Dienraščio puslapiuose - Klaipėdos parko istorija (27)

Dienraščio puslapiuose - Klaipėdos parko istorija (27)

Dienraštis "Vakarų ekspresas", bendradarbiaudamas su visuomeniniu judėjimu "Klaipėdieti! Atgaivinki savo miesto parką", publikuoja Klaipėdos poilsio parko istorijos faktus ir klaipėdiečių prisiminimus apie šį unikalų objektą, kurie vėliau suguls į knygą.

Parko teritorijoje esančiose Pirmojo pasaulinio karo simbolinėse karių kapinėse Antrojo pasaulinio karo metu buvo laidojami įvairiuose frontuose žuvę klaipėdiečiai kariai, kurių palaikus pavykdavo atvežti čionai karo metu. Kai frontas 1944 m. priartėjo prie Klaipėdos ir čia užsibuvo net iki 1945 m. sausio 28 d., o Klaipėdą visus keturis mėnesius gynė palyginti nedidelis Vermachto kariškių skaičius, minėtose kapinėse jau nebelaidojo. Matyt tos Pirmojo pasaulinio karo kapinės jau buvo perpildytos žuvusių kariškių ir toliau kritusius kovose ginant Klaipėdą imta laidoti šiauriau tų kapinių akmeninės sienutės.

VILA. Sena medinė vila su bokštu Giruliuose, Šlaito g. Ji buvo sudeginta prieš septynerius metus.

Kaip rodo vokiečių karių kapų priežiūros tarnybų apie 1997 m. atlikti žvalgomieji tų čia buvusių kapaviečių kasinėjimai ir P. Lideikio g. rekonstrukcijos darbai, tų vokiečių karių kapaviečių yra likę ir po P. Lideikio gatve.

Kai apie 1998 m. vyko čia buvusių vokiečių karių kapinių atkūrimo darbai, man su pažįstamu senu klaipėdiečiu Viliumi Naujoku pavyko išsaugoti keletą akmeninių pamatinių blokų, ant kurių kadaise stovėjo akmeninės plokštės su Pirmojo pasaulinio karo metu žuvusiųjų klaipėdiškių pavardėmis. Tie blokai buvo pašalinti iš jų buvusių lizdų žemėje ir kurį laiką buvo sumesti už buvusių kapinių ribos, dėl ko vienas blokelis vėliau ir dingo. Kartu su V. Naujoku tris likusius blokus grąžinome į jų buvusią "lizdavietę", kur jie ir dabar tebėra.

KARIŠKIAI. Trys Vermachto kariškiai prie Aulaukio ežerėlio. 1940 m.

Jau ne pirmi metai, kai yra pažeisti Pirmojo pasaulinio karo kapinaičių šiauriniai metaliniai vartai. Mat vartus laikantis vienas strypas buvo labai trumpas, todėl ir išsirovė iš mūro sienutės. Reikėtų vieną sykį sutvarkyti tuos vartus, įmūrijant gerokai ilgesnį strypą į sienutę ar panašiai.


Kai 1962-1964 m. per mišką buvo tiesiama nauja gatvė (dabartinė P. Lideikio g.) Melnragės link, į formuojamą pylimą ties geležinkelio linija buvo vežamas ir gruntas iš nukasinėjamų tuo metu senųjų Vitės kapinių pylimų, kurie supo minėtas kapines iš trijų pusių.

POSTAMENTAS. Ties Šlaito g., prie vienos senos vilos šlaito, sovietmečiu buvo paminklo postamentas su 1869 m. data.

Dar galima būtų paminėti keistą betoninį apvalios formos ir kampuotą stovą su metalinių strypų žiedu viduryje, kuris yra šiauriau apleisto parko tualeto. Tas betoninis stovas labai primena karo metais naudotą technologiją priešlėktuviniams pabūklams tvirtinti. Kol kas negaliu garantuoti, kad tai tikrai pabūklams tvirtinti skirtas stovas, nes kol kas niekas apie jo buvusią paskirtį negalėjo nieko konkretaus pasakyti.

Parko pašonėje, greta buvusios šaudyklos, kur dabar eina centrinis takas Vasaros estrados link, kol dar nebuvo pačios estrados, buvo pastato pamatai su dideliu rūsiu. Deja, liko nenustatyta, kas čia per statinys kadaise stovėjo, ar tai buvo gyvenamas namas, ar kitas statinys, skirtas šaudyklai aptarnauti.

Girulių miško zonoje esančios senosios kapinės faktiškai yra sunaikintos, o Girulių ir Antrosios Melnragės kapinių atributikos nelikę net žymių. Čia, kaip ir daug kur kitur Klaipėdos krašte, prie senųjų kapinių suniokojimo daugiausia prisidėjo nužmogėję žmonės. Esu ne sykį jas lankydamas užtikęs šviežiai iškastus kapus su žmogaus kaulais ir pan. Štai ir 1975 m. lankydamas Kalotės kapines miške, užtikau jose neseniai iškastus kelis kapus, o kiek toliau nuo jų užtikau įbestą į žemę šakalį, o ant jo buvo pamauta žmogaus kaukolė.

KAUKOLĖ. 1975 m. lankant Kalotės kapines miške užtikta ant šakalio pamauta žmogaus kaukolė.

Vienas Kukuliškių gyventojas man pasakojo, kad vienos šio kaimo senbuvių šeimos nariai dalyvavo 1945 m. pavasarį greta Kalotės kapinių laidojant kažkur čia žuvusius karo veiksmų metu du vokiečių kariškius.

Giruliuose prieškariu buvo daug gražių statinių, kurių vietas dabar težymi išlikę pamatai ar panašūs žymenys. Ties Šlaito g., prie vienos senos vilos šlaito, sovietmečiu mačiau buvusį paminklo postamentą su 1869 m. data. Virš postamento kyšojo tik metalinis strypas. Likusį postamentą nuo žemutinės šlaito pusės supo lanko formos dvi gražios metalinės tvorelės. Dabar ten privati zona ir nežinia, ar kas beliko iš tų senienų. Ant to postamento greičiausiai stovėjo koks amūras ar panašus mitologinės temos kūrinys.

Prie Šlaito g. ant gūbrio viršaus dar prieš keletą metų stovėjo labai graži sena vila, su galybe puošybinių elementų iš medžio, turėjusi gražų aukštą medinį bokštą. Deja, kad ir kaip būtų keista, ta gražioji vila daugybę metų buvo apleista, kol galų gale buvo padegta ir faktiškai visa sudegė. Liko tik pamatai. Net ir jos nesugebama jau kelinti metai po gaisro atstatyti, o labai gaila.

Piečiau karo metu buvusio pensionato betoninių pamatų, kurie yra apie 200 m piečiau televizijos bokšto, yra 7 x 7 m dydžio keturkampė iškasa su vandeniu, o po sąnašom ir dumblu yra keisti senų čerpių, plytų, vokiškų indų šukių klojiniai. Nežinia, kokiu tikslu ta perkasa buvo iškasta ir kodėl jos dugnas nuklotas statybiniu laužu, kai prie to "prūdelio" nėra jokio privažiavimo. Gaila, kad Klaipėdos krašte dėl daugybės istorinių aplinkybių kai kurie dalykai taip ir lieka po nežinios skraiste, nes nėra ko paklausti, o ir istorikai toli gražu ne viską žino.

Žinau nemažai dalykų, bet vis norisi sužinoti daugiau. Girulių miške žinau paslaptingą akmenį su iškaltu keistu ženklu ant šono. Tas akmuo nepriklauso tai akmenų juostai miške, ant kurių yra iškalti Klaipėdos herbo kontūrai.

Noriu paminėti ir gerai man žinomą buvusį karinės paskirties betoninį keliuką, kuris eina nuo Girulių-Karklės kelio pro "Žuvėdros" poilsiavietę iki buvusio karo laikų forto (pakrantės baterijos). Galiu paliudyti, kad tas betoninis keliukas sovietmečiu tęsėsi kur kas toliau ir išilgai kelio driekėsi dar apie 180 m bei siekė kelio atšaką link Šlaito g. link. Pats jį ne sykį mačiau ir juo ėjau. Mačiau ir kaip sovietiniai kariškiai to keliuko atkarpoje ardė betoninę paklotę. Kodėl jie ją nuardė, lieka neaišku. Tie darbai čia vyko apie 1975 m. Dabar ant to tako palei kelią yra likusios tik kelios betono nuolaužos iš buvusios betoninės dangos.

Informacija

Visuomeninis judėjimas "Klaipėdieti! Atgaivinki savo miesto parką" prašo atsiliepti žmones, turinčius įdomių prisiminimų ar nuotraukų apie parką, buvusius parko darbuotojus. Kontaktinis asmuo - Jolanta Norkienė (tel. 8 686 85468). Atsiliepusiųjų atsiminimai bus užrašyti, o nuotraukų laukiama el. paštu: [email protected]. Nemokamai nuskenuoti senas parko fotografijas ir išsiųsti galima Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės bibliotekos interneto skaitykloje. Visos Jūsų nuotraukos bus įrašytos į kompiuterines laikmenas ir padovanotos Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės bibliotekai, Mažosios Lietuvos istorijos muziejui ir kt. O atsiminimai suguls į knygą apie parką.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder