Tyrinėjant kuršių žemes - nauji radiniai

Klaipėdos universiteto lektorius, archeologas Klaidas Perminas vakar žiniasklaidai pristatė 2013-2016 metų atliktų mokslinių tyrimų rezultatus bei archeologinius radinius, kurie, anot mokslininko, liudija Dangės pakrantėje, netoli dabartinės Liepų gatvės tilto, buvus kuršių pilį Poys, minimą XIII a. rašytiniuose šaltiniuose.

K. Perminas primena, jog Klaipėdos krašto istorija yra daug senesnė nei 1252 metai, kai Vokiečių ordinas čia pastatė Memelburgo pilį.

"Žmonės čia gyveno jau akmens amžiuje. XIII amžiaus vokiečių rašytiniuose šaltiniuose minima apie 10 kuršių pilių: Žardė, Laistai, Gibišiai, Purmaliai, Eketė, Palanga ir kitos. Kai kurios iš jų, tarp jų ir Poys, iki šiol nėra lokalizuotos", - sakė K. Perminas.

Mokslininkas spėja, jog Poys pilis galėjo būti Dangės upės vingyje, dabartinio Klaipėdos miesto ribose, visai šalia Liepų gatvės. Šią hipotezę, anot istoriko, inspiravo senasis kitapus upės esančio Šaulių kaimo pavadinimas Pėžen.

"Kalbininkai tarp Poys ir Pėžen deda lygybės ženklą. Problema, jog pilies pėdsakų Šaulių kaime niekas nerado. Aš iškėliau hipotezę, kad pilis buvo kitapus upės ir čia aptikau archeologinių radinių, kurie liudija žmones čia gyvenus ne tik X-XV, bet net akmens amžiuje", - teigė K. Perminas.

Pilys, anot K. Permino, nebūtinai stovėjo ant kalnų, kuriuos šiandiena vadiname piliakalniais, jos buvusios ir plynuose laukuose.

"Pavyzdžiui, prie Jakų, dabartinio aerodromo vietoje, plyname lauke yra buvusi pilis", - paminėjo K. Perminas.

Poys pilį istorikas lokalizavo ovalo formos teritorijoje, kurios viduryje stačiu kampu Dangės upei kerta apie 20 metrų pločio ir apie 70 cm gylio griovys. Nors senuose žemėlapiuose jis pažymėtas kaip upės senvagė, K. Permino teigimu, tai nėra upės senvagė, nes ištirtame grunte nėra jokių sąnašų.

"Be to, griovio parametrai labai skiriasi nuo upės - šioje vietoje yra apie 30 metrų pločio ir apie 2,5-3 metrų gylio", - argumentavo K. Perminas.

Poys pilies gyvenvietei K. Perminas priskiria kuršių šventviete laikomą Tauralaukio akmenį (vadinamą Velnio akmeniu), Laistų ir Joniškės kapinyną, esantį netoliese Joniškės kapinių, arčiau upės. Istorikas pažymėjo, jog šie objektai žemėlapyje sudaro taisyklingą lygiakraštį trikampį, kurio centre, anot tyrėjo, yra Poys pilies vieta.

Žurnalistams K. Perminas pristatė 2013-2016 metais kartu su Klaipėdos universiteto studentais atliktų žvalgomųjų tyrimų rezultatus - archeologinius radinius: kniedę, naudotą laivų statybai, X-XIII a. datuojamų apžiesto puodo šukių, vokiškos Ordino keramikos šukių, datuojamų XIV-XV a., teritorijos užstatymo pėdsakų.

Deginto granito radiniai, anot K. Permino, nuorodo, jog jis buvo naudojamas keramikos dirbinių gamyboje, o geležies šlako radiniai leidžia spėti apie geležies apdirbimą. Žmogaus rankomis apdirbto titnago gabaliukai, gremžtukas, istoriko tvirtinimu, įrodo, jog šioje vietoje žmonės gyveno jau neolito laikotarpiu.

Civilizacijos požymius ir ryšį su Memelburgo pilimi, pasak K. Permino, patvirtina rastos glazūruotos Vestfoldo keramikos šukės. Pernai tyrėjai surado 12 keramikos šukių, datuojamų X-XIV amžiumi.

"Radiniai kalba apie šio krašto šeimininkų kuršių administracinį susiskirstymą, jiems patogias gyventi vietas, apie jų santykį su Ordinu XIII-XV amžiuje", - reziumavo archeologas.

K. Perminas pademonstravo, jog jo surastos keramikos šukės spalva, dekoru yra tokios pačios, kokios buvo rastos ir kitose kuršių piliavietėse Žardėje, Palangoje.

"Tai, ką turime, jau pakankamai, kad galėtume teigti, jog čia šioje teritorijoje gyveno žmonės nuo akmens amžiaus. Pavyzdžiui, Jakuose rasta vos keletas mažų keramikos šukių, kurios net nėra datuotos, ir Jakų piliakalnis įtrauktas į oficialų Lietuvos piliakalnių registrą, nors tai nėra kalnas", - pažymėjo K. Perminas.

Šią vasarą, birželio pabaigoje - liepos pradžioje, mokslininkas tęs tyrimus ir tikisi rasti dar daugiau įspūdingesnių radinių ir argumentų, jog grioviai nėra upės senvagė.

"Pilies įrodymų nėra"

Doc. dr. Gintautas ZABIELA, archeologas, archeologijos istorikas
Klaido Permino atliekami tyrimai yra žvalgomojo pobūdžio, tad iš pradžių radinių labai trūko. Praėjusių metų tyrimų metu radinių surinkta daugiau ir iš tiesų galime patvirtinti, jog gyvenvietė toje vietoje galėjo būti, tačiau įrodymų, kad toje vietoje buvo pilis - trūksta. Vietovė yra žema, Dangės slėnis, tokioje vietovėje piliavietę turėtų žymėti supilti pylimai. Teigiama, jog labai plati įduba, užlieta vandeniu, yra pilies griovys, panašus į Klaipėdos pilies griovį. Prie tokio plataus griovio turėtų būti labai aukšti pylimai. Žinoma, jie gali būti sunykę, nors paprastai grioviai su vandeniu užnešami greičiau nei sunyksta pylimai. Jeigu pylimai buvo, bent jų liekanas archeologai turėtų rasti. Kol kas pylimai šioje vietoje nerasti.