Gyvendama už geležinės uždangos, Adlerių šeima tikrai pagalvodavo apie Vokietiją. Marija Adlerienė padūsaudavo, kaip norėtų įsikurti Vokietijos katalikiškoje dalyje - kur nors ties Kelnu... Ir, kai 1956-aisiais, Nikitos Chručiovo atlydžio metu, buvo didysis vokiečių kraustymasis iš SSRS į VFR (Vokietijos Federacinę Respubliką, trumpiau tariant - Vakarų Vokietiją), dokumentus emigruoti buvo padavusi ir Adlerių šeima. Bet, gavę laišką iš draugų tenai, buvo perspėti: norit gyventi sočiai ir be rūpesčių, verčiau nevažiuokit. Tas laiškas ir nulėmė Adlerių ir apsisprendimą likti.
Propagandos tinkluose
Rankose neturiu nei argumentų, nei faktų, tačiau iš to, ką papasakojo H. Adlerio duktė Matilda Adlerytė-Gracholski, galiu spręsti, jog šeima, pati to net nenutuokdama, pateko į propagandinius tinklus.
Sovietų Sąjungai buvo ne tas pat, ką apie ją galvoja pasaulis. Spėju, kad kapitonas H. Adleris "kažkur aukštai" buvo pasirinktas kaip tinkama kandidatūra tai propagandai skleisti: štai žiūrėkite - vokietis, bet kapitonas, ne kartą ir ne du apdovanotas. Netgi Darbo raudonosios vėliavos ordinu. Jis buvo teikiamas už didelius pasiekimus plėtojant pramonę, žemės ūkį, transportą, statybą ir kitas liaudies ūkio sritis, gamybos intensyvinimą, aukštą darbo našumą, produkcijos kokybės gerinimą, aukštus darbo rezultatus, socialistinių įsipareigojimų vykdymą ir viršijimą. H. Adlerio įgula visus tuos "parametrus" atitiko. Taigi, žiūrėkit ir matykit - jokios diskriminacijos, persekiojimų SSRS nėra.
ARTIMIEJI. Kapitonas su šeima būdavo retai, tačiau artimuosius ir bendravimą su jais labai vertino - surengdavo ir išvykas laivu į marias.
Tai gerai iliustruoja toks ponios Matildos papasakotas faktas: Adleriams buvo pranešta, kad atvažiuoja užsienio korespondentai, ir jie, visa šeima, turį eiti į teatrą. Į teatrą Adleriai ne ėjo, bet buvo nuvežti, matyt, tų pačių saugumiečių parūpinta "Volga". Prie jos ir teatro šeima buvo nufotografuota. Ir "ėjimas" į teatrą tuo baigėsi. Jo durys taip ir neprasivėrė, nes Adleriai net bilietų neturėjo...
Paklausta, ar šeimoje apskritai buvo tradicijos vaikščioti į spektaklius, ponia Matilda sakė: "Mamai karo metu patirti išgyvenimai nepraėjo be pėdsakų - nuolat kovojo su atviromis kojų žaizdomis. Koks ten ėjimas į teatrą... Tėvui per visus darbinius reikalus tas teatras irgi nelabai rūpėjo. Bet štai, kai teatrą "užpirkdavo" žvejų kolūkis, ir tėtis, ir mama eidavo. Ir rodomus spektaklius pasižiūrėdavo", - prisiminė moteris.
Dėmesio pakakdavo...
Ar vis dėlto vokiška kilmė temdydavo jų šeimos gyvenimą iš KGB pusės? M. Adlerytė-Gracholski sakė, kad per daug skųstis negali. Kai 1978 metais ji ir tėtis susiruošė aplankyti Martą ir Mariją (tėvo seserys) Diuisburge, leidimus gavo. Bet grįžusius iš VFR kagėbistai nepraleido progos kvosti apie kiekvieną žingsnį: kas ir kaip pasitiko Vokietijos ambasadoje, kas išlydėjo, kaip išlydėjo, kas sutiko atvažiavusius į Vokietiją, kur ėjo, ką darė ir t. t.
Šiuo atveju Adleriai nebuvo išimtis. Tokio paties dėmesio susilaukdavo ir kiti Sovietų Sąjungos piliečiai, aplankę gimines ar draugus Vakaruose ir netgi į kapitalistines šalis važiavę turistiniais tikslais ar mokslo reikalais.
Tuomet, besisvečiuodamas Vokietijoje, H. Adleris, regis, apsisprendė: žmona Marija 1976 m. pasimirė, jis - jau pensininkas, kodėl neemigravus į Vokietiją? Grįžę padavė dokumentus išvažiuoti.
FOTOAPARATAS. Hansas Adleris su laivo įgula laikraščiui buvo fotografuojamas, kai už pasiekimus socialistiniame lenktyniavime (kas žmonių kalba reikštų - sugauti daugiau žuvies) jam buvo įteiktas fotoaparatas.
"Tėvas taip ir nesulaukė atsakymo - 1979 metais mirė, o aš kasmet dukart vis važiuodavau į Vilnių išgirsti - leis, neleis. Gerhardas, Joachimas ir Diteris tą "taip" išgirdo anksčiau, o mane kankino net iki 1987-ųjų", - pasakojo Matilda.
Ji prisiminė ir vyriausiojo brolio Gerhardo dūsavimus čia, kai jį saugumietis kviesdavosi į restoraną. Ir pakankamai diplomatiškai verbuodavo "bendradarbiauti" - mat Adlerių šeima Vakaruose turėjo ne tik giminių, bet ir draugų. Ir, žinoma, KGB tai žinojo.
"Kelis kartus brolį bandė verbuoti, bet jis, kaip ir diplomatiškai verbuojantis, diplomatiškai išsisukdavo",- sakė Matilda, Klaipėdoje dirbusi bibliotekoje. Vokietijoje, kaip ir jos vyras latvis Janis, gavo darbo pakuočių fabrike. Pasak Matildos, išvažiavimas į Vakarus šeimai nebuvęs skausmingas.
Mėgaujasi gyvenimu
Dabar Adlerio sūnūs ir duktė jau pensininkai. Palyginus su mumis Lietuvoje, gauna padorias pensijas, kurios leidžia pakeliauti ir pasižvalgyti po pasaulį. Tačiau Matilda tas "žvalgytuves" kreipia į Lietuvą. Tiksliau - Klaipėdą: čia gyvena ir dirba trys sūnūs, džiugina anūkai.
"Kai 1987 išvažiavome į Vokietiją, mūsų vaikai kalbėjo vokiškai, bet jau ne taip "švariai", kad aplinkoje būtų priimti. Dešimt metų pagyvenę Vokietijoje, sūnūs, ir žmonų giminėms reikalaujant, vis dėlto apsisprendė grįžti į Lietuvą. Duktė liko Vokietijoje", - pasakojo Matilda.
Vyriausiasis Adlerių sūnus Gerhardas, į Vokietiją išvažiavęs gyventi 1984 m., po ketverių metų mirė. O jauniausiems Adleriams - Joachimui ir Diteriui, Lietuvoje, kaip ir tėvas "Baltijos" žvejų kolūkyje, žvejojusiems žuvį Okeaninės žvejybos, Tralerių laivynų bazėse, gyvenimai Vokietijoje susiklostė gerai - gavo darbus pagal inžinerinius išsilavinimus, susimūrijo būstus.
Dabar Joachimas ir Diteris daug keliauja po pasaulį. Tačiau, kur jie bebūtų, visada prisimena ir tuo didžiuojasi - gimė Klaipėdoje.
ANONSAS
Kitą savaitę žingsniuosime į Liepų gatvės 14-ąjį namelį, kuris glaudžiasi prie senojo pašto. Dabar jis priklauso Laikrodžių muziejaus kompleksui, o pokariu čia gyveno Greitosios medicinos pagalbos stoties sesuo Marija Baranauskienė, pas kurią iš Vilniaus vasaroti atsiųsdavo anūką, dabar garsų visoje Lietuvoje Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytoją endoskopuotoją Joną Lalą. Koks gyvenimas virė šiame name, kuriame lankydavosi daugybė pokario medikų, įskaitant ir Vykdomojo komiteto Sveikatos skyriaus vedėją Ireną Rimšaitę?...
Bus daugiau. Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., nuo 2014 m. išeina antradieniais. "Vakarų ekspreso" portale www.ve.lt skaitytojai "Akvareles" vienoje vietoje gali rasti meniu juostoje paspaudę nuorodą "Klaipėda".
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą