Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (50)

Miesto istorijos štrichai

Netrukus sukaks jau metai, kai "Vakarų eksprese" pradėtas tęstinis ciklas "Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės". O šiandien - jubiliejinė, 50-oji, "Akvarelių" publikacija. Ji - apie Herkaus Manto gatvės 22-ąjį namą, kurio dalyje buvo įsikūrusi ir šviesaus atminimo kavinė "Banga", bei jame gyvenusius žmones.

Renkant medžiagą šiai publikacijai, ypač išryškėjo laikmečio sankirtos. Tai dėl šito namo likimo, beje, kaip ir dėl daugelio kitų prieškario paveldo statinių, susikryžiavo statybų verslo ir paveldo saugotojų ietys. Kurių bus aštresnės? Bent kol kas šis namas, tiksliau - nedidelė jo dalis, tebestovi...

Gyvenimas kepyklos pašonėje

Daugelis senųjų klaipėdiečių tebepamena viliojančius kepamų bandelių kvapus, sklidusius iš "Bangos" kavinės kepyklos. Prie jos durų žmonių eilės driekdavosi dieną ir vėlų vakarą. Beje, kaip ir prie bet kurios kitos "tarybinės" Klaipėdos užeigos durų. Tiek jų ir tebuvo mūsų mieste. Bet "Banga" savo virtuve garsėjo ypač. Ir joje pietauti ar baliavoti buvo prestižas.

Tos kavinės kieme, šalia bandelių kepyklos, antrajame aukšte, butą gavo nemaža Butkų šeima. Iki 1958 m. jie buvo gyvenę vokiškos statybos name Žemaičių gatvėje. Pasirodo, ir tarybiniais laikais galiojo įstatymas buvusią nuosavybę grąžinti šeimininkams. Ir tokie atsirado. Butkų šeimai iškilo pavojus būti iškraustytiems į gatvę.

Šiandien Rimutė Butkutė-Pankauskienė, kuri tuomet buvo dar vaikas, tarsi per ūkus pamena, jog tėvai dėl tokios grėsmės kreipėsi laišku net į patį Antaną Sniečkų. Kam jau nieko ši pavardė nebesako, paaiškinu, kad tai buvo LKP CK pirmasis sekretorius. Na, pati aukščiausia galva Lietuvoje. Rezultatas - kad ir be patogumų, bet Butkų šeimai pastogė, ir gana nemaža, buvo suteikta. O tame bute susitalpino Liucė ir Pranas Butkai bei jų vaikai - Aldona ir Rimutė, Jonas ir Petras, vėliau čia ir žmonas parsivedę.

Nors šeima gyveno "Bangos" kavinės pašonėje, tačiau, kiek pamena ponia Rimutė, jie niekados ten nepietaudavo ir nevakarieniaudavo. "Mūsų tėvai buvo paprasti žmonės, darbininkai, ir tokia prabanga tiesiog neturėjome net minties naudotis", - sakė ji.

Užtat masinančiam kepamų bandelių kvapui atsispirti negalėdavo niekas. Ir pirmiausiai - aplinkinių kiemų vaikai. Jie nuolatos būriuodavosi apie kepyklą. Kas nors iš suaugusiųjų, puikiai suprasdami, ko jie čia tikisi, iš kiemo išvaikydavo. Bet po keliolikos minučių jie vėl susirinkdavo. Rimutė prisipažino, kad jai buvo priskiriamos "derybininkės" pareigos, su kuriomis ji puikiai susitvarkydavo, - bandelių iškaulyti pavykdavo. Ypač minkštaširdė jos prašymams būdavo rusė Zina. Bandelėmis Rimutė dalindavosi su visa kiemo "komanda".

Rimutė puikiai pamena tuometinę kavinės "Banga" direktorę Reginą Zarembienę-Melaikienę. "Ji visa laikysena buvo direktorė ir puikiai tvarkėsi savo valdose",- tvirtino buvusi šio namo gyventoja.

O kaip vadovė vertino "įnamius"? Kai "Vakarų ekspresas" pradėjo ieškoti jos pėdsakų, sužinojome, kad ji dabar gyvena globos namuose. Jų darbuotoja tvirtino, kad globotinė ne ką tepasakytų apie prabėgusius metus...

Kitą pirmadienį pratęsime pasakojimą apie šį namą ir jo gyventojus. Sužinosite apie kupažistę Liuciją Butkienę, slėptuvę, kurios jau nebėra, ir kt.

FRAGMENTAS II. Pastato Herkaus Manto g. 22 fragmentą galime įžvelgti ir šioje nuotraukoje (ji daryta po 1915 m. kovo 21 d. antpuolio, kai žuvo rusų kariai).
Butkų šeimyna - tėvai Pranas ir Liucija, vyresnėlis sūnus Petras, Aldona ir Jonas, - nusifotografavusi tuomet, kai Rimutės Butkutės dar nebuvo

Namo istorijos krislai

* Pagal Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus istorikės Zitos Genienės pateiktus duomenis, XIX a. viduryje name, kurio dabartinis adresas - Herkaus Manto g. 22, gyveno ir verslą turėjo, šių dienų terminu įvardijant, floristas. Spėjama, kad namo kieme jis galėjo auginti ir sodinukus, kuriais prekiavo.

* XIX a. antrojoje pusėje namas perstatytas.

* XX a. šio namo pirmajame aukšte buvo komercinės patalpos, antrajame - gyvenamosios.Pagrindinis judėjimas būdavo nematomas - į kiemą įvažiuojama iš Ligoninės gatvės pusės. Kieme - sandėliukai, remonto dirbtuvės. Kurį laiką čia buvo kuriami ir gaminami vitražai.

* Po 1923 m. name buvo įsikūręs verslininkas Zoeke, prekiavęs automobilių dalimis.

* Apie 1936 m. statinį įsigijo Pieno centras ir pirmajame aukšte įkūrė užkandinę. Tad pokarinė "Bangos" kavinė šioje vietoje nebuvo atsitiktinumas, o savotiška prieškariu suformuoto viešojo maitinimo verslo tąsta.

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder