2019 m. birželio 25 d. 23:38 val., antradienis

Klaipėdos akvarelės

Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (XXI)

(2)

Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (XXI) nuotrauka, foto

Toliau liejame Friedricho pasažo akvarelę.

Istorijos krislai

 

* XVI-XVII a. žemės sklypas, kuriame dabar yra Friedricho pasažas, priklausė Odų gatvės priemiesčiui, kuris savo ruožtu priklausė piliai. Čia gyveno žvejai, kareiviai, odminiai. XVII a. pabaigoje priemiestis išaugo ir buvo pavadintas Friedricho miestu. Jame apsigyveno amatininkai, pirkliai. 1707 m. Friedricho miestui suteiktas herbas ir vėliava. Vienoje jos pusėje buvo ąžuolo lapais vainikuotas laukinis vyras, dešine ranka atsirėmęs į inkarą, kitoje pusėje - po karūna susipynę inicialai FR (Friedrich Rex - Friedrichas karalius). 1722 m. Friedricho miestas buvo sujungtas su Senamiesčiu. XVII a. pabaigoje - XVIII a. pradžioje buvo suplanuota ir pradėjo veikti turgavietė. Joje vykdavo savaitiniai ir metiniai galvijų turgūs. Į juos suvažiuodavo pardavėjai ir pirkėjai ne tik iš Klaipėdos apylinkių, bet ir iš Šilutės, Tilžės, Žemaitijos kaimų ir miestelių.

 

Taip "Friedricho pasažas" nuo Šaltkalvių gatvės pusės atrodė pokariu. Nuotrauka iš dabartinio pastatų šeimininko Aido Kaveckio archyvų segtuvo

* Pagal Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus istorikės Zitos Genienės surinktus duomenis, apie sklypo, kuriame įsikūrė pasažas, savininkus kiek daugiau žinoma nuo XVIII a. antrosios pusės. 1768 m. sklypai priklausė pirkliams Mertens ir Tiesen. Jie Klaipėdos kronikose minimi ir anksčiau: 1751 m. kaip pirklių korporacijos narys įvardijamas Christian Mertens iš Įsručio, o Herman Christoph ir Christian Tiesen - iš Liepojos. Po Septynerių metų karo (1757-1763 m.), kuomet padidėjo prekybos mastai, pradėjo vystytis medienos pramonė, Klaipėdoje pradėjo kurtis amatininkai ir pirkliai iš įvairių Prūsijos bei Livonijos miestų.

 

* Įvairiuose XIX a. vidurio šaltiniuose užfiksuota, kad 1840-1858 m. sklypas priklausė pirkliui ir alaus daryklos savininkui Friedrichui Staats. 1855 m. duomenimis, Fr. Staats per metus gaudavo 800 talerius metinių pajamų. XIX a. pirmojoje pusėje šioje Tiltų gatvės atkarpoje - kvartale nuo dabartinės Daržų gatvės - viena greta kitos veikė trys alaus daryklos. Viena jų 1785 m. priklausė žymiausiems Klaipėdos aludariams J. W. Reinecke. Pastarieji, vėliau susivieniję su Th. Preuuss, savo daryklėlę iš pasažo perkėlė į dabartinės "Švyturio" alaus daryklos teritoriją. Aludario profesija Klaipėdoje buvo labai populiari. Salyklinio alaus gamintojai, kaip ir pirkliai, priklausė "didžiųjų" miestiečių luomui. XVIII a. nedideliame Klaipėdos mieste, apėmusiame dabartinį senamiestį, buvo 80 aludarių.

 

Apie 1980 m. pasažo pastatai buvo tikri sukriošėliai. Tačiau Klaipėdos architektams pavyko įtikinti tuometinį Prekybos valdybos viršininką Arkadijų Lichtinšainą, jog jie - vis dėlto architektūrinė vertybė. "Jei vertybė, tai jai reikalingas aukso rėmas",- rekonstrukciją palaimino Prekybos valdybos viršininkas

 

* Nuo XIX a. antrosios pusės sklypas priklausė pirkliams. Čia veikė įvairios prekybinės firmos. 1866 m. duomenimis, sklypas Tiltų g. 26 priklausė pirkliui C.H. Semmler. Kuo jis vertėsi, duomenų neaptikta. Sklype buvo įsikūrusi varkalio R.R. Gerlach dirbtuvė. 1866 m. adresų knygoje pažymėta, kad čia būstą nuomojosi našlė A. Hein.

 

* 1898-1909 m. adresų knygose sklypo savininku nurodomas pirklys Wilhelm Cohn. Jis prekiavo skudurais, odomis, linų pluoštu, taip pat vertėsi silkių didmenine prekyba. Jis pats šio sklypo būstuose negyveno, patalpas nuomodavo. Čia gyveno kiti pirkliai - Oskar Braun, Heinrich Leppert. 1893-1909 m. duomenimis, sklype veikė F.H. Lepert prekybos namai. Jo firma, įsteigta 1887 m., prekiavo įvairiomis prekėmis, pradedant sėklomis, baigiant statybinėmis medžiagomis bei vaistinių įrengimais.

 

* XX a. antrajame dešimtmetyje sklypą kartu su kaimyniniu (dabartiniu Tiltų g. 24) įsigijo buvęs nuomininkas Oskar Braun, prekiavęs geležies, plieno dirbiniais, žemės ūkio mašinomis, namų apyvokos daiktais. 1926-1938 m. sklypas priklausė pirklio palikuonims. Jie ir gyveno šiame pastate. 1938 m. mokesčius - 1200 litų per metus - už sklypą mokėjo Hanna Braun. 1939-1942 m. sklypo savininku nurodomas Ernst Braun. Oskaro Braun sūnus Ernst kartu su dalininku iš Rusnės Ernst Sturmhoebel buvo įkūręs firmą "Braun ir Sturmhoebel". Ji tęsė Oskaro Braun veiklos pobūdį. 1939 m. nurodoma, kad prekiaujama ir dviračiais. Tai buvo didžiausia tokio pobūdžio prekybinė įmonė Klaipėdos krašte.

 

* XX a. pirmojoje pusėje čia veikė ir Paul Schulz didmeninė grūdų ir linų prekybos importo ir eksporto įmonė. Ji prekiavo pašarais, dobilais, šienu. P. Schulz nuo 1908 m. priklausė Klaipėdos pirklių korporacijai, o 1920-1924 m. buvo Pramonės ir prekybos rūmų viceprezidentas. Jis buvo ir Belgijos garbės konsulas. 1924-1937 m. pastate veikė ir Belgijos konsulatas. Tačiau p. Shultz čia negyveno. Jo būstas buvo dabartinėje Turgaus g. 24.

 

* Pirkliai, gyvenę, dirbę šio sklypo patalpose, - H. Leppert, W. Cohn, P. Schultz, O. Braun - priklausė seniausiai Klaipėdos visuomeninei organizacijai "Concordia" ("Santarvė"). Ji vienijo pirklius, propaguojančius intelektualines, dvasines ir moralines vertybes. Turėjo prieglaudą, įkūrė prekybos mokyklą, rėmė kultūrinius renginius. Beje, pirkliai labai stengdavosi įsikurti Friedricho mieste. Mat čia buvo savotiška laisvoji ekonominė zona - amatininkai ir pirkliai buvo atleidžiami nuo mokesčių. O štai jau už Biržos tilto besivystančiame Vilhelmo mieste mokesčiai buvo renkami, kaip priklauso.

 

Pokario metais Friedricho pasažas iš inercijos buvo naudojamas panašiais tikslais, kaip ir prieškariu.

 

Kai "Vakarų ekspresas" bandė ieškoti pasaže gyvenusių žmonių, atsiliepė tik pavardės nepanorėjęs nurodyti ponas Vladas. Jis, baigęs technikumą Kaune, atvykęs į Klaipėdą, dirbo "rajkoopsąjungos" tiekėju. O tos sąjungos sandėliai buvę pasaže. Pasak pono Vlado, iš tų sandėlių įvairios žemės ūkyje reikalingos prekės - vinys, cinkuoti kibirai, virvės, grandinės - buvo išvežiojamos į Klaipėdos krašto kaimelių ir miestelių parduotuves.

 

Į darbą ponas Vladas eidavęs iš Tiltų gatvės. Bet tiesioginio įėjimo į sandėlius čia nebuvę. Įėjęs į Tiltų g. 26a namą, jis pakildavo laiptais į antrąjį aukštą, o paskui jau nusileisdavęs į pasažo kiemą.

 

Tačiau praėjimas į pasažą kadaise buvo. Tik jis ilgą laiką buvo užmūrytas. Atidengtas buvo tuomet, kai apie 1980 m. pasažo rekonstrukcijos sumanymus palaimino šviesaus atminimo Prekybos valdybos viršininkas Arkadijus Lichtinšainas.

 

Kai architektai pas jį atėjo su sugriuvusio pasažo nuotraukomis ir pradėjo įrodinėti, kokia tai architektūrinė vertybė, viršininkas svarstė neilgai: "Sakote, vertybė? Na, tai vertybei reikalingas aukso rėmas. Kalkite jį".

 

Taip buvo palaiminta pasažo rekonstrukcija. Pasak dabartinio pasažo architektūrinius reikalus tvarkančios architektės Dainoros Abelkienės, nuo tol jos profesijos broliai pasažo statinius taip ir vadina - "Aukso rėmas".

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

Skaičius

2010-05-02   07:32

Juk jau praeitą pirmadienį buvo 20 akvarelė. Šiandien turėtų būti 21. Ar aš teisus?

Skaičiui

2010-05-02   07:32

Jūs teisus. Gražina

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Klaipėdos akvarelės

"Vakarų ekspresas" tęsia pasakojimų ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius,...

Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (583) nuotrauka, foto

"Vakarų ekspresas" tęsia pasakojimų ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius,...

Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (582) nuotrauka, foto

"Vakarų ekspresas" tęsia pasakojimų ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius,...

Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (581) nuotrauka, foto

"Vakarų ekspresas" tęsia pasakojimų ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius,...

Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (580) nuotrauka, foto

Susimovei, Petrai! nuotrauka, foto

Nuomonės, Tikiu šventą Petrą, pradėtą šventos Mergelės Marijos, kuris kentėjęs prie Grybauskaitės, buvo...

Keltininkams Joninių savaitgalis nebuvo baisiausias nuotrauka, foto

Vasara, AB "Smiltynės perkėla" darbuotojai sako, kad per Joninių ilgąjį savaitgalį jiems sekėsi...

Lietuvoje Jūrininkų diena nešvenčiama nuotrauka, foto

Jūra, Pasaulyje birželio 25 d. minima kaip Tarptautinė jūrininkų diena. Pasak Lietuvos jūrininkų...

Policija prašo pagalbos - dingo senolis nuotrauka, foto

Kriminalai, Šiandien iš namų Klaipėdoje uogauti išėjo ir iki šiol negrįžo 1937 m....

Nuomonės, Paskelbta prieš 1 val.

Vasara, Paskelbta prieš 2 val.

Jūra, Paskelbta prieš 3 val.

Kriminalai, Paskelbta prieš 3 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...