Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (99)

"Vakarų ekspresas" tęsia rašinių ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius, dirbusius ar besimokiusius žmones. Šiandien baigiame dairytis Žemaičių gatvėje, į kurios 45-ąjį namą atsikraustė Juozo ir Bronės Domarkų šeima.

Nors Domarkai gyveno tolokai nuo uosto, tačiau tai nebuvo jokia kliūtis Domarkų Stasiukui nubėgti prie uosto tvoros...

Apie pirmąjį susitikimą su užsienio jūreiviais labai vaizdingai yra pasakojęs klaipėdietis, buvęs mano kaimynas Alfonsas Pocevičius: "Juk mums buvo teigiama, kad esame patys laimingiausi planetoje, gyvendami po Stalino saule. Tėvai, nenorėdami drumsti mūsų vaikiškos sąmonės, nedraudė tuo tikėti. Kai Klaipėdoje ėmė sklisti kalbos, kad atplaukia "žvėrių" kapitalistų laivas, žinoma, skubėjome pasižiūrėti, kaip tie "nelaimėliai" atrodo. Ir, o siaube, iš už aklinos uosto tvoros išeina kvepiantys, pasakiškai mūsų akimis apsirengę vyrai. Ir stovime mes išsižioję su "baikiniais treningais", užsmaugtais gumute apačioje. Tiek tereikėjo, kad įsitikintume tarybinės propagandos jėga..."

Taigi uostas žadino viso miesto gyventojų, o ypač - berniūkščių fantaziją. Ir jie nuolatos sukiodavosi aplink jo tvoras. Kad ir koks buvo užsiėmęs bei atsidėjęs mokslams, čia atbėgdavo ir Stasiukas. O kai jam kelis kartus pavyko iškaulyti kramtomosios gumos (!) - uostas kone kasnakt sapnuodavosi...

Juozas Domarkas su brolio Stasio dukterimi Monika.

Akistata su realybe

Tie Stasio Domarko užsienietiškos gumos pakramtymai nepraslydo pro enkavėdistų-kagėbistų tinklo akis. Netrukus Stasys buvo "pakviestas" pokalbiui. Šantažo keliu - "žiaumojai gumą - esi tėvynės išdavikas" - jį norėjo užverbuoti į tą patį tinklą, kurio "akis" matė, kaip jis guma vaišinosi. Paaugliui užteko proto kabliuko nepraryti ir šantažui nepasiduoti. Bet po to pokalbio jis prie uosto tvoros jau nesilankė.

Domarkiukai labai mėgo Smiltynę. Šioje nuotraukoje - Juozas.

Nors buvo ir tokių berniūkščių, kurių neatbaidė nei mokytojų perspėjimai, nei panašūs pokalbiai. Jie sliūkindavo prie uosto tvoros tarsi magneto traukiami. Ir su užsienio jūreiviais bendraudavo "aukštesniu lygiu" - įsivaizduokit, tais laikais jie netgi supirkinėdavo valiutą. Tiesa, nežinau, ką su ja veikdavo, nes valiutinių parduotuvių - "Beriozkų" - tuo metu Klaipėdoje dar nebuvo, o "Albatrosas" atsirado gerokai vėliau.

Gal kokiais 1961 m. vyko parodomasis "valiutininkų" teismas, kuriame buvo teisiami keturi 4-osios vidurinės mokyklos moksleiviai. Visa Klaipėda tą procesą aptarinėjo, o mokyklos pedagogai rovėsi plaukus - tokia gėda mokyklai! Tačiau dauguma miestelėnų gailėjo tų teisiamųjų: aplink uostą slankiojo šimtai tokių, kaip jie, o įkliuvo tik tie vargšeliai. Bet ir po to parodomojo teismo "biznis" su užsienio jūreiviais vykdavo. Tik pirkusieji džinsus ar boloninius lietpalčius jau buvo atsargesni...

Saulės užtemimas

1954 m. Klaipėda rengėsi visiškam saulės užtemimui. Aš su tėvais ėjau į Liepų gatvę, kurioje rinkosi beveik visa Klaipėda "organizuotai" stebėti šio dangaus reiškinio. Atsimenu, kad stojus tamsai, kilo vėtra, o su ja - ir didelė baimė. Kol vėl išlindęs saulės kraštelis sugrąžino viską į vietas. O Domarkų atžalos, kaip pasakojo Rūta Domarkaitė, buvo išėję maudytis Danėje. Ten juos tamsa ir užklupo. Pasak Rūtos, visi paknopstom puolė namo. "Baimę sustiprino karvių mykimas, avių bliovimas, ožkų mekenimas", - prisiminė ji. Bet, kol parliuoksėjo namo, vėl buvo giedra vasaros diena. Tačiau į maudyklę Danėje vaikai nebegrįžo.

Domarkų namas ištuštėjo

Pirmasis iš Domarkų atžalų sparnus į Vilnių pakėlė Juozas. Studijos Konservatorijoje, paskui - simfoninio dirigavimo studijos Leningrado konservatorijoje.

Prie Domarkų namo buvo ir sodelis, ir darželis.

"Aš buvau tas avinas, kuri veda bandą. Paskui mane tais pačiais keliais sekė broliai Stasys ir Eligijus",- šiandien prisimena Muzikos akademijos profesorius Juozas Domarkas. Tik Rūta Domarkaitė liko "paklydusi avelė", nes rinkosi istoriją Vilniaus universitete, o vėliau - archyvistiką Maskvoje.

Šiandien Domarkai yra įspaudę savo pėdsakus muzikos ir teatro istorijoje, išugdę jaunųjų atlikėjų visoje Lietuvoje. Tačiau kad ir kur jie būtų, ką veiktų, keliai vis atveda ir į Klaipėdą, ir į Plungę. Kai būna uostamiestyje, Juozas, Eligijus ar Rūta būtinai stengiasi pravažiuoti ir "visos Lietuvos" - Aukštaičių, Zanavykų, Dzūkų ir, žinoma, Žemaičių - gatvelėmis. Sentimentai...

Bus daugiau. Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., išeina pirmadieniais. "Vakarų ekspreso" portalo internete www.ve.lt skaitytojai "Akvareles" vienoje vietoje gali rasti paspaudę nuorodą "Miesto istorijos".

Gražina JUODYTĖ