Jau pavyko aptikti per Antrąjį pasaulinį karą sunaikinto žydų kilmės pirklio, pramonininko vilos bokšto fragmentus.
„Dangės upės dešiniajame krante, dabartinio skvero vietoje, prieškariu buvo ir senojo pašto pastatas, ir įvairios gatvelės, vila, kitokie statiniai, kuriuos dabar matome tik atvirukuose.
Ši vieta labai įdomi ir reikšminga“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo istorikė Zita Genienė.
Archeologų komanda planuoja iškasti per pusšimtį šurfų (kasinių iki 10 kv. m) ir ištirti maždaug 360 kvadratinių metrų teritoriją nuo pat Biržos tilto iki būsimojo Bastionų tilto.
Pats skveras nuo kitų metų neatpažįstamai pasikeis. Archeologiniai tyrimai gali turėti įtakos formuojant būsimas erdves.
Sudėtingi tyrimai
Ramus ir jaukus Dangės skveras, kuriame itin mėgsta pasivaikščioti miestiečiai, dabar yra archeologų komandos tyrimų vieta. Šalia „Arkos“ paminklo iškastos duobės traukia smalsių praeivių žvilgsnius. Pasak tyrimus atliekančios UAB „Statybų archeologija“ vadovo Donato Zubricko, archeologiniai kasinėjimai buvo būtini prieš pradedant kapitalinę skvero rekonstrukciją.
„Laukia labai daug darbo, nes planuojame iškasti apie 63 šurfus iki pat vaikų žaidimo aikštelės – vietos, kur bus tiesiama nauja Bastionų gatvė. Vienu metu dirba iki 10 archeologų. Mūsų tikslas – nustatyti, kur buvo prieškario pastatai, gatvelių tinklas, rasti jų likučius“, – „Lietuvos žinioms“ aiškino D. Zubrickas. Archeologams jau priekaištauta, kad vienas šurfų padarytas prie pat sakurų medelių. „Vadovaujamės ikikariniais planais, todėl tyrimai vyksta nustatytose vietose, kur būta reikšmingų objektų. Juk negalime „pastumti“ buvusio pastato pamatų ten, kur nepasodinta sakurų“, – teigė archeologas.
Atkasė vilą
Pažvelgus į ikikarinio Mėmelio atvirukus ir į dabartinį vaizdą Dangės skvere sunku patikėti, kaip viskas pasikeitė po Antrojo pasaulinio karo. Toje vietoje, kur dabar yra miestiečių prieštaringai vertinamas paminklas „Arka“, stūksojo senojo pašto namas. „O dar anksčiau, XVIII amžiaus antrojoje pusėje, ten stovėjo miesto skerdykla. Klaipėdai plečiantis skerdykla buvo panaikinta ir XIX amžiaus pradžioje pastatytas gyvenamasis namas. Jame ir išnuomotos patalpos paštui. Palei Dangės krantinę nuo pašto aukštyn upe driekėsi Senojo pašto gatvė. Ji sunyko, kai dešiniajame krante buvo pradėti statyti pramoniniai objektai“, – dėstė Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus Istorijos skyriaus vedėja Z. Genienė.
Būtent su pramone susijusio namo likučius – XX amžiaus pirmojoje pusėje pastatytos vilos su bokštu pamatus – neseniai atkasė archeologai. „Pastatas sunaikintas per karą“, – pridūrė D. Zubrickas. Remiantis istoriniais šaltiniais, pirmasis vilos savininkas 1926 metais buvo žydų kilmės pilietis Sussmannas. „Nuo 1929-ųjų iki 1939 metų vila priklausė kitam žydų tautybės pirkliui Aisekui Eilbergui. Jis vertėsi medienos apdirbimu, turėjo kelias lentpjūves prie Dangės, kitose Klaipėdos vietose. Tai buvo žymus to meto pramonininkas. Tad archeologiniais tyrimais Dangės skvere prisiliečiame prie ikikarinės Klaipėdos istorijos“, – sakė Z. Genienė.
Skvero pradžioje archeologai jau aptiko ir XX amžiaus pirmosios pusės grindinio fragmentų. Manoma, jog tai buvo iš smulkių tašytų akmenukų kruopščiai nutiestas skersgatvis. 1934–1935 metų žemėlapyje jis pavadintas Senojo pašto vardu.
Laukia pokyčiai
Pernai Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir UAB „Hidrostatybos projektai“ pasirašė sutartį dėl Dangės skvero bei krantinių sutvarkymo techninio projekto rengimo. Statybos darbai turėtų prasidėti ne anksčiau kaip 2018-aisiais. D. Zubrickas tikisi, kad erdvės projektuotojai galbūt atsižvelgs į archeologų pateiktą medžiagą ir sumanys, kaip ją panaudoti tvarkant aplinką. „Pavyzdžiui, prie piliavietės įrengtoje naujoje automobilių stovėjimo aikštelėje specialiai pažymėtas buvęs pilies gynybinis darinys ravelinas. Pačioje piliavietėje kitokios spalvos trinkelėmis išdėlioti pilies kontūrai. Tad ir Dangės skvero atveju būtų galima vienaip ar kitaip paženklinti senųjų gatvelių tinklą, įamžinti pastatų vietas, gal net po stiklu demonstruoti kokį įspūdingesnį pastato fragmentą, esantį po žeme“, – svarstė D. Zubrickas.
Pagal preliminarią architektų viziją Dangės krante siūloma įrengti laiptuotas terasas, kavines, visiškai atnaujinti fontaną, apšviesti medžius ir kita. Idėjų įgyvendinimas, kaip manoma, turėtų atsieiti mažiausiai 4 mln. eurų. Dangės skvero sutvarkymas dedikuojamas Lietuvos valstybės 100-mečiui. Anot architektų, šią datą Klaipėdoje galima įprasminti netradiciškai – nestatyti paminklų, skulptūrų, o sukurti visuomenei patrauklią viešąją erdvę.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą