Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (126)

"Vakarų ekspresas" tęsia pasakojimų ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius, dirbusius ar besimokiusius žmones. Šiandien pėdinsime į Medžiotojų gatvės 2-ąjį namą.

Šis neįmantrus namas neturi jokios architektūrinės išliekamosios vertės. Jis buvo pastatytas maždaug 1926-29 metais, kai Naujamiestyje buvo pristatyta įvairių fabrikėlių, o juose dirbantiems žmonėms reikėjo butų. Tad verteivos greitai sumojo statyti elementarius namus, kurie išskirtinai buvo skirti nuomai.

Viename šių namų pokariu butą "gavo" dar tik kriminalų tyrėjo laiptais kopti pradėjęs jaunutis milicininkas Levas Donskovas.

"Tėvas buvo tarsi tokiam darbui sukurtas - turėjo nuojautą, uoslę, klausą, kurių jokie mokslai žmogui suteikti negali. Galiu drąsiai teigti, kad tėvas kriminalistikos tyrėjo pareigas ėjo iš pašaukimo. Tad pelnė ne tik miestelėnų, bet ir nusikaltėlių pagarbą",- šiandien sako jo sūnus, visai Lietuvai puikiai pažįstamas dainininkas Simonas Donskovas.

Lemtinga pažintis Kaune

Kaune augusiai ir brendusiai panelei Ritai jaunikaičių dėmesio nestigo, bet jai kažkodėl į širdį įsibrovė Levas iš Butrimonių, kažkur nuo Alytaus. Susipažino jie šokiuose, į kuriuos ateidavo ir milicijos mokyklos auklėtiniai. Abu vienas kitam padarė tokį įspūdį, kad visai netrukus jie ir susituokė. 1946 m. Levas Donskovas, baigęs milicininkų mokyklą, gavo paskyrimą dirbti Klaipėdoje.

Į "žvalgybą" atvažiavo vienas, išsinuomojo butą pas kolegą milicininką. Iš paskos kiek vėliau atvažiavo ir Rita Donskienė. Pamačiusi sudaužytą, griuvėsiuose skendinčią Klaipėdą ji, žinoma, nė kiek nesidžiaugė.

"Pripratusiai prie jaukaus Kauno, nors karo irgi kiek apkulto, Klaipėdoje man buvo nyku ir netgi baisu, kai naktimis vyras būdavo iškviečiamas į nusikaltimų vietas", - šiandien prisimena ponia Donskienė ir netgi neužsiminė, kad dėl pamilto vyriškio aukojosi.

Šiame name pirmąjį nuosavą būstą "gavo" milicininko kriminalisto Levo Donskovo šeima.

Pirmasis butas

Kadangi L. Donskovas labai greitai atsiskleidė kai puikus kriminalistas, netrukus Donskovų šeimai buvo paskirtas būstas Medžiotojų g. 2-ajame name. Namas buvo neišvaizdus, be patogumų, su drėgna ir niekada neišdžiūstančia miegamojo siena, bet tai jau buvo sava pastogė. Joje į pasaulį 1949 m. ir pasibeldė Donskovų pirmagimis Simonas.

Turbūt pagal šiandieninę terminologiją berniūkštį Simoną pedagogai būtų priskyrę prie hiperaktyvių vaikų - judrus tarsi vijurkas, smalsus be proto, gatvės vaikų "atamanas" nuo mažumės, visokių eibių prasimanytojas, įkvėpėjas ir vykdytojas...Kas sugalvojo karstytis į ąžuolą tuometinės M. Melnikaitės (dabar I. Kanto) gatvėje? Simonas. Kas kepurnėjosi į aukštos įtampos elektros stulpus? Simonas. Kas sumanė pro Jūreivystės mokyklos langus mėtyti akmenukus ir visokias šiukšles? Simonas. Pasislėpę berniūkščiai leipdavo juokais, kai dėstytojų pasiųsti "matrosai" ilgai dairydavosi eibininkų. Bet taip nė karto jų niekas ir nepričiupo.

Prasmegę darbuose

Simonas augo tarsi savaime: tėvas prasmegęs savo darbuose, felčerė mama - savo. Vakarais ji "priiminėdavo" girtuoklius blaivyklos "apartamentuose". Jų "derliumi" Klaipėdoje skųstis niekas negalėjo. Šiaip ar taip didelių galimybių miestas - jūrininkai uždirbdavo tų laikų matais "prūdus" rublių, kuriuos grįžusieji iš reisų skubėdavo išleisti būtent svaigalams, nes parduotuvėse nei maisto, nei drabužių nenusipirksi - lentynos būdavo tiesiog tuščios. Tiesa, ne visai tuščios. Maisto prekių parduotuvių vitrinos būdavo "papuoštos" krevečių ir krabų konservų dėžutėmis, kurių pokarinės Klaipėdos gyventojai visai nevertino. Tiksliau, net nežinojo, kas tai yra. Todėl ir nepirko. Tad jūreiviai krūvas pinigų sukišdavo svaigalams, nes už kelių dienų - vėl į jūrą...

Rita Donskienė gerai prisimena "pirmąjį krikštą", kai ji nuo galvos iki kojų neapžiūrėjo "prisišliaukusio" jūreivio, kuris po kelių valandų blaivykloje pradėjo galus atidavinėti. Kaip išaiškėjo vėliau, gatvėje, iš kurios jis buvo atvežtas, prisprogusį jūreivį pervažiavo mašina ir jam sutraiškė lyties organus... O felčerė net neįtarė, kad girtą kaip pupų pėdą vyriškį reikėtų išrengti ir apžiūrėti... Po tos pamokos ponia Rita buvo itin atidi pasitikdama atgabentus pakaušėlius.

Na, o apie tėvo prasmegimą darbe net nėra ko ir kalbėti. Tiesa, anuomet žmogžudystės buvo retas reiškinys, bet su stambaus masto vagystėmis, grobstymais, chuliganizmu milicininkams "klapato" buvo per akis. Bet apie tai - jau kitą pirmadienį.

Bus daugiau. Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., išeina pirmadieniais. "Vakarų ekspreso" portalo internete www.ve.lt skaitytojai "Akvareles" vienoje vietoje gali rasti paspaudę nuorodą ve.lt projektai, kuriuose yra papunktis "Miesto istorijos".

Anonsas

• Kas buvo Donskovų namų viešpats?
• Dėl ko L. Donskovas buvo pelnęs ne tik miestelėnų, bet ir dalies nusikaltėlių pagarbą?
• Pasikėsinimai nužudyti prityrusį kriminalistą.
• Legendos apie L. Donskovą.

Gražina JUODYTĖ