste mūsų vokalinis ansamblis konkurse "Sidabriniai balsai" užėmė pirmąją vietą, buvome paskatinti kelione į Jerevaną - tarptautinę stovyklą. Važiavome visi kartu su vadovu Alfonsu Vildžiūnu. Vokalinis ansamblis, choras buvo ne tik laisvalaikio, bet ir lavinimosi forma. Ir apskritai tuos metus prisimenu šiltai - kombinate būdavo daug renginių, daug koncertų, kuriuos patys ir rengdavome." J. Tolušienė priminė, kad kultūros klube buvo ir šokių kolektyvas.
"Jame būrėsi vidutinio amžiaus žmonės, - pasakojo iki šiol AB "Klaipėdos mediena" buhaltere dirbanti Stasė Vanagienė. - Šokome pramoginius, retrostiliaus šokius, dalyvaudavome konkursuose. Ir netgi koncertuodavome medienos pramonės įmonėse. Ilgiuosi tų laikų - buvo bendrų interesų ne tik prie darbastalių, bet ir laisvalaikiu. Buvo tiesiog smagu. Dabar smagu prisiminti. Juk ne vien duona esame sotūs."
Bus daugiau
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą