"Mano Klaipėda" tapo įpareigojimu valdžiai

"Mano Klaipėda" tapo įpareigojimu valdžiai

Prieš tris mėnesius dienraštyje "Vakarų ekspresas" startavo rubrika "Mano Klaipėda". Kiekvieną dieną žurnalistai kalbino žmones, kurie nori, kad Klaipėda būtų gražesnė, gyvesnė, ir turi pasiūlymų, kaip tai padaryti.

Įvairių profesijų atstovai dienraščio puslapiuose išpažino savo meilę Klaipėdai, didžiavosi žmonėmis ir darbais, garsinančiais mūsų miestą, taip pat kritikavo nevykusius valdininkų sprendimus, priekaištavo dėl neūkiškumo bei siūlė savo idėjas.

Baigdami metus, mes apibendrinome per tris mėnesius klaipėdiečių išsakytas mintis ir kaip miestiečių įpareigojimą valdžiai įteikėme Klaipėdos miesto merui Rimantui Taraškevičiui. Meras šį dokumentą įvertino, pažadėjo juo vadovautis ir išplatinti savivaldybėje.

Šiandien spausdiname rubrikos "Mano Klaipėda" santrauką ir mero atsaką.

"Pasiūlymus stengsimės įgyvendinti"

Rimantas TARAŠKEVIČIUS, Klaipėdos miesto meras

Labai džiaugiausi ir kiekvieną dieną skaičiau "Vakarų ekspreso" rubriką "Mano Klaipėda". Dienraščio parengta išsakytų idėjų ir pasiūlymų santrauka bus ant mano ir kitų savivaldybės darbuotojų stalo. Manau, kad tai - labai vertingas dokumentas. Miestiečių išsakytus pasiūlymus stengsimės įgyvendinti, tačiau taip pat noriu atkreipti dėmesį, jog, deja, ne viskas priklauso nuo savivaldybės.

Daugelis laikraščio puslapiuose pasisakiusių klaipėdiečių dėstė savo nuomonę apie Klaipėdos užstatymą, architektūrą, kritikavo "stiklainius", "bokštus". Manau, jog į šias pastabas turėtų atsižvelgti architektai, teritorijų vystymo planuotojai. Žinoma, architektūra, kaip ir menas, vertinama subjektyviai. Man graži rekonstruota Martyno Mažvydo alėja, o kai kurie klaipėdiečiai priekaištauja, kad ji pernelyg sumoderninta. Man labai nepatinka, kaip svetimkūnis atrodo naujas viešbučio tipo namas, pastatytas tarp dviejų senovinių sandėlių prie Danės upės, o tiems, kurie šį projektą derino, svarstė, jis patiko.

Norėčiau paraginti visuomenę aktyviau reikšti savo nuomonę, kad žmonės labiau domėtųsi ir dalyvautų architektūrinių projektų svarstymuose, o nesipiktintų tada, kai jie jau realizuoti. Taip buvo užkirstas kelias berods 24 aukštų pastatui Melnragėje. Man jis nepatiko, architektai tikino, jog tai - fantastinis projektas, tačiau pasipriešino melnragiškiai ir projekto buvo atsisakyta.

Daugeliui klaipėdiečių nepatinka Atgimimo aikštė. Sutinku, kad tai nėra jokia aikštė, tik buvusi paminklo vieta. Buvo iškelta idėja šią aikštę dalinai užstatyti iš Danės ir Herkaus Manto gatvių, suformuojant mažesnę vidinę aikštę. Architektai padarė keletą maketų ir pateikė visuomenės svarstymui, tačiau miestiečių aktyvumo nesulaukta. Parengtas detalus planas su galimybe aikštę užstatyti, tačiau kai buvo pradėti formuoti sklypai, atsirado kita nuomonė, jog reikia palikti, sutvarkyti tokią aikštę, kokia yra. Kokia šios aikštės perspektyva šiandien - ir aš pasakyti negalėčiau.

Savivaldybė "Vakarų ekspreso" puslapiuose sulaukė itin daug priekaištų dėl Klaipėdos dramos ir Muzikinio teatrų. Žmonės nesupranta, kaip atrasta pinigų Danės krantinių rekonstrukcijai, tabako fabrikui, kitiems objektams, o teatrui nėra. Šiandien jau nepajėgčiau suskaičiuoti, kiek kartų myniau teatrų steigėjos Kultūros ministerijos vadovų kabineto slenkstį dėl mūsų teatrų. Be ministerijos savivaldybė negali nieko padaryti, galime būti tik tarpininku tarp teatrų ir jų steigėjų, spausti valdžią, kad būtų priimti strateginiai sprendimai.

Išsakyta nuomonė, jog Klaipėda galėtų tapti intelektualiniu centru, didelių tarptautinių konferencijų vieta. Ši idėja sutampa su miesto strateginiais planais. Ateityje planuojama tokį konferencijų centrą įrengti piliavietėje sujungus dabartines muziejaus poternas.

Klaipėdiečius erzina žiedinės sankryžos. Mane jos taip pat erzina. Kitų metų pabaigoje arba už poros metų, kai bus rekonstruojami Baltijos, Taikos prospektai bei Šilutės plentas (dabar rengiamas rekonstrukcijos techninis projektas) žiedinės sankryžos bus naikinamos.

Man, taip pat kaip ir kitiems miestelėnams, širdį graužia dėl poilsio parko. Sutinku, kad parkas per ilgai buvo apleistas, kita vertus, galime pasidžiaugti, jog ši teritorija išsaugota, joje nepristatyta privačių komercinių objektų: viešbučių, restoranų ir panašiai, nors tokių pasiūlymų buvo. Jau ateinančiais metais tikimės gauti lėšų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir pradėti šį parką tvarkyti bei pritaikyti miestiečių poilsiui.

Miestelėnai išsakė daug pastabų dėl senamiesčio. Savivaldybė jau investavo apie 10-12 milijonų litų, kad senamiestis būtų gražesnis, jaukesnis. Sutvarkytos gatvės, atnaujintas apšvietimas, pastatytos gražios šiukšlių dėžės, tačiau ne visi verslininkai sugeba tuo pasinaudoti. Kodėl Friedricho pasažo savininkas parodė, kad senamiestyje verslas gali klestėti, kodėl verslininkas Stanislovas Kusas, kuriam priklauso "Šikšnosparnis", Jonų užeiga, "Kurpiai" nesiskundžia lankytojų trūkumu, o kiti verkia, jog senamiestyje trūksta gyvybės?

Drįstu nesutikti su kritika dėl "parkomatų" įrengimo senamiestyje. Man atrodo, jog dabar šioje Klaipėdos zonoje atsirado kur kas daugiau tvarkos. Įvedus vienpusį judėjimą sureguliuoti transporto srautai. Anksčiau čia buvo visiškas chaosas.

Priimu pastabas, kurios susijusios su miesto tvarkymu - šiukšlių surinkimu, išvežimu, paplūdimių tvarka. Kiek mums leidžia finansinės galimybės, stengiamės šias problemas spręsti. Vis dėlto labai skaudu dėl tam tikros mūsų miesto gyventojų dalies, kuri tarsi šaukštas deguto gadina medaus statinę. Dėl tų, kurie daužo senamiestyje pastatytas gražias šiukšlių dėžes, medinius suoliukus Skulptūrų parke, daužo šampano butelius ir palieka šiukšles paplūdimiuose. Savivaldybei, policijai priekaištaujama, jog trūksta policijos patrulių, tačiau pamirštama, jog mes labai padėjome pareigūnams, mieste įrengę stebėjimo kameras, greičio matuoklius.

Kai kam atrodo, jog Klaipėdoje apmiręs kultūrinis gyvenimas. Man atrodo, kad mieste vyksta labai daug kultūrinių renginių, tačiau ar žmonės juose lankosi? Aš pats labai mėgstu lankytis Klaipėdos koncertų salės rengiamuose koncertuose ir su apmaudu pastebiu, kad gana dažnai puikūs, nuostabūs atlikėjai groja pustuštėje salėje.

Iš tiesų tuomet, kai kiti miestai statėsi arenas, vandens parkus, mes investavome į kultūros įstaigas - rekonstravome Koncertų salę, Parodų rūmus, Etnokultūros centrą, naują, aktyvią veiklą pradėjo Kultūrų komunikacijų centras, senamiestyje įsikūrė Lėlių teatras. Buvo atnaujintos mokyklos, kitais metais bus atnaujinta daug vaikų darželių. Kiti miestai to neturi ir mums pavydi. Viskam savo eilė. Vandens parkas su SPA centrais, manau, turėtų atsirasti šalia Klaipėdos esančiuose kurortuose Palangoje, Neringoje. Klaipėda - ne Druskininkai ir ne Palanga, tai trečias pagal dydį Lietuvos miestas, uostas ir pramonės centras.

Juk negali meras su savo komanda kasdien šokti "Kepurinę" Teatro aikštėje, kad patrauktų žmones vaikščioti po kavines ir barus

Tikimasi, jog jau kitais metais bus gauta lėšų Poilsio parko sutvarkymui ir pritaikymui miestiečių poreikiams.

Vaidas LEVICKIS, LCC tarptautinio universiteto dėstytojas, verslo konsultantas

Reikėtų steigti viešąsias įstaigas ir su jų pagalba formuoti valstybinių įstaigų reitingų portalus. Mūsų žmonės net susidūrę su akivaizdžiais pažeidimais tyli, nes bijo biurokratų keršto. O tokiame tinklalapyje būtų galima visiškai konfidencialiai palikti komentarus.

Klaipėda, ko gero, vienintelis miestas Lietuvoje, turintis labai geras dviračių trasas. Yra "Vilties bėgimas", galima būtų padaryti ir "Vilties važiavimą" dviračiais. Manau, tai būtų įspūdingas, analogų Lietuvoje neturintis renginys.

Paulius JUODIS, Klaipėdos krepšinio klubo "Neptūno" treneris

Turime per daug sporto šakų, kurias miestas remia. Reikėtų nusistatyti prioritetus pagal masiškumą, populiarumą, rezultatus. Juk neįmanoma išlaikyti visų sporto šakų. Reikia imtis drąsių sprendimų ir permainų.

Vaidas KLUMBYS, AB DFDS LISCO komunikacijos ir reklamos vadovas

Klaipėdoje pasigendu dalykų, kurie, regis, turėtų būti tipiški miestui prie jūros: neturime žuvies turgelių, miško jachtų ir burlaivių stiebų, jūrinio turizmo, kempingų, pramogų bei vandens parkų ir t.t.

Klaipėdos teatrų likimo Klaipėdos miesto savivaldybė, deja, negali pakeisti. Ji gali būti tik tarpininke tarp teatrų ir jų steigėjos Kultūros ministerijos, spausti valdžią, kad būtų priimti strateginiai sprendimai.

Ar daug matėte informacinių leidinių, žemėlapių, apskritai informacijos, kur būtų minima, jog į Lietuvą galima atplaukti ir laivais, ne tik atskristi lėktuvais? Pagaliau, mes ir patys galėtume labiau garsinti Klaipėdą. Galbūt tai yra smulkmena, tačiau ar daug kas iš mūsų važiuodami į kitas šalis dėvi marškinėlius, pavyzdžiui, su užrašu "Klaipėda laisvu stiliumi"?

Labai svarbu suvokti, kokie mes esame ir kuo galime būti įdomūs arba bent mieli kitiems. Čia galėtų pasitarnauti įvairios pilietinės iniciatyvos, pavyzdžiui, "Klaipėdos vystymo idėjų bankas" ir panašiai.

Rūta KĖKŠTAITĖ-MAČIŪNIENĖ, ilgametė bendrijos "Mažoji Lietuva" seimelio pirmininkė, pedagogė, viena iš Mažosios Lietuvos enciklopedijos rengėjų

Stiklinė architektūra tinka didmiesčiams, bet ne Klaipėdai. Ji juk mažas miestelis. Nesuprantu, kodėl šiuolaikiniai pastatai su tokiais tamsiais fasadais. Juk Klaipėdoje ir taip maža saulėtų dienų, vėjai, lietūs nuolatos ir dar namai statomi tokie niūrūs. Manau, kad Klaipėdoje namų fasadus reikia šviesiomis, ryškiomis spalvomis dažyti.

Benhardas CALZONAS, kompozitorius, verslininkas

Mane erzina Klaipėdos žiedinės sankryžos. Užuot šalinusi tas katastrofas, miesto valdžia kas trejus metus vis kloja asfaltą tose pačiose gatvėse. Norėčiau būti kelininku, kuriam kas trejus metus užsakytų vis tuos pačius darbus. Jų užtektų man, mano vaikams, anūkams ir proanūkiams...

Manyčiau, architektūra turėtų artėti, o ne tolti nuo praeities Klaipėdos architektūros. Kas matė mieste prie jūros, kuriame nuolat siaučia vėjai, tokių dydžių langus? Nesuprantu, kam reikalingi architektai, jeigu jie projektuoja kaip du vandens lašai panašius tvartus ar stiklainius?

Klaipėdiečiai save esą propaguoja Vilhelmui Čepinskiui atidavę Klaipėdos vardą. O tame orkestre - nė vieno klaipėdiečio. O kiek talentingų muzikantų - stygininkų ir pučiamųjų - šlaistosi Klaipėdoje, nerasdami pritaikymo. Mes net dūdų orkestro neturime.

Linas ŠVIRINAS, muzikantas ir muzikos pedagogas, studijos "Grock" vadovas

Gatvės kultūros akcentas yra gana patrauklus turistui. Jeigu mes pradėtume šį dalyką puoselėti, įgytume pranašumą prieš tuos miestus, kurie jį slopina. Turime Lėlių, Pantomimos teatrus, bet kažkodėl miestą išjudina tik Andriaus Mamontovo inicijuota Gatvės muzikos diena ir Jūros šventė. Kodėl šventė negalėtų vykti visą vasarą? Juk svarbiausia - atmosfera, neribojama oficialių renginio valandų.

Galime užsibrėžti viziją, kad Klaipėda turi tapti pagrindine intelektualiosios muzikos koncertų erdve šalyje, bet tuomet turime pradėti "auginti" publiką.

Mantas DAUKŠYS, Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos valdybos narys

Klaipėdoje pasigendu įvairesnių gyvensenos formų - kad ir netobulų, bet įdomesnių. Tokių, kaip Kauno naujamiesčio kiemai, kaip Vilniaus Užupis iki ten apsigyvenant naujiesiems vilniečiams. Tai - individualaus būsto ženklai su visais gerovės elementais: savais kiemukais, želdiniais, suoliukais, aikštelėmis buvimui, žaidimui, poilsiui.

Rima MICKIENĖ, Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos Uosto ekonomikos ir vadybos katedros vedėja

Šiukšlės namų kiemuose, metalo laužo surinktuvo šaukiasi pamesti nebenaudojami automobiliai, neprižiūrėtos vejos, šiukšlių konteinerių teritorijose karaliaujantys benamiai ir ištaršytų daiktų ekspozicijos - šį vaizdelį būtina kuo skubiau sutvarkyti.

Markas FIODOROVAS, Klaipėdos universitetinės ligoninės Sporto traumų sektoriaus vadovas

Su nostalgija prisimenu poilsio parką su gąsdinančiu velnio ratu ir juoko kambariu. Vaikams nėra kur žaisti Klaipėdoje. Jau net nedrįstu pasvajoti, kad būtų kokia nors pasakų šalis, kurioje būtų galima plaukioti pasakiškais laivais, skraidyti ar važiuoti traukinukais.

Kur dingo kavinukės su savais veidais? Bent kas nors būtų panašaus į senų laikų "Du gaidelius", kai būdamas vaikas laukdavau sekmadienio, kad tėvai ten nusivestų ne tik dėl skanių patiekalų, bet ir programos.

Sporto srityje daug ką reikia tvarkyti. Galiu pasakyti, kad net ir kai kurių traumų būtų galima išvengti vien tik pagerinus futbolo aikštės dangą.

Saulius KAROSAS, Miesto bažnyčios pastorius

Atrodo, vienintelis būdas, kuris mūsų miestą padarytų linksmesnį, gyvesnį - burtis į bendruomenes ar klubus - mezgėjų, jaunų mamų, pensininkų, šachmatininkų...

Mūsų visuomenę praturtintų neįgaliųjų integracija - daugelis jų labai turtingi vidumi. Ir nebūtina imtis ko nors grandiozinio - kiekvienas iš mūsų galime prieiti prie neįgalaus kaimyno, paklausti, kuo galėtų padėti. Tame ryšyje visi turtai ir glūdi.

Adolfas RUŠKYS, VšĮ "Likimo laiptai" vadovas

Neįgaliesiems Klaipėdoje daug kur privažiuoti patogiau nei Kaune, Vilniuje, tik nebematau pažadėtųjų žemagrindžių autobusų, o jeigu jie vis dėlto važinėja, reikėtų nurodyti laiką, kada galėtume jų sulaukti.

Lino LAGO, dailininkas

Valdžia turėtų labiausiai rūpintis verslu, daryti viską, kad jis klestėtų, nes verslas yra pagrindinė žmonių bendravimo priemonė. Kaip jums atrodo, kodėl klesti "Akropolis"? Todėl, kad tai yra galinga verslo struktūra. Kodėl tokios struktūros nėra senamiestyje? Todėl, kad pavieniai verslininkai neturi laisvės. Mokesčiai, inspekcijos, leidimai... Beprotybė! Kol netikima žmonių gerumu - nieko nebus, viskas grius.

Ypač gaila uždaryto "Žemaitijos" kino teatro, nesuprantama, kaip galima uždaryti tokiam ilgam laikotarpiui Dramos teatrą. Nemanau, kad šioje situacijoje galima pasiteisinti, jog teatras Kultūros ministerijos žinioje. Viskas nuo miesto vadovo priklauso. "Parkomatams", krantinių rekonstrukcijai, Tabako fabrikui lėšų tai atrado.

Visi puikiai supranta, kad "parkomatai" yra kliūtis, stabdanti žmonių srautus į senamiestį, tačiau valdžia to nepripažįsta ir nieko nedaro, kad klaidą ištaisytų.

Į visas tuščias senamiesčio vitrinas prisodinkite gražių prostitučių. Žmonių bus minia.

Romanas BORISOVAS, dailininkas

Man kartais atrodo, kad vertėtų miestui grąžinti senąjį, pirmąjį, pavadinimą - Memelis (šis pavadinimas yra ne mažiau baltiškas nei Klaipėda), ir bent taip vieną kart ir visiems laikams atsiriboti nuo sovietinio palikimo.

Gaila, kad ir šiandien nenorima atstatinėti Klaipėdos siluetui būdingų bažnyčių, motyvuojant įvairiomis iš sovietinio periodo likusiomis sampratomis - evangelikų per mažai, bažnyčia priklausė ne katalikams ir t. t.

Irmantas KARPIS, paramos ir labdaros fondo "Gerumo kultas" vadovas, verslininkas

Būtina sutvarkyti paplūdimius, kad į juos būtų malonu ateiti. Jie dabar nepritaikyti poilsiui, nėra ką veikti juose. Nėra žaidimo aikštelių, persirengimo kabinų, dušų. Juose aš gelbėtojų nematau, jaučiuosi nesaugus. Jei ir yra maitinimo įstaiga, tai ji viena. Išsiperka 5 metams vietą ir be jų niekas negali ateiti. Jis - monopolistas. Jei pardavinės keptus žiurkėnus, tai norėdamas valgyti juos ir pirksi. Pasiūlos nėra.

Būdamas meru iš centro iškeldinčiau labdaros teikėjus. Kalbu apie prie Santuokų rūmų, Jono kalnelio įsikūrusias labdaros organizacijas. Išeina žmogus ką tik vedęs, o kitoje gatvėje 20 benamių rausiasi po rūbus.

Supaprastinčiau į Kultūros paveldo registrą įtrauktų namų-vaiduoklių atnaujinimo darbams taikomus reikalavimus. Jei ir toliau viską draus, tai dar kelis šimtus metų tie vaiduokliai stovės. Sugriežtinčiau atsakomybę tiems, kurie valdo ar nuomojasi senamiestyje, miesto centre komercinės paskirties patalpas. Jei verslininkas nesugeba išsisukti arba taiko tokią didelę nuomos kainą, kad niekas nenori nuomotis, skirčiau baudas.

Dar liepčiau įrengti užtvaras Danės krantinėje. Nesuprantu, kodėl nėra tvoros, turėklų.

Kęstutis MEŠKYS, žurnalistas, kultūrologas

Kodėl, pavyzdžiui, neatiduoti vienos didžiausių miesto aikščių jaunimui? Jos erdvę paversti riedučių, grafitų ir kitų jų pomėgių zona.

Daugelyje Europos miestų skverų ir parkų teko matyti pavienių miestiečių lėšomis įrengtus suoliukus su vardinėmis lentelėmis. Manau, kad ši idėja prigytų ir tarp mūsų miestiečių, norinčių save tokiu būdu įamžinti Danės krantinėse ir pasitarnauti miestui.

Miesto bendruomenė yra išsiilgusi rimtų kultūros projektų, nebenori formalių paskubom paruoštų renginių, Jūros švenčių, turinčių ryšį su jūra tik dėl išgerto alaus kiekio.

Deivydas NORVILAS-DEIVIS, dainininkas

Mano akys Klaipėdoje pasigenda mažų architektūrinių stebuklų - Klaipėda turėtų garsėti meniniais akcentais.

Kodėl negalėtume turėti savotiško Monmartro - erdvės ir vietos meno žmonėms? Išraiškos formų yra gausu, tai gali būti skulptūros, piešiniai ant namų sienų, ne šiaip kokios teplionės, bet profesionalų darbai.

Ramūnas KAUBRYS, Neringos meno mokyklos vadovas, buvęs Klaipėdos muzikinio teatro režisierius

Jei būtų mano valia - nedelsdamas ką nors daryčiau su Muzikinio teatro pastatu, kuris darko miesto veidą ir yra didžiausia Klaipėdos gėda. Įsivaizduoju, kad Klaipėdoje kur nors krantinėje prie vandens turėtų išdygti operos teatras. Stovėtų didžiulis bangų formos pastatas ir būtų miesto puošmena. Pavadinčiau jį Richardo Vagnerio vardu. Kuo greičiau restauruočiau Klaipėdos dramos teatrą.

Klaipėdoje trūksta didesnio intelektualaus vyksmo. Nėra jokios vietos, kur būtų demonstruojami aukšto lygio Felinio ar Bertolučio filmai, niekur nerasi specifinės literatūros. Viso to stygius formuoja miestiečių skonį.

Būtinai reikia įvesti tvarką reklaminių afišų klijavimo srityje. Dabar - chaosas.

Stasys MĖČIUS, daugkartinis galiūnų čempionatų nugalėtojas

Klaipėda - jūrinis miestas, tačiau čia trūksta renginių, susijusių su jūra.

Romanas KLEMENCOVAS, studentas

Aš pirmiausia miestui suteikčiau daugiau šviesos: apšvietus gatves, pastatus, prašviesėtų ir "dūšia". Atgimimo aikštė - toks solidus pavadinimas, o ji - tuščia juoda skylė, kaip koks Bermudų trikampis. Joje galėtų stovėti nors ir Mao Dzeduno statula, bet tegu aikštė šviečia. Žmonės ateitų pasibūti, domėtųsi.

Miestui reikia meno festivalių, kad atvažiuotų tūkstančiai žmonių iš įvairių pasaulio miestų. Tai turėtų būti šiuolaikinis menas su folkloro ir egzotikos elementais. Jūros šventė taip pat galėtų išaugti, joje turėtų būti ne vien "duonos ir reginių", bet ir daugiau prasmės.

Loreta JONAVIČIENĖ, Stasio Šimkaus konservatorijos direktorė

Klaipėdoje telkiasi didžiulis neišnaudotas menininkų potencialas. Konservatorijos fakultetai, o dabar ir universitetas yra paruošęs gausiai meninių ir kultūrinių profesijų specialistų. Man regis, tie nepritrauktieji tiesiog nedrįsta reikštis. Juos mobilizavus rastųsi ir įdomių, nestandartinių renginių, ir ritualų, kurių taip pasigendame mieste.

Ona Rūta ŽADEIKIENĖ, Klaipėdos universiteto Botanikos sodo direktorė

Norėtųsi, kad atsigautų poilsio parkas, kad jame matytume žaidimų aikšteles, kad veiktų pačių sukurtas atrakcionų parkas.

Kadangi šiaurinė miesto dalis vis labiau urbanizuojama, galėtų atgimti senasis istorinis Tauralaukio parkas, kur kadaise lankėsi net Prūsijos karalius su šeima. Manau, čia daug investicijų nereikėtų - tik išvalyti, sutvarkyti takelius, ir būtų jaukus dar vienas Klaipėdos kampelis. Čia labai gražus kraštovaizdis su upės slėniu, todėl nereikėtų urbanizuoti šios teritorijos, o palikti ją rekreacijai.

Senuose miesto skveruose reikėtų pasodinti jaunesnių augalų, kadangi senieji nebeturi tokio grožio. Man asmeniškai yra pabodę matyti tas tuopas, kurios nuolat pūkus leidžia. Pabodo ir liepos. Juk yra gražių, įdomių medžių, kuriais galėtume papuošti miestą.

Manau, kad landšafto architektai galėtų mieste atrasti erdvę, kurioje miestiečiai patys galėtų sodinti medžius. Įsikurtų, tarkim, Petrų, Povilų gojeliai ar alėjos. Ten ir po daugelio metų žmogus atvykęs su vaikais ar anūkais galėtų pasididžiuoti, kad čia auga jo garbei pasodintas augalas.

Andrejus PAVLOVIČIUS-DJ SUN, didžėjus ir renginių organizatorius

Turime universiteto miestelį, tačiau nėra vietos, kuri būtų skirta studentų laisvalaikiui - erdvių, kuriose jaunimas galėtų ne tik išgerti kavos, bet ir rengtis paskaitoms bei seminarams. Mokytis neutralioje teritorijoje yra daug smagiau, nei bibliotekoje ar namuose. Čia tiktų ir karjeros centras, galėtų nuolat vykti įvairūs kursai, veiktų būreliai.

Manau, jog piliavietės teritorijoje verslininkams reikia sudaryti lengvatines veiklos sąlygas, kad jie galėtų ir norėtų plėtoti veiklą naujoje vietoje. Ši vieta privalo tapti jaukių barų ir pramogų erdve, kad kruiziniu laivu atplaukęs užsienio turistas jaustųsi patekęs į pasaką.

Terminalo zona logiškai galėtų būti sujungta su senamiesčiu, ir jie sudarytų vientisą pasivaikščiojimų zoną - kol kas labai didelė Klaipėdos problema yra ta, kad tokios zonos, arba vadinamosios barų gatvės, neturime. Vertėtų centralizuotai nuspręsti dėl teritorijos suplanavimo bei vieningo kavinių dizaino. Manau, labiausiai tiktų atsigręžti į autentišką Klaipėdos miesto estetiką.

Jurga KARČIAUSKAITĖ-LAGO, juvelyrė, verslininkė

Klaipėdos senamiesčiui reikia pėsčiųjų gatvės - ar Tiltų, ar Turgaus, bet reikia. Norint tai padaryti, reikia investicijų - mažiau draudimų, daugiau gėlių. Dirbti senamiestyje reikėtų skatinti ir finansiškai - netaikyti tokio nekilnojamojo turto mokesčio.

Miesto tragedija yra teatro nebuvimas. Teatras pritraukia žmogų, kuris myli senamiestį, kultūrą. Tuo tarpu kalbama apie Kultūros fabriką. Mano nuomone, neteisingai dėliojami prioritetai.

Nėra žaidimų aikštelių vaikams. Štai kad ir skverelis už mano salono - ten galėtų būti tokia žaidimų aikštelė, kad vaikai mamas į senamiestį tempte temptų, žmonės čia atvažiuotų ir iš aplinkinių miestelių. Beje, tai, kad senamiestyje nesustoja visuomeninis transportas, irgi nėra gerai.

Visiškai neišnaudota yra Smiltynė. Ji galėtų būti toks pat kurortas kaip Palanga ar Nida - su SPA bei kitais objektais.

Sofija KANAVERSKYTĖ, scenografė, Klaipėdos universiteto dėstytoja

Gerbiamas Dramos teatro direktoriau, išleiskite išankstinių bilietų, lyg obligacijų, nuo vieno iki tūkstančio litų nominalo. Esu tikra, kad klaipėdiečiai tuos bilietus pirks, ir mes atstatysime savo teatrą anksčiau nei planuoja Lietuvos valdininkija.

Juodus tuščius langus senamiestyje dailininkai galėtų uždengti savo kūriniais. Išradingumo ir estetiškumo reikalauja tų parduotuvių vitrinos, kuriose dar vyksta gyvenimas ir prekyba. Čia reikėtų sudėlioti senamiesčio estetinius akcentus.

Klaipėdoje, ypač senamiestyje, trūksta marinistinės tematikos vaizdų ir renginių. Vienos Jūros šventės mažoka. Argi negalėtų senamiestyje savaitgaliais apsigyventi kokie nors jūrų gyviai, o Danėje plaukioti fantastiniai vandens augalai?

Danutė PETRAUSKAITĖ, Klaipėdos universiteto Muzikologijos instituto direktorė

Klaipėdoje, kurioje porą mėnesių gyveno ir dirigavo Richardas Vagneris, su jo vardu turėtų kas nors sietis. Kas nors atvyksta į Klaipėdą, mes pasigiriame, kad čia gyveno Vagneris, o po to parodome nušiurusį muzikinį teatrą...

Andželika ZAVACKIENĖ, Klaipėdos apskrities ligoninės slaugos administratorė

Labai gerai, kad įrengti dviračių takai per Girulių mišką, galima būtų tik daugiau suolelių poilsiui įrengti.

Miesto valdžia turėtų surasti lėšų ir atidaryti išblaivinimo įstaigas, kokios buvo tarybiniais laikais.

Lukas KUBILIUS, Europos karatė kiokušin čempionas

Fizinis aktyvumas, ypač vaikų, turėtų būti viena iš svarbiausių sričių ugdant klaipėdiečius. Jei būčiau miesto vadovas, sportui skirčiau ypatingą dėmesį. Juk sveikame kūne sveika ir siela.

Danielius DJAČKOVAS-DANIS, tatuiruočių meistras

Kam reikalinga poliklinika viduryje senamiesčio, "Pajūrio" mugė? Manau, kad senamiestyje per daug įvairių institucijų, kurios turėtų būti kitoje miesto vietoje - senamiestyje esančios patalpos neišnaudojamos. Norėtųsi, kad jos būtų skirtos daugiau kultūriniams dalykams.

Reikėtų spręsti automobilių statymo problemą ir uždrausti eismą Tiltų gatve. Pėsčiųjų gatvės yra miesto vizitinė kortelė.

Gintautas MONKEVIČIUS, "Žuvėdros" šokėjas

Galėtų būti patogesnis priėjimas prie marių. Nereikėtų bet kur senamiestyje statyti naujų modernių pastatų. Reikėtų daryti kaip Paryžiuje - senamiestis sau, o nauji modernūs pastatai statomi specialiai tam skirtuose rajonuose.

Leonas BARIŠAUSKAS, Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos Korupcijos prevencijos poskyrio vadovas

Senamiestyje reikėtų užtikrinti saugumą. Sutinku, kad prie kiekvieno žmogaus policininko nepastatysi, tačiau nuolatinis patrulis neabejotinai yra reikalingas. Dar senamiestyje reikėtų spalvingesnių šviestuvų, suoliukų, šiukšlinių. Būtina skatinti senamiesčio verslininkus, kad kuo daugiau būtų jaukių ir pigių kavinukių, suvenyrų parduotuvių. Gal tada ir koks muzikantas atsiras. O tuomet ir žmonės ateis į senamiestį. Bet manau, kad uždavinys, kurį reikia pirmiausia ir kuo skubiau įgyvendinti - Dramos teatro atgaivinimas.

Giedrius ZATURSKIS, Klaipėdos apskrities ligoninės Psichiatrijos filialo socialinis darbuotojas

Tegul miesto valdžia sutvarko senamiestį, suniokotas šiukšlines pakeičia pigesnėmis. Ilgus metus erzina viešųjų tualetų problema, netvarkinga marių pakrantė palei uostą. Akį rėžia tai, kad prie Jūrininkų prospekto esantys laukai virsta krūmynais. Norėčiau matyti Danės pakrantę ne su vienu, o su keliais "meridianais", su išsaugota Melnragės pakrante, su toli jūroje matomais vėjo malūnais ir nepaliesta Kuršių nerija.

Vytis RADVILA, verslininkas

Į miesto įvaizdžio formavimą reikėtų įtraukti jaunimą. Jaukesnį miestą galime padaryti netradiciniais renginiais senamiestyje, tarkime, žiemą aikštėse surengus šeimoms skirtą senių besmegenių konkursą, kalėdinę prekybą darant ne angaruose su kiniškomis prekėmis, o miesto aikštėse, su karštu vynu, koncertais ir Kalėdų Senelio renginiais mažiesiems.

Tik dėmesys detalėms ir biurokratizmo mažinimas tokioms iniciatyvoms įgyvendinti padarys mūsų miestą įdomų, patrauklų ir jaukų.

Arūnas BAUBLYS, Klaipėdos universiteto Teologijos katedros vedėjas

Apmaudu, kai matai, kad unikalūs ir tokie pat vertingi statiniai, kaip senasis Klaipėdos paštas, pavyzdžiui, dujų fabriko likučiai ar senosios skerdyklos kompleksas, yra apleisti ir griūva, nors sutvarkius galėtų būti turistų traukos centrais.

Daugiau galimybių prieiti prie marių gal kiek atsvertų tuščio senamiesčio problemas. Kaip istorikas prisiminčiau Klaipėdos tramvajų. Manau, mūsų infrastruktūrai tai būtų tinkamiausias transportas.

Judėjimas senamiestyje, manau, pagyvėtų sumažinus mokestį už automobilių stovėjimą.

Reikėtų nebijoti smulkiajam ar vidutiniam verslui duoti vadinamąjį nulinį mokesčių periodą, nes dabar investuojamos didžiulės lėšos į gražias gatves, bet kai langai aplinkui tamsūs, liūdnokai atrodo.

Mano galva, turėtų būti sukurta labai aiški senamiesčio raidos koncepcija. Jeigu toks dokumentas būtų, visuomenė būtų su juo supažindinta, daug kas kitaip žiūrėtų į dalykus, kurie vyksta. Dabar dažnai mes esame pastatomi prieš faktą, kuris ne visada dar aiškiai pakomentuojamas.

Romas MARČIUS, Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos narys, dėstytojas

Menininkai ir be didelių pinigų gali suaktyvinti miesto gyvenimą. Šiandien menininkai galėtų sukurti įvairių kūrinių apleistam poilsio parkui prie universiteto miestelio. Prisijungtų ir kolegos iš užsienio.

Sigitas ŠILERIS, kapitonas

Išgyvenu, kad Palangos, Smiltynės pliažai nyksta. Visi žino, ką reikia daryti, reikia jūroje pastatyti akmeninius, cementinius ir kitokius bangolaužius. Aš ne specialistas, bet esu daug tokių įrenginių matęs pasaulyje, ir jie pasitvirtino.

Rimantas PELAKAUSKAS, Dramos teatro aktorius

Jūros šventė tapo per didelė. O kai ko nors yra per daug, atsiranda persivalgymo jausmas. Manau, kad Jūros šventės programą reikia išdalinti per keletą renginių arba per ilgesnį laiką, o per Jūros šventę palikti tik jūrinius akcentus. Tokius, kaip šiemetinė burlaivių regata.

Džiaugiuosi Kultūrų komunikacijų centro, Klaipėdos lėlių teatro, Friedricho pasažo atsiradimu senamiestyje. Manau, kad tai yra labai gražūs daigai, iš kurių gali išaugti nauja Klaipėdos senamiesčio gyvybė. Todėl juos reikia labai palaikyti ir puoselėti.

