Apie Klaipėdos pilies likimą - interaktyviai

Apie Klaipėdos pilies likimą - interaktyviai

Klaipėdos pilies muziejaus lankytojai nuo šiol gali susidaryti itin išsamų vaizdą, kaip nuo XIII amžiaus iki pat šių dienų keitėsi uostamiesčiui pradžią davusi pilis ir jos teritorija.

Muziejaus ateities planuose - ir 3D ekskursija po senąją Klaipėdą.

Kūrė metus

Tradicinės Muziejų nakties proga Mažosios Lietuvos istorijos muziejus (MLIM) pristatė įrangą, kuri animaciniais vaizdais perteikia, kaip keitėsi miesto širdis. Lankytojai liesdami kompiuterio ekraną gali paskaityti ir atskirų pilies gyvavimo laikotarpių komentarus bei istorinę medžiagą, pamatyti archeologinių radinių nuotraukas, planus, dokumentus, žemėlapius bei graviūras.

Pasak MLIM vadovo Jono Genio, įgyvendinant šį daugiau nei metus trukusį projektą siekta tiek istorijai neabejingiems miestiečiams, tiek turistams kuo paprasčiau ir aiškiau perteikti, kaip keitėsi Klaipėdos pilis. Tam panaudota animacija, paremta archeologiniais ir istoriniais tyrinėjimais.

"Pirmasis XIII amžiaus vaizdas, kurį sumodeliavome, yra tarsi fantazija - nors piliavietės teritorijos tyrinėjimai vyksta jau beveik keturis dešimtmečius, tik prieš kelerius metus šiaurinės kurtinos perkasoje buvo aptikti XIII amžiaus pėdsakai. Kita vertus, visi turimi duomenys rodo, kad kitaip, ko gero, ir negalėjo būti", - pasakojo J. Genys.

XIII a. situaciją atspindinti animacija parodo, jog tuo metu pilis buvo statoma Dangės žiotyse buvusioje salų ir pelkių teritorijoje, priešais Kuršių nerijos smaigalį, kuris tuo metu buvo daugmaž senosios perkėlos vietoje.

Vėlesnių laikotarpių vaizdus perteikiančios animacijos rodo, kaip pilis buvo rekonstruojama, kol tapo bastionine (apie pastarąją yra išlikę itin daug duomenų, leidžiančių atkurti apie 85 proc. tiesos atitinkantį vaizdą). Iliustruojamas ir pilies griovimo bei dalies fosos užpylimo procesas, prasidėjęs XIX a.

"Dažnai yra linkstama manyti, jog daugiausiai piliavietė buvo apgriauta sovietmečiu. Tačiau du bastionai iš jos buvo likę jau iki sovietų. Sprendimas šiuose bastionuose Tarybų Sąjungos laikotarpiu įrengti slėptuves karo atvejui ir išsaugojo paskutinius pilies likučius, nors bastionų vidus ir buvo nemenkai pakeistas", - sakė muziejaus direktorius.

Pasak J. Genio, kuriant interaktyviąją pilies istorijos versiją bendradarbiavo konkursą laimėjusi IT įmonė ir muziejininkai. Darbai atsiėjo per 10 tūkst. litų. Didžioji reikiamos sumos dalis buvo gauta iš Kultūros rėmimo fondo, apie trečdalį pridėjo pats MLIM.

Informacija kompiuterio ekrane, o esant grupėms - ir per projektorių - perteikiama lietuvių, vokiečių, anglų ir rusų kalbomis.

3D ekskursija

J. Genio teigimu, muziejus turi ir daugiau planų, kaip kuo daugiau Klaipėdos istorijos perteikti pasitelkiant moderniąsias technologijas.

"Vienas iš tokių - sudaryti galimybę virtualiai, 3D erdvėje pasivaikščioti bent po dalį XIX amžiaus pabaigos-XX amžiaus pradžios Klaipėdos. Nors ir yra išlikę nemažai to meto ikonografinės medžiagos, tačiau šis projektas pareikalautų baisiai daug darbo, nes muziejus visgi negali užsiimti interpretacija, turi būti atkurta reali to meto situacija, tikslus kiekvieno namo vaizdas", - sakė J. Genys.

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder