Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (118)

"Vakarų ekspresas" tęsia rašinių ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius, dirbusius ar besimokiusius žmones. Šiandien toliau dairysimės Mergaičių g. 8/9 name (dabar Turgaus a. 21), kuriame tarpukariu gyveno ir pirkliai, ir sodininkas, o paskutiniaisiais metais prieš karą - mėsininkas.

Pokariu šiame name apsigyveno labai įvairūs žmonės, tarp kurių buvo ir šiokia tokia takoskyra, ir socialinė gradacija. Bet tai visiškai netrukdė kuo puikiausiai sugyventi, kartu švęsti vestuves, džiaugtis name užgimus naujam vaikučiui, apraudoti išsikraustančiuosius ar iškeliaujančius amžinybėn.

Socialiniai namo laiptai

Mergaičių g. 8/9 namas buvo "susiluoksniavęs". Usarių šeima buvo priskiriama prie namo elito, nes vėliau garsaus Klaipėdos krepšininko Roberto Usario mama buvo kirpėja, o tėvas - aukštos klasės batsiuvys. Prie elitinių gyventojų buvo priskiriama ir Paulikų šeimyna, nes jos galva buvo ne tik turgaus rajone, bet ir visoje Klaipėdoje garsus siuvėjas. "Žemiausiai kastai" buvo priskiriama "samagono" pardavėjų ir bulvių perpardavinėtojų šeimyna.

"Nepaisant sunkaus pokarinio gyvenimo, moraliniai kriterijai dar nebuvo išblukę. Tai, kad "samagonščikai" vertėsi girdydami suvažiavusiuosius į turgų, galiausiai atsigręžė prieš pačią alkoholiu prekiavusią šeimą - beviltiškai prasigėrė joje augę du sūnūs. Na, o bulvių perpardavinėtojai buvo pelnę spekuliantų etiketę", - sakė ankstesnėje "Akvarelėje" jau kalbinta Irena Skripkauskaitė-Ketlerienė.

Visi Mergaičių g. 8/9 namo gyventojai ūžė, kai Ružai tekino savo dukterį Živilę. O tokiame "renginyje" dalyvauti tautiškais drabužiais pasidabinusioms - anuometinio stiliaus viršūnė (tautiškai "apsirėdžiusios" buvo jaunamartės sesuo Irena Ružaitė ir kaimynė Irma Ona Paulikaitė).

Beje, tie gyventojai, kurie laikė karves, penėjo paršus, irgi namo elitui nepriklausė. Tačiau nebuvo ir pati žemiausia "kasta" - juk sąlyginę gyvenimo kokybę pelnė savo rankomis ir triūsu. Rytais per visus Turgaus aikštės namus pereidavęs karvių piemuo, surinkdavęs žalmarges į krūvą. Gyvulius jis varydavo į dabartinės Paryžiaus komunos gatvės vietoje buvusias pievas. Vakare lygiai taip pat tvarkingai karves parvarydavo, o jų šeimininkai žalmarges išsivedžiodavo po tvartus.

Name dar gyveno Adomaičių šeima, kurioje augo šeši vaikai.

"Adomaičiai tikrai sunkiai vertėsi, tačiau ši šeimyna buvo puikiausias pavyzdys, kaip ir sunkiai gyvenant galima daug pasiekti - visi vaikai mokėsi, žmonėmis tapo", - buvusius kaimynus vertino I. Skripkauskaitė-Ketlerienė.

Ji labai šiltai prisiminė namo bufetininkus. Net kai namas jau buvo apgyvendintas, jame dar veikė bufetas, kuriame dažnas turgaus prekeivis atbėgdavo sušilti - arbatos išgerti, o kai kuris ir "čerkelę" padaryti.

"Bufete dirbo labai inteligentiški žmonės - smetoniškų manierų ir geros "dūšios". Jie buvo viso namo vaikų numylėtiniai, nes retkarčiais saldainiais vaišindavo. O mūsų prašymu ir saldainių popierėlius rinkdavo, paskui mums juos atiduodavo. Šie mums įvairiuose žaidimuose labai tikdavo "fantams". Dažniausiai iš saldainių popierėlių pasidarydavome kvadratelius ir juo spraigydavome sprigtu numušinėdami kitų kvadratėlius. Kiek pataikei, tiek popierėlių tavo", - pasakojo ponia Irena.

"Turginukai" kartu su kitais miesto vaikais priima pirmąją komuniją. "Niekas mūsų nepersekiodavo, kai eidavome į bažnyčią", - teigia Irena Skripkauskaitė - Ketlerienė.

Kai bufetą dėl kažkokių priežasčių uždarė, tos patalpos tapo namo 12-uoju butu, kuriame ir apsigyveno atsikrausčiusi gausi Adomaičių šeimyna.

Elgetos

Pokariu Klaipėdoje buvo labai daug elgetų. Bedaliai gatvėse atkišę rankas ar skardines nestovėdavo - eidavo per namus ir butus, belsdavosi į duris. Ponio Irenos mama Bronislava Skripkauskienė elgetas vydavo šalin - rankas turi, kojas turi, tai ir užsidirbti gali. Bet vieną elgetėlę ji labai nuoširdžiai priimdavo. Tai buvo smulkutė vokietė baltut baltutėliais plaukais. Nors ji nė "bumbum" lietuviškai, o Bronislava vokiškai, tačiau jos kažkaip susikalbėdavo, kai Skripkauskienė pakviesdavo arbatos puodeliui. O paskui dosniai pridėdavo maisto į elgetėlės maišelį.

"Matyt, toji moteris labai sunkiai vertėsi, tačiau jos sniego baltumo prijuostė visada buvo tvarkingai užadyta, lopytas perlopytas sijonas visada išlygintas, o ir pati elgetėlė kvepėjo švara", - vaikystės įspūdžius klostė ponia Irena.

Kol pastatė naują 4-ąją vidurinę mokyklą Daržų gatvėje, "turginukai" į pamokas ėjo čia. Nuo Mergaičių g. 8/9 namo (kairėje) ji tebuvo vos už kelių žingsnių.

Kai toji vokietė ilgiau nepasirodydavo, B. Skripkauskienė net susirūpindavo. Vėliau moteris dingo visai. Matyt, kai prasidėjo vokiečių repatriacija, ji išvyko pas gimines ir artimuosius.

Mokykla

Daugelis "turginukų", lankiusių 4-ąją vidurinę, gerai prisimena pastatą Turgaus aikštėje, kuriame ėjo į pradines klases. Tačiau 4-osios vidurinės mokyklos pradžių pradžia buvo dabartinės "Baltijos" laivų statyklos valgyklos pastate. Čia iki karo mokėsi lietuvių vaikai, kai buvo išvyti iš Tiltų gatvėje stovėjusio K. Donelaičio mokyklos pastato (karo metu jis buvo subombarduotas).

Čia pirmąją klasę pradėjo lankyti ir I. Skripkauskaitė-Ketlerienė. Vėliau mokykla persikėlė į pastatą visai šalia jos namų.

"Su kaimyne Paulikaite, grįždamos iš mokyklos, neidavome tiesiai namo, nes mums buvo neįdomu žengus tris žingsnius atsidurti savo butuose. Išėjusios iš mokyklos apeidavome gal tris ratus aplink turgų, nes labai pavydėdavome vaikams, kurie nuo mokyklos gyveno toliau. Mes tokiu būdu prasiilgindavome kelią, tačiau gaudavome pylos nuo mamų, kurios sunerimdavo, kai mes nepasirodydavome visiems vaikams grįžus namo iš mokyklos", - iš vaikiškų išmonių šiandien kvatojasi I. Skripkauskaitė-Ketlerienė.

Anonsas

• Kuo išsiskiria namai, supę Turgaus aikštę?
• Kodėl šiuos namus 1967-1968 m. buvo ruošiamasi nugriauti?
• Kas juos išgelbėjo?
• Kuo "turginukai" skyrėsi nuo kitų miesto kvartalų vaikų?

Akcija

"Vakarų ekspresas" skelbia akciją, kurios metu knygą "Klaipėdos akvarelės" bus galima įsigyti už itin mažą kainą. M. Mažvydo al. 3 knygą galima įsigyti net 24 proc. pigiau - tik už 34,88 Lt (buvusi kaina - 46 Lt). Negana to, darbo dienomis nuo 10 iki 11 val. perkantieji knygą gaus ir autorės autografą, dedikaciją.

Gražina JUODYTĖ