2019 m. liepos 21 d. 14:32 val., sekmadienis

Klaipėdos akvarelės

Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės XIX

(3)

Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės XIX nuotrauka, foto

Liejame akvarelę Turgaus g. 14-ajam namui, t.y. "Pajūrio" universalinei parduotuvei, kuri prieškariu buvo garsi kaip "F. Lass ir Co" manufaktūra.

Giedrė Staponaitė, kurią pristatėme praėjusį pirmadienį, kur buvus, kur nebuvus, vis bėgdavo į univermago radijo skyrių pirmajame aukšte. Ten ji buvo nusižiūrėjusi vieną labai viliojantį daiktą - smuiką. Į jį ji žiūrėdavo kokias dvi valandas. Kartais net kildavo pagunda tą smuiką su viela nuo sienos nusikabinti... O tėvai neketino nei smuiko pirkti, nei į muzikos mokyklą leisti. Giedrė atrado išeitį: smuiką susimeistravo pati iš kelių pagaliukų ir "grodavo" melodijas iš filmo "Saulėtojo slėnio serenados". Tarp jų - ir garsiąją Gleno Milerio orkestro filme atliekamą "Čiučią".

Pokario vaikai būdavo pakerėti, kai pamatydavo "trofėjinius" filmus "Tarzanas" ar "Fanfanas Tulpė" su Žeraru Filipu ir Džina Lolobridžida. Kaip ir į "trofėjinius" filmus, visas miestas grūdosi ir į tarybinius "Linksmuosius vyrukus". Paskui visas miestas traukdavo: "Serdce, kak chorošo, čto ty takoje" (širdie, kaip gera, kad tu tokia)... Ir visai nebuvo svarbu, ar tau šešeri ar šešiasdešimt. Na, o po filmo "Tarzanas" atrodė, kad Klaipėdoje tiktai tarzanai ir begyvena. Paaugliai berniukai ūbaudavo, šokinėdami po griuvėsių akmenis, o mergaitės koketuodavo, laukdamos, kurią čia "tarzanas" pagrobs kaip mylimąją.

Kadaise Giedrė Staponaitė skindavo gimnastikos medalius ne tik Klaipėdoje, bet ir respublikinėse varžybose

Nors tarybinių madų žurnalų būdavo, tačiau modeliai juose... "brrrr". Jau vėliau miesto puošeivos graibstydavo lenkiškus žurnalus "Kobieta i žycie", kuriuose galėdavai atrasti vieną kitą patikusį fasoną. O šiaip madų "nešėjai" buvo filmai. Taigi po kažkokio filmo jau paauglė Giedrė, "pašlifuoti brodvėjų", t.y. Montės gatvę, pakvietusi draugę, išgirdo šios skundą, jog neturinti kuo pasipuošti. "Ar turi kokios medžiagos? Pasiūčiau",- pasisiūlė. Draugė atsitempė iš Amerikos giminaičių atsiųsto "materiolo". Giedrės sugebėjimu siūti ji nė sekundei neabejojo - juk siuvėjo dukra. Suknelei modelis, žinoma, buvo nusižiūrėtas iš filmo. O viskas baigėsi tuo, kad suknelės medžiagos "savininkė" gavo lupti nuo tėvų, kad neatsiklaususi medžiagą išnešė ir... sugadino. Po pasivaikščiojimo "brodvėjumi" Giedrė, jau supratusi, kad draugei už "naują suknelę" klius, parlydėjo ją į namus, stoiškai pasiryžusi pylos dalį prisiimti sau. Lupti, kaip draugė, negavo, bet "švelnių" žodelių išgirdo...

Į Vokietiją...

Maždaug 1957-1959 m. labai ištuštėjo 4-osios vidurinės mokyklos suolai. Padėjusios daug pastangų, praėjusios kryžiaus kelius, šeimos, pavieniai asmenys pradėjo gauti leidimus išvykti į Vokietiją. Renatos Angladegytės, gyvenusios univermago kiemo bute, močiutė taip pat buvo padavusi dokumentus išvykti į Vokietiją. Mat ten gyveno jos brolis. Vieną vakarą Giedrės Staponaitės vaikystės žaidimų draugė Renė atėjo ir pasakė, kad išvažiuoja į Vokietiją. Nors Giedrė žinojo, kad Renės močiutė tvarkosi dokumentus jau kelerius metus, tačiau draugės pareiškimu ji nepatikėjo. "Pliurpi nesąmones", - ir užpykusi pasitraukė nuo lango. O kitą dieną, kai po Renės buto langus klykavo "Rene, Rene", o ši nebeatsiliepė, suprato, kad išvakarėse ji tikrai sakė teisybę...

Kurį laiką su Renata susirašinėjo. Kartą net mezginukų mokyklinės uniformos apykaklaitėms papuošti paprašė atsiųsti. Atsiuntė net du metrus ir liepė pasidalinti su kitomis kiemo mergaitėmis. O vėliau susirašinėjimas nutrūko. Tačiau vaikystės draugės po 36 metų susitiko. Kai Giedrė ištekėjo už vokiečių tautybės vyro ir apsigyveno Vokietijoje, jai parūpo susirasti vaikystės draugę. Rado per Raudonąjį Kryžių. Draugių susitikimas buvo labai jaudinantis.

Mini

Apie 1960 m. Klaipėdoje, kaip ir visoje Lietuvoje, merginos pradėjo puoštis mini sijonėliais. Į mini sijonus sulindo ir Staponaitės. Vyresnioji Dana jau eidavo į miesto šokius. Jaunylė lydėdavo ir žiūrėdavo, su kuo šoka sesė. O paskui "pletkindavo" - gražus negražus, doras nedoras. Kai Daną pradėjo šokdinti aukštaūgis juodbruvas Augustinas, Giedrė negalėjo atsistebėti vaikino gražumu. O jaunikaitis Klaipėdoje nebuvo matytas. Tik kai jis pradėjo Daną iš šokių lydėti iki univermago kiemo, sužinojo: Augustinas - grynas kaunietis. Baigęs KPI, jis gavo nukreipimą dirbti dėstytoju jūreivystės mokykloje. Vos atvažiavusį jį pakerėjo Danutė, ir visai netrukus univermago kieme buvo atšoktos vestuvės.

Bėgant metams, drabužiai ilgėjo ir trumpėjo, tačiau Augustinas savo žmonos prašydavo nekeisti "stliaus" - nešioti mini sijoną, nepaisant to, kad Dana, baigusi teisės mokslus, dirbo teisme.

Gražuolio Augustino jau keli dešimtmečiai nebėra. Dana su sūnaus Artūro šeima gyvena uošvių name Kaune.

Gimnastės

Pokario metais daug dėmesio buvo skiriama sportui. Kiekvienas moksleivis turėjo lankyti kokias nors treniruotes. 4-ojoje vidurinėje buvo stiprios merginų ir vaikinų tinklinio komandos. Buvo metas, kai, atvykus naujam fizinio lavinimo dėstytojui, visi buvo pamišę dėl badmintono. Kas antras žaidė stalo tenisą, kažkas bėgdavo, kažkas šokdavo į tolį. Ir tik vienetai lankė gimnastiką. Tai štai - Dana ir Giedrė Staponaitės buvo gimnastės. Visa mokykla alpdavo, kai per kokį koncertą jos pradėdavo mojuoti kaspinais.

Giedrė tapo geriausia miesto gimnaste, dėl pirmos vietos nuolat besivaržiusi tik su Irena Kaušyte iš internatinės mokyklos. Gimnastikos Giedrė neužleido ir tuomet, kai išvažiavo į Kauną studijuoti medicinos. Yra laimėjusi vieną aukso, du sidabro ir tris bronzos medalius specialiųjų mokyklų spartakiadose. Dana sesers gimnastikoje taip ir nepasivijo...

Choristai

Tie, kurie mokėsi 4-ojoje vidurinėje, būtinai turėjo dainuoti chore. Nori ar nenori. Nuo choro buvo atleisti tik visiškai neturintys klausos. Jeigu stigo balso, mokytojas Jonas Statkus "išlauždavo". Užtat šios mokyklos chorui nebuvo lygių. Choristės buvo ir Staponaitės. O štai jų brolis Alfredas pakilo į aukštesnę pakopą - dainavo mokyklos vaikinų oktete. Jame labai pravertė Alfredo scenos įgūdžiai. Mat jo vadovaujami kiemo vaikai univermago palėpėse rengdavo vaidinimus. Kokį tik spektaklį Dramos teatre pamatydavo, bemat jo turinys persikeldavo į parduotuvės palėpes: "Raudonkepuraitė", "Akmeninė gėlelė", "Dėdės Tomo lūšnelė". Alfredas buvo ir spektaklių "prodiuseris", ir pagrindinių vaidmenų atlikėjas. Jis pardavinėdavo ir bilietus, o paskui už surinktus kelis rublius pirkdavo saldainių visiems artistams.

Beje, tapęs chirurgu, Alfredas pasakomis tebesižavi iki šiol. Tą žavesį ir tikėjimą įskiepijo mama. Gražų speiguotą ir snieginą Kalėdų rytą ji dar visai mažutį sūnų privedė prie lango ir parodė pėdas Tomo gatvėje. "Matai, čia praėjo Kalėdų Senelis",- sakė ji. Jis tas pėdas baltame sniege pamena iki šiol. Ir lygiai taip pat norėjo jomis įtikinti dukros, ištekėjusios už milijonieriaus, sūnelį. Nors jam dar nėra ir penkerių, privestas prie lango gražų Kalėdų rytą anūkėlis pareiškė: "Ką čia man nesąmones kalbi - jokių Kalėdų Senelių nėra. Dovanas tėvai "Maksimoje" perka",- apšvietė "neišmanėlį" senelį anūkėlis.

Karnavalas

Gruodžio 31 d. visi 4-osios vidurinės moksleiviai rinkdavomės į mokyklą. Ne šiaip "pastrapalioti", bet į kaukių balių. Už išradingiausias kaukes buvo skiriamos premijos. Vienais metais su Giedre nusprendėme, jog būsime negrų pora. Karnavalui ruošėmės Giedrės namuose: suodžiais išsitepėme veidus, rankas. Kadangi aš buvau "ji", tai tepiausi ir apnuogintą kūną. Giedrei, kaip paaiškėjo vėliau, labiau pasisekė, nes "jam" kūno "peckiotis" nereikėjo. Oi, kaip sunkiai nusigremžė į odą įsiėdę suodžiai... Žinoma, apsikarstėme karoliais ir iš kažko pasiskolintais auskarais. Giedrės mama iš sofos dugno ištraukė žalius bananus. Tuos vaisius mačiau pirmą kartą. Vėliau prie jų stovėdavome eilėse. Geltonų nebūdavo. Tik žali. Juos brandindavome tamsoje. Taigi su skambaliukais ir bananais "nusirovėme" į mokyklą. Turėjome didelį pasisekimą. Kiek pamenu, ir premija buvo paskirta. Tačiau, o siaube, po dvyliktos valandos, kai jau pasitikti Naujieji, negalėjome dalyvauti šokiuose jau be kaukių. Visą naktį šveitėme suodžius. Iš nevilties graužėme žalius bananus ir stebėjomės, kaip tokiais gaižiais gali misti negrai...

Paskutinis mohikanas

Šiandien iš buvusių univermago pastato ir aplinkinių namų gyventojų, kaip sakė seserys Staponaitės, belikęs tik Leonas Lazauskas. Jis prieš kelerius metus vis tebedirbo Klaipėdos dramos teatre. "Leonas mums suruošė puikią ekskursiją po teatrą",- sakė Giedrė Staponaitė-Ludwig, kasmet į Lietuvą bent mėnesiui atvažiuojanti iš Brėmeno.

Reklama

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Reklama

Komentarai

Mačius

2010-05-02   07:32

Kaip susirasti Staponaites?

Lidija

2010-05-02   07:32

Nesusilaikau redakcijai nepadėkojusi už tokius šiltus rašinius - ačiū.

Petrius

2010-05-02   07:32

Tai, kad pastaruoju metu paveldo griovėjai labiausiai organizuoto visuomenininkų atkirčio susilaukia Klaipėdoje, nėra atsitiktinumas. Paveldo griovimo bangai iš Vilniaus persiritus į Klaipėdą - naujieji lietuviai vertelgos po ilgai trukusio visuomenės letargo netikėtai susidūrė su paaugusia, sustiprėjusia ir mokančia susitelkti naująja paveldo gynėjų karta. Klaipėdoje mezgėsi teigiamas dialogas tarp visuomenininkų ir valstybinių paminklosaugininkų. Buvęs Klaipėdos Kultūros apsaugos vertybių departamento (KVAD) teritorinio padalinio vadovas N.Puteikis, pats sovietiniais laikais buvęs visuomeninio paminklosaugos judėjimo aktyvistu, gerai suprato visuomeninio paminklosauginio judėjimo svarbą ir ne kartą yra ryžtingai stojęs visuomenininkų pusėn. Pastarųjų dienų įvykiai, kuomet ryžtingai sustabdęs paveldo naikinimą Klaipėdos I.Simonaitytės bibliotekoje, N.Puteikis buvo pašalintas iš pareigų, tik išryškino kritinę situaciją susidariusią valstybinėje kultūros paveldo apsaugos sistemoje.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Klaipėdos akvarelės

"Vakarų ekspresas" tęsia pasakojimų ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius,...

Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (587) nuotrauka, foto

"Vakarų ekspresas" tęsia pasakojimų ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius,...

Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (586) nuotrauka, foto

"Vakarų ekspresas" tęsia pasakojimų ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius,...

Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (585) nuotrauka, foto

"Vakarų ekspresas" tęsia pasakojimų ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius,...

Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (584) nuotrauka, foto

Taršos mokestis - traktoriams ar automobiliams? nuotrauka, foto

Automobiliai, Šią savaitę užsiminęs apie ketinimus apmokestinti taršius automobilius, premjeras Saulius Skvernelis sako,...

Poilsis Nidoje atsirūgo: policija buvo negailestinga dėl tamsintų langų nuotrauka, foto

Vakarų Lietuva, Automobilis užtamsintais langais jau retas vaizdas mūsų keliuose. Visgi šių dar pasitaiko,...

Po sekmadienio laukia lietūs, bet vėl sušils nuotrauka, foto

Vasara, Nors sekmadienį termometro stulpeliai kops iki 30 laipsnių padalos, pirmadienį šią šilumą...

Pamokos nuotrauka, foto

Nuomonės, Po prezidento Gitano Nausėdos inauguracijos skiltis gavo tokio turinio ponios Aldonos laiškelį:...

Automobiliai, Paskelbta prieš 42 min.

Vakarų Lietuva, Paskelbta prieš 1 val.

Vasara, Paskelbta prieš 2 val.

Nuomonės, Paskelbta prieš 2 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...