Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (543)

Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (543)

"Vakarų ekspresas" tęsia pasakojimų ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius, dirbusius ar besimokiusius žmones. Šiandien toliau klebensime Teatro g. 2-uoju numeriu žymimo Klaipėdos dramos teatro (KDT) duris. Tas sunkiąsias, varstomas, tegul ir rekonstruotas pagal autentiškus brėžinius, jau 200 metų.

Vienuoliktus metus rengiant ciklą "Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės" retai tėra pasitaikę grįžti prie jau aprašytųjų namų ir herojų. Šį kartą teks sugrįžti prie Klaipėdos dramos teatro cikle balandžio mėnesį jau aprašyto išskirtinio spektaklio, Justino Marcinkevičiaus "Mindaugo" pastatymo. Priežastis - redakcijoje apsilankiusio šio spektaklio scenografo Arūno Tarabildos brolio Rimto parašytas laiškas, surinktos ir atneštos nuorodos apie A. Tarabildos kūrybą. Viliuosi, kad KDT gerbėjams, ypač mačiusiems 1969 m. "Mindaugo" pastatymą, bus įdomios kai kurios spektaklio scenografijos kūrimo detalės.

Molinė Lietuva

"Po kelių dienų, kai mus sostinėje pasiekė "Vakarų ekspresas" su jame 2018 m. balandžio 13 d. išspausdintu straipsniu "Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (529)", iš karto pamačiau, kad rašoma ir apie mano brolį Arūną Tarabildą, apie Vytautą Paukštę, Povilą Gaidį. Labai apsidžiaugiau. Vienoje nuotraukoje prie straipsnio V. Paukštė laiko A. Tarabildos kurtą, Vilniaus dailės kombinate pas metalo meistrus užsakytą Mindaugo karūną. Kitoje nuotraukoje V. Paukštė - Mindaugas, apsirengęs odiniu karališku kostiumu A. Tarabildos scenografiniu pateikimu. Kostiumas kuklus, padedantis sukaupti dėmesį į karaliaus Mindaugo tariamus žodžius. Tą karūną ir aš esu laikęs savo rankose.

METEORAS. "Jis - meteoras, kuris taip ryškiai, bet taip skausmingai trumpai žėrėjo", - ištikus netekčiai rašė Stasys Budrys. Neįmanoma net įsivaizduoti, kokį šios nepaprastai stiprios, talentingos, drąsios ir darbščios asmenybės palikimą turėtume šiandien. Juk A. Tarabilda taip mylėtą Lietuvos žemę su puikiai išmanyta jos istorija apleido vos 35 metų (1934-1969). KDT archyvo nuotr.

Esu "Vakarų ekspreso" skaitytojas, iš profesijos dailininkas. Su didžiausiu įdomumu skaitau istorinius straipsnius ir žiūriu pajūrio, marių, Kuršių nerijos, Mažosios Lietuvos nuotraukas. Straipsniai dažnai yra įdomūs, skaudūs ir stiprūs, ypač apie prarastąją Karaliaučiaus žemę, jos žmones - kuršius, prūsus. Besigilindamas į minėtą "Akvarelę" nusiminiau, kad apie brolį parašyta fragmentiškai. Po Arūno mirties 1969 m. 1971-aisiais buvo išleista Ingridos Korsakaitės monografija "Arūnas Tarabilda". Jos išvaizdą kūriau aš. Monografijoje apie Arūno surastą spektaklio "Mindaugas" sprendimą su veidrodžiu, deja, nėra. Pasak I. Korsakaitės, apie tai buvo uždrausta rašyti. Noriu pabrėžti, kad tas kūrybiškai labai įdomus atradimas tik A. Tarabildos sumanymas. Režisierius P. Gaidys tik patvirtino tą sprendimą. Scenografiją su veidrodžiu, kuriame atsispindėjo žiūrovai, t. y. Lietuva, uždraudus liko molinė Lietuva..." - laiške rašė Rimtas Tarabilda.

Veidrodžio paslaptis

R. Tarabilda laiške pažymėjo ir tai, kad tarp dailininkų, žiūrovų ir draugų buvo plačiai žinoma, kad Arūnas sukūrė vizualinę "Mindaugo" išraišką.

"Aš pats, rašydamas atsiminimus apie brolį, labai gerai supratau, kad be spektaklio režisieriaus P. Gaidžio pritarimo Arūnas nebūtų įkūnijęs savo idėjos. Klaipėdos dar nerekonstruoto teatro amfiteatre staigiai kylančios kėdės dailininkui davė tokią mintį - centriniame fone pateikti veidrodį kaip Lietuvos žemėlapį. Tačiau praktiškai tokio dydžio veidrodžio pagaminti nebuvo galimybių. Todėl jis buvo sumontuotas iš daug veidrodžių. "Mindaugo" premjeroje buvo ir Arūnas. Sėdėjęs aukščiau jis pamatė, kad veidrodžiai neatspindi visų žiūrovų. Spektaklio metu veidrodžių stiklai staiga suskambėjo. Tai Arūnas bandė atsargiai pataisyti veidrodžių pakabinimo, o tuo pačiu atspindėjimo kampą", - rašė R. Tarabilda.

