2021 m. kovo 5 d. 19:32 val., penktadienis

Klaipėdos akvarelės

Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (661)

Reklama

Tęsiame pasakojimų ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius, dirbusius ar besimokiusius žmones. Šiandien toliau žvalgysimės Smiltynėje.

Ankstesnėse "Akvarelėse" bent kiek susipažinome su Smiltynės istorija, taip pat jos aukso amžiumi tarpukariu. Ir ypač - lietuviškuoju periodu, kai Smiltynė suklestėjo dar labiau.

II pasaulinis karas Lietuvoje baigėsi būtent Smiltynėje: istoriniai šaltiniai tarsi ir sutaria - 1945 m. sausio 30 d. Tarsi ir logiška, kad Raudonoji armija, ilgai savo pajėgas telkusi Klaipėdos priegose, 1945 m. sausio 28 d. pagaliau įsiveržė į miestą. Tai sovietiniai šaltiniai pateikia kaip didžiulę pergalę. Bet Vermachtas, atlikęs viską, ką galėjo ir spėjo, jau buvo atsitraukęs. Gyventojai evakuoti žymiai anksčiau...

Kol tebeieškau tiesioginių kontaktų su žmonėmis, gyvenusiais konkrečiuose namuose - pokariniame kurhause, vilose (kai ką jau atkapsčiau), pokarinėje Smiltynėje žvalgytis padeda Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos vadovė Aušra Feser ir skyriaus vedėja Edita Aliochno, rinkusi pokarinių gyventojų prisiminimus.

Baldų dairėsi Klaipėdos namuose

Kaip teigė Aušra Feser, iš Smiltynės g. 12-ojo namo gyventojų sužinojo, kad atsikėlėliai baldų ieškodavo senuosiuose Klaipėdos namuose. Kažkur miegoti reikėjo, stalo reikėjo, kėdžių taip pat.

Vermachtas ilgai į Klaipėdą trukdė įsiveržti Raudonajai armijai. Vyko gyventojų evakuacija. Iš Smiltynės taip pat. Tie, kurie joje gyveno nuolat, galėjo būti pasirūpinę baldus vežtis kartu. Bet, spėju, kai kurios vilos liko ir su baldais, ir su rakandais, nes vis dėlto karo suirutėje iš kokio Kauno neatidundėsi turtų gelbėti.

Reklama

Kadangi iki 1948 m. nebuvo susisiekimo su "didžiąja žeme", visko gali būti, kad trofėjus susirankioti ir išgabenti per trejus metus turėjo laiko čia karaliavę kariškiai.

Kai į Smiltynę 1948 m. plūstelėjo pirmoji gyventojų banga, vilos turbūt jau buvo tuščios.

Vanduo ir kanalizacija

Nelabai norėčiau tikėti, kad į Smiltynę iki karo nebuvo nutiestas vandentiekis. Bet gal atsitraukdama Vokietijos armija pasirūpino sunaikinti, gal vandentiekio atšakos buvo užminuotos ir susprogdintos?

Faktas tas, kad pirmieji civiliai gyventojai vandens neturėjo. Sprendžiu iš to, kaip "Akvarelėms" pasakojo santechniko, išmaniusio vokišką įrangą (buvo išvarytas darbams į Vokietiją) duktė Valerija Jankūnaitė, tėvas, nemokėdamas plaukti, nėrė į Dangę sukabinti kažkokios įrangos. Klaipėdiečiams šalto vandens tiekimas ne visur, bet buvo atkurtas. Smiltynei turbūt ne.

Tai, manyčiau, išsiaiškinsiu jau suradusi smiltyniškius, išsiblaškiusius ne tik Klaipėdos įvairiuose kvartaluose, visoje Lietuvoje, bet ir užsieniuose dabar gyvenančius. Kol kas faktas tas, kad skalbdavosi ir prausdavosi mariose, kurių pakrantė nebuvo betuonuota. Iš kur geriamasis vanduo - dar nežinau.

Senieji smiltyniškiai teigia, kad vasaros sezonu į Smiltynę keldavosi 300-400 darbininkų dirbti miškų ūkyje, kuriame triūsė ir nuolatiniai Smiltynės gyventojai - tiek vyrai, tiek moterys. Tai buvo legalus darbas, o prie menkų uždarbių pokario metais prisidurdavo kas kaip.

Žibalinių lempų gadynė

Reklama

V. Mazalienė, su tėvais atsikrausčiusi į būstą, pasakojo, kad tuometinio barako tipo bute kurį laiką su šeima naudojosi žibaline lempa, nes elektros nebuvo. Ji radosi, kai pradėjo lankyti mokyklą. Taip, taip, mokykla Smiltynėje buvo. Tik teks išsiaiškinti, kuriais metais. Nes, atrodo, ji veikė su pertrūkiais. Kontingentas buvo mišrus - moksleiviukai ir rusai, ir lietuviai.

Pradinėse būsimos 4-osios vidurinės mokyklos klasėse buvau pasodinta, žinau tik tiek, su mergaite iš Smiltynės. Ji nuolat būdavo kažko įsitempusi. Tvarkingai supintomis kaselėmis, tvarkinga uniforma. Bet kai mus tikrino, nežinau kas, bet ne mokytoja, tos mergaitės plaukuose rado utėlių. Niekas iš mergaitės lyg ir nesityčiojo, bet atskirtis radosi. Vaikai juk negailestingi.

Mergaitė iš mūsų klasės labai greitai dingo. Tai buvo maždaug 1955-1957 m. Dabar galvoju - gal ji pradėjo lankyti Smiltynės mokyklą? Būdami 9-11 m. niekas iš mūsų net žalio supratimo neturėjome, ką reiškia gyventi Smiltynėje. Ne vasarą, žiemą.

Kurhauze - parduotuvė ir butai

Parduotuvė, pasak K. Norvidienės, radosi kurhauzo kiemo pusėje apie 1949 metus. Ir tapo, kaip šiandien sakytume, traukos centru.

Parduotuvėje netrūko prekių, net įvairesnių nei mieste. Tad į Klaipėdą gyventojai galėjo neplaukti. Net atvirkščiai - miestiečiai keldavosi čia apsipirkti. Smiltyniškiai pykdavę ir liepdavę stotis eilės gale. O parduotuvėje susitikusios moteriškės visas naujienas aptardavo, pasibardavo dėl vaikų krečiamų eibių ar kokio kaimyno girtuoklystės padarinių.

Reklama

Kurhauzo didžiojoje dalyje gyveno šeimos - apie 150 žmonių. P. Rimkus, kuriam teko dalyvauti XX a. 7-ojo dešimtmečio gyventojų surašyme, plačiau pasakojo apie kurhauze gyvenusių žmonių buities sąlygas: "Užeini, iškart virtuvė. Joje - lovos sustatytos, dviaukštės lovos." Tuomet gauti butą žemyninėje Klaipėdos dalyje - misija beveik neįmanoma buvo. Kai žmonės buvo iškeldinti ir kurhauzas tapo "Klaipėdos" viešbučio filialu, vietos gyventojai neteko parduotuvės. Kurį laiką maisto prekes vežiodavo sunkvežimis, tad smiltyniškiai galėjo nusipirkti bent būtiniausių produktų.

XX a. pradžioje ir tarpukariu statytose vilose, kaip ir kurhauze, gyveno šeimos - po penkias ar šešias.

Tačiau XX a. 8-ajame dešimtmetyje, kai buvo įgyvendinamas Smiltynės vystymo planas, kai suokalbyje su Vilniaus valdžia, paslapčia nuo Maskvos Kopgalyje pamažu kūrėsi Jūrų muziejus, tiek iš kurhauzo, tiek iš vilų šeimos buvo perkeltos gyventi į Klaipėdos pietinį rajoną. Jame kaip grybai po lietaus dygo jau ne silikatinių plytų "chruščiovkės", o gelžbetonio luitų gyvenamieji namai.

Bus daugiau. "Vakarų ekspreso" portale www.ve.lt skaitytojai "Akvareles" vienoje vietoje gali rasti čia.

Parduotuvė, pasak K. Norvidienės, radosi kurhauzo kiemo pusėje apie 1949 metus. Kurhauzo didžiojoje dalyje gyveno šeimos - apie 150 žmonių. Nuotraukoje - kurhauzo vaizdas jau šiais laikais.

Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Klaipėdos akvarelės

Tęsiame pasakojimų ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius, dirbusius ar...

Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (667) nuotrauka, foto

Tęsiame pasakojimų ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius, dirbusius ar...

Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (666) nuotrauka, foto

Tęsiame pasakojimų ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius, dirbusius ar...

Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (665) nuotrauka, foto

Tęsiame pasakojimų ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius, dirbusius ar...

Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (664) nuotrauka, foto

Kultūrininkai nusivylę Vyriausybės sprendimais nuotrauka, foto

Kultūra, Muziejininkų nedžiugina Vyriausybės sprendimas nuo šeštadienio leisti ne didesnėmis nei 5 asmenų...

Sekmadienį - "Neptūno" ir "Cbet" akistata nuotrauka, foto

Sportas, Klaipėdos "Neptūnas" po itin skaudaus pralaimėjimo Utenoje prieš "Juventus" ekipą (58:98) neturi...

"Savaitės eksprese" - apie meilę tėvynei, moterims ir kalnams nuotrauka, foto

SE, "Aš gyvenu tarsi du gyvenimus. Vienas - įprastinis, o kitas - kalnuose...

Pedagogai: kodėl tą mėšlą leidžia būtent mums? nuotrauka, foto

COVID-19, „Vakaro žinios" vasario 23 d. straipsnyje „Pedagogai pakraupę nuo vakcinos poveikio" rašė...

Kultūra, Paskelbta prieš 10 min.

Sportas, Paskelbta prieš 31 min.

COVID-19, Paskelbta prieš 2 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...