Manau, kad kultūros, meno židiniai, jaukios erdvės turėtų atsirasti ir prie Jono kalnelio, ir teritorijoje prie piliavietės, kur sugrįš pasukamasis tiltelis, ir kitapus Danės - buvusioje "Laivitės" teritorijoje.

Gerda SRUOGINYTĖ, "Žuvėdros" šokėja

Rankomis ploju, kai atstatomi fachverkiniai pastatai - man atrodo, kad jie ir atspindi klaipėdietišką dvasią. Tokių pastatų senamiestyje turėtų būti daugiau.

Būtų gerai, jei Klaipėdoje būtų įrengti jaunimo centrai. Juk būtų galima paimti kokį apleistą pastatą, jį šiek tiek renovuoti ir ten galėtų rinktis jaunimas - breiką šokti, pulą, stalo tenisą žaisti ar filmus žiūrėti.

Liutauras KRANIAUSKAS, dėstytojas

Sugrąžinčiau riedlentininkus, riedutininkus į viešąsias erdves. Miesto sutvarkymas nėra pagrindinis tikslas, reikia mąstyti ir apie žmones, kad jiems būtų gera tame mieste.

Vytautas BALALIS, Parodijų teatro įkūrėjas ir aktorius

Mūsų mieste labai trūksta vandens parko. Taip pat keistai atrodo skurdūs Palangos ir Klaipėdos pliažai. Kodėl neatsiranda verslo žmonių, galinčių pasiūlyti daugiau pramogų pajūryje, gal net ištisus metus? O dabar tik ledai ir beliašai...

Prieiga prie Kruizinių laivų terminalo galėtų būti išnaudojama ir ne sezono metu.

Tikiu, jog mieste bus įrengta daugiau šunų vedžiojimo aikštelių, nes ši spraga gimdo nemažai konfliktų tarp miestiečių. Labai trūksta nors lopinėlio šunų paplūdimio prie jūros.

Valdas BERNOTAS, Klaipėdos apskrities ligoninės ausų, nosies ir gerklės ligų gydytojas

Manyčiau, dažniau reikėtų panaudoti vasaros koncertų estradą. Mieste yra keletas parkų, vandens telkinių, kuriems trūksta tvarkos ir priežiūros. Nereikėtų pamiršti ir jų, o sutvarkius takelius, apšvietimą, suoliukus, atsirastų daug patrauklesnės vietos laisvalaikiui.

Bendra miegamųjų Klaipėdos rajonų problema - blogos būklės, nuo pat įrengimo neatnaujintos vaikų žaidimų aikštelės, dabartiniam automobilių skaičiui nepritaikytos mašinų stovėjimo aikštelės.

Kažkada buvo šmėstelėjusi idėja atgaivinti Klaipėdoje tramvajus. Manau, tai suteiktų savitumo miestui, ir būtų ekologiškas transportas.

Siekiant ekologiškumo, populiarinant viešąjį transportą, kad būtų išvengta automobilių spūsčių, tikslinga sureguliuoti automobilių judėjimą senojoje miesto dalyje, reikėtų įvesti mokamą įvažiavimą.

Artūras DRUNGILAS, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros direktorius

Bent jau senojo miesto dalyje jų galėtų nebūti tokių "kubų" kaip "Manto namai".

Raimonda LAUŽIKIENĖ, VšĮ Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros direktorė

Mūsų miestas Europos masteliais yra provincialus. Tai, mano nuomone, yra teigiamas faktorius, kurį mums reikėtų geriau išnaudoti - tokio dydžio miestams paprastai būdingos jaukios nedidelės erdvės, draugiška bendruomenė, labai aiškus miesto identitetas, specifinės tradicijos ar miesto istorijos.

Miesto kasdienybėje labiausiai trūksta kino teatrų, nors vieno tikro seno parko centrinėje miesto dalyje ir daug mažų, paprastų, jaukių geros kavos vietų - kavinių ir barų. Labai trūksta nors keleto tikrai šiuolaikinės raiškos architektūros ir garsėjančių savo veikla kultūros ar meno objektų.

Michailas DENISENKO, Klaipėdos jaunimo organizacijų asociacijos "Apskritasis stalas" tarybos pirmininkas, muzikantas

Gaila Naujosios Uosto gatvės namų, pavyzdžiui, ketinamo nugriauti žalio pastato kitapus policijos komisariato. Manau, namą verta išsaugoti vien todėl, kad jis parodo, koks seniau buvo gatvės plotis. Gaila ir Vitės kvartale bei visoje rezervinėje uosto teritorijoje stovinčių namukų - buvusio darbininkų rajono.

Audronė RENKAUSKIENĖ, Klaipėdos sveikatos priežiūros centro Profilaktikos skyriaus vedėja

Manau, kad senajam turgui reikalingos pertvarkos, reikia jį padaryti "naminį", grynai ūkininkų. Kam reikalinga ta prekyba drabužiais ir maistu, kurio gali nusipirkti šalia esančiose parduotuvėse?

Norėtųsi ir daugiau gėlių balkonuose. Jei kiekvienas balkone pasodintume po gėlytę, miestas atrodytų kitaip.

Parengė Jurga PETRONYTĖ

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder