Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (380)

Tačiau, kol įžengsime į Bangų gatvę, pradžiai - šiek tiek apie šios gatvės istorijos dalimi esančius miesto vartus ir malūnus.

Kūlių vartai

Viduramžių miestuose vartams buvo teikiama ypatinga reikšmė. Jie miestelėnus saugojo ne tik nuo priešų kariuomenių, bet ir plėšikų. Vartai turėjo ir didelės finansinės reikšmės - padėjo kontroliuoti prekybą, apmokestinti įvežamas prekes. Jau XIII a. viduryje Ordino ir vyskupo sutartyje minimi dveji vartai. Lietuviai juos ne sykį buvo sugriovę.

Pagal istoriką Joną Tatorį, prie Naujosios Danės, senamiesčio pusėje, stovėjo Tilto vartai. Antrieji vartai buvę prie Senosios Danės - dabartinės Tiltų ir Didžiosios Vandens gatvių sankryžoje. XVII a. supylus gynybinius pylimus, šie vartai perkelti prie dabartinės Bangų gatvės pradžios ir pavadinti Akmenų vartais. Jie bemat buvo "pakrikštyti" Kūlių vartais, nes žemaitiškai akmuo - kūlis.

PRIEŠ REMONTĄ. Taip Bangų g. namai atrodė apie 1952 m.

PO REKONSTRUKCIJOS. Taip Bangų g. namai atrodė po rekonstrukcijos 1985 m.

Pravažiavus šiuos vartus kelias šakojosi dviem kryptimis: kairysis vedė dabartine Bangų gatve į vandens malūną prie dabartinio Trinyčių tvenkinio, o dešinysis vingiavo link Sendvario, nuo kurio galėjai dardėti Priekulės ir Tilžės link arba Gargždų kryptimi į Žemaitiją.

Tretieji, Malūnų vartai, buvo maždaug dabartinių Pilies ir Galinio Pylimo gatvių sankryžoje.

Akmenines Kūlių vartų liekanas dar pamena pokarinių klaipėdiečių karta, gyvenusi statiniuose maždaug toje vietoje, kur šiandien stūkso skulptorės Dalios Matulaitės skulptūra "Neringa".

Malūnai

Pagal rašytinius šaltinius, pirmasis vandens malūnas Lietuvoje pastatytas 1256 m. Klaipėdoje, šalia Danės. O nuo XIV a. pradėjo plisti ir vėjiniai malūnai. Jų ypač gausu buvo Klaipėdos krašte. Čia vyravo olandiško "sukirpimo" malūnai.

Klaipėdos siluetai ir panoramos nuo kitų Lietuvos miestų skyrėsi ne tik fachverko sandėlių tūriais, bet ir vėjinių malūnų gausa. Istorikas Kęstutis Demereckas nurodo XVIII a. pabaigoje Klaipėdoje buvus 24 olandiško tipo vėjo malūnus - lentpjūves ir 14 vėjo malūnų.

Klaipėdos krašte malūnai malė ne tik grūdus. Vėjo malūnai buvo "išmokinti" pjauti lentas. Vidutinis vėjas sukdavo per 20 pjūklų, o stiprus - per 40. Lentpjūvėse buvo pjaunamos iki 7,5 m ilgio lentos. Jos krautos į laivus ir gabentos Anglijon, Olandijon, Švedijon.

Po 1832 m. prijaukinto vėjo ir vandens įtaka krašto gyvensenai sumenko, nes radosi garo katilai ir visokios kitokios malūninės technikos mandrybės.

Kas gyveno Bangų gatvėje?

Kvartalai aplink Bangų gatvę taip pat buvo prisodrinti malūnų. Pokario klaipėdiečiai puikiai mena malūną Tilžės gatvėje, kurio liekanų dar galima aptikti. Tačiau mažai kas bežino, kad Bangų gatvėje taip pat buvo malūnų.

Taigi, dabartinė Bangų gatvė, nors ir buvusi už miesto vartų, atrodytų, turėjo būti gana svarbi arterija. Tačiau duomenų apie jos vystymosi pradžią ir seką išlikę nedaug. Dažniausiai istoriniuose šaltiniuose apie Bangų gatvę užsimenama kaip apie pramoninį miesto rajoną. Kiek čia buvo gyvenamųjų namų, šiandien sunkoka atsekti. Tačiau jų būta.

Vienas vandens malūnas buvo toje vietoje, kur dabar telkšo Trinyčių tvenkinys, kitas - mechaninis - buvo toje vietoje, kur pokariu gyvavo Grūdų produktų kombinatas. Gali būti, kad tų malūnų aplink Bangų gatvę būta ir daugiau.

Pasak istorikės Zitos Genienės, Bangų gatvės rajone klestėjo ir daržininkystės ūkiai, veikė tekstilės fabrikas. Vadinasi, Bangų gatvė buvo proletariato "karalija". Ir namus miesto turčiai čia statydino ne sau, o nuomoti darbininkams.

ANONSAS

Kitą antradienį praversime Bangų g. 19-ojo namo duris. Jame pokariu gyveno Klaipėdos dramos teatro aktoriaus Edvardo Čepulio šeima. Ir iki šiol jame, jau bent kelis kartus rekonstruotame ir remontuotame, tebegyvena Vida Selenytė-Kairienė, kurios mama buvo tos gražiosios Tiltų ir Turgaus gatvių sankryžoje stūksojusios universalinės parduotuvės drabužių lygintoja.

Prašymas

Prašytume atsiliepti ir kitus Bangų g. 19-ojo namo pokarinius gyventojus arba jų palikuonis. Skambinti tel. 493435 arba rašyti el. p. adresu [email protected]

Bus daugiau. Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., nuo 2014 m. išeina antradieniais. "Vakarų ekspreso" portale www.ve.lt skaitytojai "Akvareles" vienoje vietoje gali rasti meniu juostoje paspaudę nuorodą "Klaipėda".