Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (116)

Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (116)

"Vakarų ekspresas" tęsia rašinių ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius, dirbusius ar besimokiusius žmones. Šiandien žingsniuosime Mergaičių gatve.

Taip, taip - Mergaičių gatve, kuri dabar "dėvi" Turgaus aikštės pavadinimą. Lįsime į Turgaus a. 21-ąjį namą, kuris pokariu dar tebebuvo numeruojamas Mergaičių g. 8/9. Jame nuo 1945 m. gyveno Skripkauskų šeimyna. Tačiau, iki susitikimo su tame name gyvenusiais žmonėmis, pabandysime susigaudyti, kas čia dėjosi XVIII-XIX amžiuje ir tarpukariu.

Galvijų turgavietė

Klaipėdoje, skirtingai nuo senųjų Didžiosios Lietuvos miestų, prekybai naudotos ne aikštės, bet paplatintos gatvės. Klaipėdoje tebuvo tik viena specialiai suplanuota stačiakampė aikštė - šiandieninis senasis turgus. Manoma, kad ji suplanuota XVIII a. pr. kaip vietinė prekyvietė. Tada teritorija tarp Didžiosios Vandens gatvės ir pylimų vadinosi Frydricho miestu, kuris turėjo privilegiją. Užtat aikštė iki pat II pasaulinio karo vadinta Frydricho turgumi, o lietuviai aikštę vadino Galvijų turgaviete.

Istoriko Jono Tatorio surinktais duomenimis, šiame miesto kvartale pirmosios sodybos kūrėsi jau XVIII a. pradžioje, spėjama, kad tada jau veikė ir turgavietė. Padėtis keitėsi po 1722 m., kai Frydricho miestą prijungė prie Klaipėdos senamiesčio. Tuomet pagrindinė miesto prekyvietė buvo Turgaus gatvėje, o šioji liko antraeile, gyventojų vadinta paršelių turgumi. 1798-1799 m. šią aikštę išgrindė akmenimis. Kartais joje būdavo priimami ir kilmingi svečiai. Pavyzdžiui, 1818 m. aikštėje paradą priėmė karūnuotasis Prūsijos princas Frydrichas Vilhelmas, kuris, vykdamas iš Peterburgo, buvo sustojęs Klaipėdoje.

GALVIJŲ TURGUS. Taip šiandieninis senasis turgus atrodė 1906 m. (rakursas nuo Pilies g.)

XIX a. be savaitinių turgų šioje aikštėje dukart per mėnesį būdavo galvijų jomarkai - mugės. Prie aikštės ir artimiausiose gatvelėse veikė karčemos, viešbučiai, parduotuvės, amatininkų dirbtuvės, kirpyklos.

Čia gyveno įvairių tautybių žmonės. Po XVIII a. pr. siautėjusio maro į Klaipėdą buvo atkeltos šeimos iš Zalcburgo. Kai kurios jų apsigyveno būtent čia. Kai XIX a. žydai migravo į Klaipėdą, šalia aikštės atsirado sinagoga, jie atidarinėjo krautuves, statėsi gyvenamuosius namus. Po 1807 metų, kai buvo priimti Miestų įstatai, turgaus aplinkoje pradėjo kurtis ir lietuviai.

Tarpukariu, kai Klaipėdoje veikė specialūs įvairių Lietuvos bendrovių ir vokiškų draugijų gyvulių supirkimo punktai, laisva prekyba turgavietėje sumažėjo. Prieš II pasaulinį karą ketinta šią turgavietę iškelti į geležinkelio stoties rajoną, tačiau to padaryti nespėta. Po 1939 m. Klaipėdos krašto aneksijos nacistinė miesto valdžia iš žydų atėmė namus, užsidarė jų parduotuvės.

Sovietmečiu šis Galvijų turgus liko vienintelė veikianti Klaipėdoje prekyvietė. Ją pradėta vadinti kolūkine turgaviete.

Gyvenamieji aikštės namai

Besiformuojant Frydricho miestui, Galvijų turgaus aikštės pakraščiai buvo užstatyti rečiau, tarp namų įvažiavimai į kiemus. Kai kurie namai į aikštę buvo statomi ne fasadais, galais. Vėliau užstatymas tankėjo, didėjo pastatų aukštingumas. Daug kartų keitėsi namų savininkai.

Turgaus a. 21 namui pasisekė - jis nebuvo nei nugriautas, nei sudarkytas.

XIX a. antrojoje pusėje, kai pradėjo stigti butų, daug namų buvo paaukštinti, mansardose įruošti kambariai gyventi. Sovietmečiu kai kurie namai buvo kapitaliai suremontuoti. Tarp jų - ir Turgaus a. 21-asis namas. Kai kurie buvo labai supaprastinti, tiksliau - suprastinti, užmūryti įėjimai iš aikštės pusės, kai kuriais atvejais - ir langai. Iš silikatinių plytų pristatyta ūkinių pastatų. Nugriautų apirusių, tačiau puošnių namų vietose buvo pastatyti tipiniai pastatai.

Vietoje buvusio namų kvartaliuko išaugo didelė turgaus halė, projektuota be polėkio ir fantazijos. Visa tai sudarkė vientisą buvusios turgavietės charakterį.

Turgaus a. 21 namo savininkai

Šiam namui pasisekė - jis nebuvo nei nugriautas, nei sudarkytas. Šiandien čia karaliauja restauratoriai, kurie restauruotame name įsikūrė dar sovietmečiu.

Pavyko nustatyti, kam šis namas priklausė tris amžius. 1768 m. jo savininkas - Maschning. 1840 m. namas priklausė sodininkui Zauniui. 1858 m. čia įsikūrė pirklys Hirsch. 1929 m. namo savininku buvo pirklys Martinkus. 1938 m. namą įsigijo kitas pirklys - O. Haupt. 1942 m. šis namas jau priklausė mėsininkui B. Haupt, kuris čia negyveno.

 

PARŠELIŲ TURGUS. Taip šiandieninį senąjį turgų vadindavo lietuviai (rakursas nuo Tiltų g. pusės).

Pagal savininkų profesijas galima spręsti ir apie namo paskirtį - dalis buvo skirta gyventi, dalis - verslui. Pokario metais pastatas tapo tik gyvenamuoju namu, o vėliau,- restauracinėmis dirbtuvėmis. Apie šį namo periodą nemažai žinių yra sukaupęs architektas Edmundas Andrijauskas. Beje, prieš 21-erius metus šiame name vyko pirmieji Sąjūdžio telkimosi susirinkimai.

Anonsas

  • Kaip Mergaičių g. 8/9 name kūrėsi pirmosios pokarinės šeimos?
  • Kokie yra namų, supusių turgaus aikštę, išskirtinumai?
  • Kodėl pokariu buvo naudinga gyventi prie turgaus?
  • Kuo "turginukai" skyrėsi nuo kitų miesto kvartalo vaikų?
  • Kas vienijo ir kas skyrė žmones bei vaikus, gyvenusius namuose aplink turgų?

Knyga

"Vakarų ekspreso" redakcijos Klientų aptarnavimo skyriuje (M. Mažvydo al. 3) dar galima įsigyti knygą "Klaipėdos akvarelės". Ji parduodama ir uostamiesčio knygynuose.

Gražina JUODYTĖ

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder