Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (583)

Kai pasibeldžiau į šiame name 1963 m. gimusios Daivos Macikonytės-Kisarauskienės buto duris ir pradėjome aiškintis, iš kur, kaip liaudis sako, kojos dygusios, sužinojau labai įdomių dalykų. Apie prieškario ir pokario Klaipėdos žmonių, per karą nesugriautuose namuose įsikūrusių, gyvenimus liejant "Akvareles" jau tryliktus metus, atrodytų, ką dar negirdėta ir nematyta galėtum išpešti? Bet vis dar pasitaiko...

Atidarė kirpyklą

Ponia Daiva tiksliai nežino, kada jos teta nuo Mažeikių Konstancija Gabalienė su vyru įsikraustė į šio namo butą. Sprendžiant pagal viską, tai turėjo būti vis dėlto 1945 m., kai tik civiliams buvo leista įvažiuoti į griuvėsiais virtusį miestą. Kaip jau ne kartą "Akvarelėse" esu pabrėžusi, be gyventojų likusiame mieste radai tinkamą būstą, pasistatei "čemodaną", o jis jau kaip koks orderis. Telieka popieriukus susitvarkyti. Gabaliai, abu kirpėjai, žiūrėjo ne tik būsto, bet ir kur galėtų pagal savo specialybę dirbti. Tai jiedu namo apačioje sumanė kirpyklą atidaryti. Ir tai sėkmingai padarė, nes prieškariu šio namo pirmajame aukšte irgi kirpyklos būta.

MACIKONIAI. Genovaitei Žulpaitei jūrininką vyrą susirasti padėjo sesuo kirpėja Birutė. Šioje nuotraukoje visi trys Macikoniai - Genovaitė, Jonas, Daivutė.

Daiva nežino, kokius formalumus reikėjo sutvarkyti. To nežinau ir aš. Bet tas faktas, kad 1945 m. buvo įmanomas privatus verslas, tikrai buvo naujiena iš pokario Klaipėdos gyventojų būdo. Kažką esu girdėjusi apie patentus verslui, bet jie atsirado kur kas vėliau. Visko gali būti, kad Gabaliai jokių formalumų ir netvarkė - tiesiog, savo jėgom įsirengę patalpas, pradėjo dirbti, ir tiek. Juk pokario klaipėdiškiams kirpėjai buvo lygiai taip pat reikalingi, kaip ir siuvėjai ar duonos kepėjai. "Tetos vyras buvo labai turtingas. Sprendžiu iš to, kad jis buvo su aukso dantimis. O tai pokariu buvo didelė retenybė", - pasakojo p. Daiva.

Kad Gabaliai buvo pasiturinti pora, galima spręsti ir iš to, kad kirpėjas namo kieme nusifotografavo su motociklu, labai primenančiu šiandieninius "baikus". Turbūt trofėjinis. Būtų įdomu sužinoti, kiek tokia "machina" galėjo atsieiti pokariu... Bet nesužinosime, nei kokiu būdu ir iš ko įsigytas, nei kiek jis kainavo. Nes jau nebėra ko apie tai paklausti. Taip, K. Gabalienės sesuo, Daivos slaugoma mamytė, gyvena, bet prisiminimų iš jos jau nebeišpeši... Taigi, ar ilgai veikė Gabalių kirpykla namo apačioje irgi nebesužinosi. Sprendžiant pagal viską, Gabaliai buvo geros širdies žmonės. Na, tik pagalvokit, jie ryžosi savo būste priglausti net penkias Konstancijos seseris, į Klaipėdą atvažiavusias kabintis į gyvenimą ir savo likimo pasitikti.

Pas Gabalius atvažiuodavo ir Konstancijos mama Barbora Žulpienė paviešėti, o kartu ir "paganyti" dukras, kaip šioms sekasi. Kas šiais laikais pakęstų tokį "taborą" savo namuose? O pokariu žmonės, patyrę daugybę išbandymų, tikrai buvo linkę vieni kitiems padėti, atjausti ir užjausti. Štai 1963 m. gimusi p. Daiva su siaubu pasakojo apie lovas su "sprendžynomis" (spyruoklėmis). O ant tokių lovų gulėjo beveik kiekvienas pokario gyventojas, užmetęs pasisiūtą "čiužinį", prikimštą šieno. Ne vienas pokario vaikas yra užaugęs ir miegodamas ant grindų, nes loveles reikėdavo užleisti jaunesniems broliukams ir sesutėms. Visaip būdavo tuo pokariu. Beje, visaip būna ir dabar. Tik visai kitokiu lygmeniu... Bet grįžkime į Herkaus Manto 30-ąjį namą, kuriame įsikurti pradžią padavė Gabalių pora.

 ELEGANCIJA. Kirpėjas Gabalis elegantiškai rengdavosi ir apžergdamas motociklą.

Genovaitė Žulpaitė treptelėjo koja

Įvairiai klostėsi Žulpaičių gyvenimai. Kai kurios kabinosi už mokslų, kai kurios - už "ženatvės". Gabalių priglaustas "taboras" pamažu tuštėjo įvairiais keliais. Kai kurios sugebėjo įsitvirtinti butuose tame pačiame name, kai kurios nutekėjo kitais adresais. Ponios Daivos mama užsiliko tame pačiame name, tik kitame bute. Pradėjo mokytis pedagoginėje mokykloje. O joje labai mėgo įsisukti Klaipėdos jūreiviai pasižvalgyti sau nuotakų. Bet Genovaitę Žulpaitę su Jonu Macikoniu, įvairiais žvejybiniais laivais plaukdavusiu į jūras pusmečiui, supažindino sesuo kirpėja Birutė. Pas ją apžėlęs iš jūros grįžęs Jonas eidavo kirptis.

Piršlybos buvo sėkmingos. Genovaitė su Jonu susidraugavo. Tokia ta draugystė ir buvo - šiek tiek laisvės krante, ir vėl į jūras sunkiai dirbti. Genovaitė, kaip daugelis jūreivių žmonų, nors dar ir netekėjusi, kantrai laukdavo savo žmogaus, grįžtančio iš jūrų. Na, nebūtų žemaitė, kartą išdrįso treptelti koja ir paklausti, kiek jiedu čia tempsią tas gumas? Arba vestuvės, arba skyrybos. Jonas Macikonis nuo Lazdijų apsisprendė - vestuvės.

"TABORAS". Pas Gabalius nuo Mažeikių atidundėjo ir visas pulkas Konstancijos Gabalienės sesučių gyventi: (iš kairės) Genovaitė, Aleksandra, Eufrozina, Birutė, Antanina.

Jūreivio privilegijos

Jūreiviai tarybiniais metais turėjo privilegiją. Sumanė tuoktis, nuėjo į Civilinės metrikacijos biurą, o jame labai dažnai, porai pageidaujant, tuoj pat ir surašydavo. Na, tokia darbo specifika - kelios dienos krante - ir vėl jūron. Nėr kada mėnesių mėnesius vestuvių su visokiomis repeticijomis ir planavimais laukti. Genovaitė ir Jonas Macikoniai buvo surašyti "ant smūgio". Nei iškilmingos "veselės", nei iškilmingos suknelės, anei vestuvinių nuotraukų. Regis, pasirinkta buvo teisingai, nors ir su kojos treptelėjimu. Kaip sakoma, atitiko kirvis kotą. Kas labiausiai santuokas sutvirtina? Žinoma, vaikai.

Netrukus gimusi Daivutė buvo tas saulės spindulėlis, šviečiantis jūrų platybėse. Bet Daivutė buvo padarėlis, dėl kurio mama metė mokslus "pedagoškėje". Ir kaip daugelis jūreivių žmonų Klaipėdoje, tapo tiesiog "moriačka" su visomis jūreivių žmonų privilegijomis. Ir Daivutė augo privilegijuota, su "kramtoškėm" (jų iš jūros grįžtant tėčiui labiausiai ir laukdavo), didžiuodavosi tėvo parvežtom suknelėm, bateliais. Puošni buvo ir jos mama, į jūrą išplaukiančiam sutuoktiniui smulkiai nubraižanti lekalus, kokių aprangų pageidautų, tiksliai nurodydama tų lekalų centimetrus. Bet Jonas užjūriuose į parduotuves nešdavosi ne lekalus su centimetrais, o prisiprašydavo kokios virėjos ar skalbėjos, turinčios panašią į jo žmonos figūrą, eiti drauge į parduotuvę ir pabūti modeliu išrenkant drabužį.

ANONSAS

Kitą savaitę vėl klebenisme 1963 m. gimusios ir "parėjusios" į šį namą Daivos Macikonytės - Kisarauskienės buto duris.

Bus daugiau. "Vakarų ekspreso" portale www.ve.lt skaitytojai "Akvareles" vienoje vietoje gali rasti meniu juostoje paspaudę nuorodą "Klaipėda".