2019 m. birželio 25 d. 13:19 val., antradienis

Klaipėdos akvarelės

Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (XX)

(12)

Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (XX) nuotrauka, foto

Šiandien liesime jau dvidešimtą akvarelę. Ir ji bus apie Friedricho pasažą.

Prieš tai darant tenka priminti bendrą XIX amžiaus pradžios politinę situaciją, nes su ja susijęs kai kurių Klaipėdos gatvių pavadinimų bei statinių atsiradimas. Tarp jų - Friedricho Vilhelmo gatvės, dabartinės Tiltų g., "krikštas". Taip ji pavadinta įamžinant Prūsijos karaliaus Friedricho Vilhelmo ir karalienės Luizės susitikimą su Rusijos imperatoriumi Aleksandru I.

Tiesa, istorikas Kęstutis Demereckas perspėjo, kad jokiu būdu ne po šio vizito vienai Klaipėdos daliai buvo suteiktas Friedricho vardas. Toji dalis Friedricho miestu jau buvo vadinta šimtmetį, kito karaliaus Friedricho, laimėjusio mūšį su švedais, garbei.

Dviejų galingų monarchų susitikimas Klaipėdoje buvo labai svarbus ne tik miestelėnams. Į nuošalų provincijos miestą žvilgsnius nukreipė visos Europos politikai. Menininkai Prūsijos karališkosios poros pasimatymą su Aleksandru I įamžino dailėje, literatūroje. Tad Klaipėdos vardas paplito kur kas plačiau nei skambėjo iki tol.

1802 m. birželio 7 d. iš Karaliaučiaus išvykusi karališkoji pora jau kitą dieną buvo pasitikta su vokiškomis ir lietuviškomis dvylikos mergelių, atplaukusių laiveliu, dainomis Smiltynėje. Per Kuršių marias perkeltų svečių miestiečių delegacija laukė prie danų konsulo L. Lorcko namų (vėlesnis miesto rotušės pastatas), kur jie apsistojo.

Rusijos caro Aleksandro I vizitas į Klaipėdą XIX a. pradžioje buvo didelis įvykis

Klaipėda buvo išpuošta: sukurtos trys triumfo arkos. Viena jų buvo pastatyta dabartinėje Herkaus Manto ir S. Daukanto gatvių sankryžoje, kita - Liepų gatvės pradžioje, trečioji - prie Tilto vartų.

 

Pavadinimai keitėsi

 

Rusijos imperatorius Aleksandras I sutiktas itin iškilmingai. Birželio 10 d. Prūsijos karalius ant balto žirgo su miestelėnų palyda išjojo jo pasitikti Klaipėdos prieigose. Birželio 12 d. priešais Liepojos vartus įvyko didelis karinis paradas, o vakare pirklio Christiano Wilhelmo Wachseno namuose Tiltų gatvėje (prie dabartinės Tiltų ir Grįžgatvio g. sankryžos, pastatas neišlikęs) įvyko pokylis. Jį surengė Klaipėdos pirkliai.

Po dviejų valstybių monarchų susitikimo Klaipėda tapo pažymėta karališkaisiais ženklais. Įvykiui atminti dabartinė Danės gatvė pavadinta Luizės vardu, Liepų alėja, kurioje buvo apsigyvenęs Aleksandras I - Aleksandro, o Akmenų Pylimo ir Tiltų gatvės - Friedrricho Vilhelmo vardais. Nuo XIX a. pradžios iki 1923 m. tos gatvės ir turėjo suteiktus vardus.

Po Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos, Friedricho Vilhelmo gatvė pavadinta Laukininkų. Mat šioje gatvėje nuo XVII a. pabaigos stovėjo evangelikų liuteronų bažnyčia, aptarnavusi plačių Klaipėdos apylinkių gyventojus, kurių daugumą sudarė valstiečiai, šiame krašte vadinti laukininkais.

Tačiau vokiškuose šaltiniuose buvo nurodomas ir senasis - Friedricho Vilhelmo - pavadinimas. 1938 m., Klaipėdos kraštą prijungus prie Vokietijos, gatvėms grąžinti ankstesnieji vardai. O pokario metais Friedricho Vilhelmo gatvė tapo Pergalės. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, gatvei suteiktas Tiltų pavadinimas.

Restoranas ir... arkliai

 

Prūsijos karalius Friedrichas Vilhelmas ir karalienė Luiza

Friedricho pasažas - ne vien Tiltų, bet ir Šaltkalvių gatvė. Ji buvo labai svarbi arterija, kai vežimai iš uostų, pavyzdžiui, su brangiais metalais, dardėdavo ilsinti arklių, o vežėjai - pailsėti patys.

Vežimus su brangiais kroviniais patikimai užrakindavo pastate, kuriame dabar įsikūręs "Mados kultas", arklius nuvesdavo į arklidę, kurioje dabar - jūros gėrybių restoranas, o patys miegoti eidavo į nedidelius karčemos nakvynės namus.

Legendos ir tikrovė

Redakcija yra dėkinga klaipėdiečiams ir gyvenantiems toli nuo jos, bet neprarandantiems ryšio su gimtuoju miestu, žmonėms, už dėmesį publikacijoms, pagalbą pasufleruojant adresus, kur būtų galima kreiptis bei kai kurių įvykių komentarus.

Štai buvusi klaipėdietė, dabar Vokietijoje gyvenanti Elena Aronstamienė nuolat seka "Akvarelių" ciklą. Prie 13-osios dalies, kur buvo išspausdintas pasakojimas apie dujomis nusižudžiusią vokiečių šeimą, bijojusią artėjančio fronto, ji parašė tokį komentarą: "Esu tikra, kad toji aptikta prie stalo vokiečių šeima tikrai pasirinko savižudybę. Patys vokiečiai tik dabar, po karo praėjus 60 metų, apie tai pradėjo kalbėti viešai. Per Vokietijos televiziją mačiau šiurpą keliančius vaizdus, kuriuos lydėjo liudininkų pasakojimai apie tai, kaip Rytų Prūsijos gyventojai, artėjant Raudonajai Armijai, tiesiog šeimomis, kai kur ištisais kaimais, išsižudė - korėsi, nuodijosi dujomis, skandinosi upėse ir ežeruose... Jūsų aprašytas vaizdas - tarsi vienas šio dokumentinio filmo kadrų.

Tokia šeima, apsisprendusi žudytis, manau, Klaipėdoje buvo ne viena. Kurie norėjo trauktis, tikrai spėjo tai padaryti. Bet ne visi ryžosi palikti namus ir bėgti į nežinią. Tų nusižudžiusių žmonių išdidumas buvo stipresnis už mirties baimę, o ir tarybinės armijos bijojo labiau negu mirties. Tuo labiau, kad propagandinis darbas buvo labai įtaigiai organizuotas: gyventojai nuolat girdėjo ir skaitė pranešimus apie tarybinių kareivių žiaurumus.

Beje, vienas buvęs vokiečių kareivis sakė taip: "Kai rusai pradėjo mus stumti atgal, o mes trauktis, supratome, jog jie su mūsų civiliais žmonėmis elgsis taip pat, kaip mes elgėmės su mūsų okupuotų miestų ir kaimų gyventojais".

E. Aronstamienei redakcija dėkoja ir už nuorodas į Žvejų gatvės namus, juose gyvenusius žmones - jie dar laukia mūsų "Akvarelių". Šioje gatvėje, prasidėjus potvyniams, plaukiodavo ir lovos, ir lašinių paltys...

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

buv.klaipediete

2010-05-02   07:32

Aciu Dievui,kad dar liko vietiniu klaipediskiu,kurie kitiems(suprask memelländeriams) issaugojo teviske,kaip sake Ullos Lachauer heroje Lena Grigoleit(yra ir liet.kalba isleista).Tai jie,o ne tie anie, manau,yra didesni didvyriai:-/.Mano tevelis daug papasakoja ir isgyveno,gim.Memelio kraste,dabar gyvena Klaipedoje.

Ačiū

2010-05-02   07:32

"Vakarų ekspresas" daro didelį darbą, propaguodamas Klaipėdos istoriją. Ir už tai - nuoširdus ačiū.

joana

2010-05-02   07:32

aciu Grazinai uz toki zygdarbi.Idomu kur ka veikia kiti ,,kulturos sergetojai,, tik bylinejasi per teismus ir ruosiasi seimo rinkimams, ir skelbiasi kulturos sergetojais

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Klaipėdos akvarelės

"Vakarų ekspresas" tęsia pasakojimų ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius,...

Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (583) nuotrauka, foto

"Vakarų ekspresas" tęsia pasakojimų ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius,...

Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (582) nuotrauka, foto

"Vakarų ekspresas" tęsia pasakojimų ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius,...

Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (581) nuotrauka, foto

"Vakarų ekspresas" tęsia pasakojimų ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius,...

Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (580) nuotrauka, foto

Nerimstantis Albinas Nausėda - vėl Europos čempionas! nuotrauka, foto

Sportas, Amžius sportui ir skambiems titulams - ne riba. Tai ne žodžiais, o...

Tinkamas mitybos planas svarbus kiekvienam žmogui nuotrauka, foto

Sveikata, Kiekvienas virtuvės šeimininkas dabar dažnai renkasi sveikesnius produktus gamindamas įvairius patiekalus. Svarbiausia...

Dėl vaikų nuotykio vyras ryžosi pavojingam iššūkiui nuotrauka, foto

Kelionės, Krepšininko Gintauto Matulio brolis Andrius Matulis baidare leisis į 700 kilometrų kelionę...

Pietų pertrauka: kur pietauti šiandien? nuotrauka, foto

Patarimai, Adresas: Tiltų g. 26ARezervacijų tel.: 8 46 211 390

Sveikata, Paskelbta prieš 1 val.

Patarimai, Paskelbta prieš 2 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...