"Mindaugas" - daugiau nei spektaklis

Šiek tiek priešistorės. Per 1956 m. Vėlines Vilniuje, Rasų kapinėse, studentai ir moksleiviai rinkosi prie Jono Basanavičiaus, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir kitų žymių Lietuvos asmenų kapų. A. Tarabilda išdrįso viešai kelti klausimą dėl Gedimino vardo grąžinimo Vilniaus Stalino prospektui (dabar - Gedimino prospektas). Jis sutrukdė valdžiai nuimti kryžių nuo Šv. Kazimiero bažnyčią vainikuojančios karūnos.

Už antisovietinę veiklą 1957 m. A. Tarabilda pašalintas iš komjaunimo ir Dailės instituto. Paimtas į sovietinę armiją, tarnavo sveikatai kenksmingomis sąlygomis radiacija užkrėstoje zonoje Sverdlovsko srityje. Tai negalėjo neatsiliepti sveikatai. Grįžęs nuo Uralo, tęsė mokslus Dailės institute.

KARŪNA. 1969 m. Arūno Tarabildos karūnos projektas Justino Marcinkevičiaus dramai "Mindaugas", kuri pirmiausiai buvo pastatyta Klaipėdos dramos teatre. Šio spektaklio scenografija tapo paskutiniu labai ryškiu A. Tarabildos kūrybos pėdsaku. KDT archyvo nuotr.

"Mindaugas" yra viena iš daugelio Arūno nuostabių lietuviškumo idėjų, užbaigianti jo kaip žmogaus, kaip dailininko, talentingo scenografo gyvenimą. Tai buvo po tų dvejų metų, išbūtų Uralo kariniame dalinyje, kuriame gavo didelę radiacijos dozę, pasekmė. Arūno tragedija, jo netektis buvo ir mūsų visos šeimos tragedija.

"Kaip rašėte straipsnyje balandžio mėn. - kur rasti "Mindaugo" spektaklio nuotraukų su veidrodžiais, nežinau. Aš, mama, visa mūsų šeima tų nuotraukų nematėme. Jos buvo sunaikintos. Jos, matyt, buvo surankiotos ir niekur nepublikuotos, niekur nebuvo minimi ir veidrodžiai tarsi Lietuvos žemėlapis. Tie spektaklio sumanymai buvo grynai Arūno idėjos", - laišką baigė A. Tarabildos brolis R. Tarabilda.

Klaipėdos dramos teatre A. Tarabilda scenografiją kūrė dar trims spektakliams - Kazio Sajos "Gaidžio pentinams" (1964), Karlo Gocio "Karaliui Elniui" (1965), Sofoklio "Karaliui Edipui" (1966).

ĮKVĖPIMO OBJEKTAS. Gali būti, kad, kurdamas Mindaugo karūnos eskizą, Arūnas Tarabilda įkvėpimo objektu nusižiūrėjo jo išgelbėtas Šv. Kazimiero bažnyčios detales. KDT archyvo nuotr.

"Iš visos A. Tarabildos kūrybos augte išauga ir jo scenografijos darbai. Sintetinė teatro meno prigimtis traukė ir domino dailininką, buvo artima įvairiapusiam jo talentui. Tiesa, A. Tarabilda apipavidalino tik keturis pastatymus, bet ir šio sąlyčio užteko, kad dailininkas pajustų teatro dailės specifiką, o geriausiais savo darbais tartų savitą žodį lietuvių scenografijoje. Visi A. Tarabildos apipavidalinti veikalai pastatyti Klaipėdos dramos teatre", - monografijoje "Arūnas Tarabilda" 1971 m. rašė menotyrininkė Ingrida Korsakaitė.

A. Tarabildos palikimas - ir daug anuomet draudžiamos heraldikos miestams ir miesteliams.

Bus daugiau. Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., nuo 2018 m. vasario išeina penktadieniais. "Vakarų ekspreso" portale www.ve.lt skaitytojai "Akvareles" vienoje vietoje gali rasti meniu juostoje paspaudę nuorodą "Klaipėda".

ANONSAS

Kitą penktadienį apie kompozitorius, kūrusius muziką Klaipėdos dramos teatro spektakliams. Kaip, kur ir kodėl jų buvo ieškoma? Kiek atrastieji atitikdavo režisieriaus ir teatro trupės lūkesčius? Kokiems spektakliams sukurta muzika buvo įvertinta ypatingai? Atsakymus į šiuos ir kitus klausimus "Akvarelėse" rasite po savaitės.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder