Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (576)

Mat jiedu čia atsikraustė 1952 m., kai komunalinį butelį trečiame aukšte apleido rusų šeima. Bet apie tas aplinkybes kiek vėliau, nes iš pradžių apie Emilijos kelius į Klaipėdą. Jie laiko perspektyvoje atrodo labai įdomūs.

Gimnaziją baigė aukso medaliu

Tą medalį, 1945 m. įteiktą Kėdainių gimnazijoje, p. Emilija išsaugojo iki šiol. Ir kai kalbėjomės apie praeitį, ji "auksiuką" parodė pirmiausiai, nes jis buvo laidas rinktis studijas bet kurioje Lietuvos aukštojoje mokykloje. Emilija nuo Kėdainių pasirinko medicinos studijas Kaune.

AUKSO MEDALIS. Taip atrodė aukso medalis, 1945 m. įteiktas gimnazistei Emilijai Kėdainių gimnazijoje.

Virginijos KESMINĖS nuotr.

Stebėjausi, kad 1945 m., vos pasibaigus II pasauliniam karui, jau buvo atlieti tokie medaliai su sovietinės ideologijos atributika: vienoje medalio pusėje įspausta Lietuvos TSR, kūjis su pjautuvu, užrašas "Už gerą mokymąsi ir pavyzdingą elgesį". O kitoje medalio pusėje - tarp saulės spindulių (juk visu intensyvumu švietė J. Stalino saulė...) - knygos siluetas ir simboliai, primenantys raides. Puslapio viduryje dar trys raidžių simboliukai, labai primenantys Gedimino stulpus. To medalio dizaino kūrėjas tikrai labai rizikavo... Bet galėjo ir išsisukti, nes Gedimino stulpai juk nepilni. O budrūs ideologijos sergėtojai juk galėjo įžvelgti ir bausti Sibiro "kurortais". Už menkesnius dalykus, o kartais ir visai be priežasties ten žmonės atsidurdavo "kurortauti". O čia - užuomina į Gedimino stulpus...

Ateitis - Vaclovas Straukas

Panelė Emilija į universitetą, žinoma, buvo priimta. Jį sėkmingai baigusi 1950 m., studentų skirstymuose į darbo vietas Emilija pribloškė skirstymo komisiją, kuri jau įsivaizdavo labai gerai besimokiusią studentę, dirbančią Kauno kurioje nors ligoninėje, o gal ir pačiame universitete liekančią ir rašančią disertacijas. Kartu tai būtų dėstytojos rengimas su perspektyva profesoriauti. O ši ėmė ir išpyškino komisijai norinti važiuoti dirbti į Klaipėdą.

Ir rektorius, ir skirstymo komisijos pirmininkas gabią studentę bandė paprotinti: kas jos laukia Klaipėdoje? Priešiška aplinka, dar tebeatstatomos per karą sugriautos ligoninės ir visai neaiški ateities perspektyva. Bet Emilijai tarsi žuvėdra sparnu mojo jūra. Ji buvo didžiausias apsisprendimo variklis. O šiandien Emilija mano, kad iš aukščiau jau buvo lemta toji ateitis, kuri vadinosi Vaclovas Straukas.

Laiškas be klaidų padarė įspūdį

1951 m. vadinamajai spalinei demonstracijai rikiavosi kolonos. Tarp jų - ir Raudonojo Kryžiaus ligoninės, kurioje dirbti paskyrimą gavo Emilija, kolektyvas. "Buvo šalta, o mes vis nepajudam ir nepajudam link tribūnos. Tai vis bėgome pas sesutes, kurios gyveno ligoninės ketvirtajame aukšte, pasišildyti. Viena iš sesučių, nužvelgusi mane, ir sako: "Kaip jūs panaši į vieną žmogų. Reikėtų supažindinti." Pasakė ir pasakė. Dėmesio neteikiau.

1952-uosius pasitikau namie pas tėvelius. Netrukus po Naujųjų toji sesutė, sakiusi, kad esu panaši į vieną žmogų, pakvietė svečiuosna. Net neįtariau, kad tame ligoninės sesučių kambarėlyje manęs jau laukia likimas - Vaclovas Straukas, atvykęs iš Šilalės. Kai jis kokiais reikalais atvažiuodavo į Klaipėdą, nakvynės prašydavosi pas tas sesutes, tarp kurių kelios buvo pažįstamos nuo Šilalės", - pasakojo p. Emilija.

Vaclovas į Klaipėdą atvažiuodavo nedažnai. Bet kokius laiškus rašydavo Emilijai, įkritusiai širdin. "Mane lietuvių kalbos mokino rašytojas Juozas Paukštelis. Išmokė taip, kad kalbėdavau ir rašydavau be klaidų. Gavusi pirmąjį poetišką laišką nuo Vaclovo, iš karto įvertinau - parašytas be klaidų. Tai jau man buvo svarbus rodiklis. O jis su klaidom rašyti ir negalėjo, nes, kaip mane Juozas Paukšelis Kėdainiuose, taip Vaclovas Straukas lietuvių kalbos ir literatūros vaikus mokino Šilalėje", - tą pirmąjį laišką be klaidų išsaugojusi kalbėjo Emilija Straukienė.

ANONSAS

Kitą savaitę skaitykite, kaip Emilija ir Vaclovas ugdė jausmus, kurie, žinoma, baigėsi santuoka. Taip pat bus pateikta detektyvinė buto "gavimo" Herkaus Manto g. 60 istorija.

Prašymas

Nors "saujoje" jau turiu nemažai šio namo pokario buvusių ir esamų gyventojų kontaktų, tačiau prašau atsiliepti ir tuos, kurių dar nėra sąrašuose. O norėtųsi aprėpti visus buvusius pokario gyventojus, nes kiek jau teko patirti, mūsų laukia labai įdomūs gyvenimai ir žmonių likimai. Tad labai prašome atsiliepti čia gyvenusius ar turinčius ką papasakoti pokario klaipėdiečius arba jų palikuonis tel. 493435 arba rašyti laiškelius el. p. adresu [email protected]

Bus daugiau. "Vakarų ekspreso" portale www.ve.lt skaitytojai "Akvareles" vienoje vietoje gali rasti meniu juostoje paspaudę nuorodą "Klaipėda".