Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (101)

Nors jau yra išleista knyga "Klaipėdos akvarelės", "Vakarų ekspresas" tęsia rašinių ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius, dirbusius ar besimokiusius žmones. Šiandien nersime į įdomios architektūros Vytauto gatvės 8-ąjį namą.

Pasižadėjimai 101-osios "Akvarelės" proga

Bet iš pradžių - šiek tiek apie "Akvarelių" ateitį. Visko gali būti, kad bus paruoštas ir antrasis knygos tomas, nes dar keliasdešimt namų, išlikusių po karo, bei žmonių likimų laukia savo eilės.

Ciklo, pradėto prieš dvejus metus, skaitytojai, ypač tie, kurie dabar gyvena Vokietijoje, priekaištavo: kodėl rašiniuose dominuoja tik lietuviškoji Klaipėdos dalis, kodėl nepaieškoma herojų, kurie tuose namuose gyveno iki karo? Ieškoti, rasti, juos kalbinti, žinoma, galima, tačiau tokios paieškos jau susijusios su visiškai kitokiomis sąnaudomis.

Visai netikėtą išeitį knygos "Klaipėdos akvarelės" pasirodymo proga dalyvaujant radijo stoties "Radijas 9" laidoje pasiūlė Simono Dacho namų kultūros vadybininkė Rasa Miuler. Pasak jos, šių namų viešbutėlyje dažnai apsistoja vokiečiai, Klaipėdoje gyvenę iki karo. Ir į Klaipėdą jie atvyksta su vienu tikslu - dar kartą pažvelgti į savo buvusio namo langus, o jeigu pasiseks, tai ir užeiti į vidų.

Iš tiesų, juk ir dažnam šiandieniniam klaipėdiečiui būtų įdomu sužinoti, kaip susiklostė išlikusių nesugriautų per karą namų savininkų ar nuomininkų likimai po to, kai, artėjant frontui, jiems teko palikti savo buveines: su baldais, indais, neretai - ir su turtingomis bibliotekomis... Jeigu pavyks įgyvendinti šį sumanymą, "Klaipėdos akvarelės" įgis ir daugiau spalvų.

Vytauto g. 8-ojo namo prieškaris

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus istorikės Zitos Genienės duomenimis, Vytauto gatvės 8-asis namas buvo statytas miesto lietuviškuoju laikotarpiu, maždaug 1926-1929 m.

Prieškariu Vytauto g. 8-asis namas iš pradžių priklausė akmentašiui, vėliau - filosofijos mokslų daktarui.

Jį statydinosi akmentašys Augustas Palkys. Jis nebuvo "priaugęs" iki paminklų kūrėjo, bet buvo aukštesnės "kastos" nei paprastas akmenskaldis. Vokiškuoju laikotarpiu šios gatvės pavadinimas buvęs Rozgarten, t.y. žirgų aptvaras. Lietuviškuoju ikikariniu periodu gatvė "perkrikštyta" į Žardžių, o tai irgi reiškia aptvarą, gatvę. Z. Genienė paaiškino gatvės pavadinimo kilmę: XVII a. pabaigoje - XVIII a. pradžioje, kai šios gatvės ir užuomazgų dar nebuvo, miestelėnai arklių pratryptu taku varydavo savuosius žirgus į ganyklas pievose maždaug dabartinio Skulptūrų parko teritorijoje.

Kitas namo savininkas iki pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos buvęs filosofijos mokslų daktaras Richard Dumath. Deja, nerasta, kurioje mokslų buveinėje jis tas filosofijos žinias dėstė. Žinoma tiek, kad Vytauto g. 8-ajame name gyveno jis pats su šeima, o kitus butus nuomojo gydytojams ir valdininkams.

Bėgo nuo grėsmių

Pokariu į Vytauto g. 8-ąjį namą atsikraustė Liucijos ir Kosto Vasiliauskų šeima. Jų dukrelės Vida ir Rasa nuo mažų dienų žinojo, kas yra Sibiras ir kas yra Amerika.

Į Sibirą buvo išbildinti Liucijos artimieji, o į Ameriką pabėgę Kosto giminaičiai. Taigi susituokę Vasiliauskai - kaunietė Liucija ir Kostas nuo Kybartų - Kaune jautėsi nesaugūs: suimti galėjo būti vien už tai, kad turi giminių užsieniuose, o dar Liucijos "uodegos" Sibiro link... Kaip ir daugeliui lietuvių, važiuoti gyventi į Klaipėdą Vasiliauskams atrodė saugiau.

Nors augančios Vasiliauskaitės labai draugavo su kaimynų Galina ir Nataša (ir toji draugystė tebesitęsia iki šiol), dažnai kieme užgiedodavo: "Ruskiai bedruskiai, ne mūsų tautos". Nugirdusi šitą "odę", mama dukrelėms "išrašė" pipirų. Ir "odė" nebebuvo giedama.

Kaip trejų metukų Rasa Greičiūnus supiršo

Kostas Vasiliauskas, buvęs labai "kompaneiskas" žmogus, netrukus tapo "Žalgirio" miesto tarybos pirmininku, ir šias pareigas ėjo daugiau nei 10 metų, kol perrinko. Tuomet K. Vasiliauskas mokėsi, įgijo statybininko profesiją ir daugelį metų vadovavo statybininkams, stačiusiems Klaipėdos namus. Liucija Vasiliauskienė, pokariu baigusi pedagoginius mokslus, 40 metų dirbo vaikų darželiuose. Na, o kol augo Rasa ir Vida, ji greta "darželinių" pareigų, buvo nuoširdžiai atsidėjusi mergaičių auklėjimui. Kai tėtis nuolat buvo prasmegęs sporto reikaluose, ji mergaites vedžiodavosi "savo" adresais - teatras, paplūdimys...

Kad mergaitės "neužmirštų", kaip tėtis atrodo, žinoma, vesdavosi ir į pačias įvairiausias varžybas sporto rūmuose. Raselė pažinojo visus boksininkus, kai kuriuos lengvaatlečius, bet labiausiai žavėjosi krepšininkais. Ir ypač - Valentinu Greičiūnu. Jis tuomet jai atrodė gal kokių 3 metrų ūgio. O per varžybas trejų metukų Raselei į akis krito tamsiaplaukė laiuna kaip smilga medicinos sesutė Irena. Mergaitė labai greitai "suvedė", kad Valentinas ir Irena būtų labai graži pora. Tą ir išpoškino progai pasitaikius. Šiandien Irena ir Valentinas Greičiūnai pajuokauja, kad jie buvę "supiršti", ko gera, pačios jauniausios piršlienės pasaulyje...

Anonsas

Kitą pirmadienį "Akvarelės" tęsinyje skaitykite:

• Ką "kandose" (pieno bidonėliuose) į paplūdimius vilkdavo pokario klaipėdiečiai
• Ko nesužinojo Klaipėdos dramos teatro spektaklio "Dėdės Tomo lūšnelė" kūrėjai
• Kaip Vytauto g. 8-ojo namo bute gyveno Vilkų šeima, auginusi Vilkiukus Saulių ir Alių
• Kas buvo to namo baubas

"Akvarelių" herojai kviečiami susitikti

Nuaidėjus pirmosioms knygos "Klaipėdos akvarelės" pristatymo fanfaroms, "Vakarų ekspreso" redakcija rengia knygos herojų, klaipėdiečių ar gyvenančių kituose Lietuvos miestuose ir net valstybėse, susitikimą.

Kol buvo rašomas "Akvarelių" ciklas, ne kartą teko įsitikinti, kaip atgydavo kalbintųjų nostalgija buvusiems kaimynams, kaip sukildavo noras juos susirasti. Ne kartą ir tarpininkauta toms paieškoms. Ir džiugu, kad ne vienas jaudinantis buvusių kaimynų susitikimas įvyko.

Taigi "Klaipėdos akvarelių" knygos išleidimo proga norėtume pakviesti visus knygos herojus, kalbintus ir aprašytus, paskambinti telefonu Klaipėdoje (8 46) 411296 (atsilieps labai simpatiškos bendradarbės Nadežda, Olga arba Vilma) ir užsiregistruoti tokiam pasimatymui. Jame ketinama parodyti filmą, skirtą "Akvarelių" herojams, pakviesti apžiūrėti parodą, na, ir padaryti dar vieną staigmeną, kurią norėtume išlaikyti paslaptyje... Pasimatymo vieta ir laikas bus paskelbti atskirai. Jūsų skambučių lauksime iki gegužės 18 d. 17 val.

Ta pačia proga pranešame, kad "Vakarų ekspreso" redakcijos Klientų aptarnavimo skyriuje (M. Mažvydo al. 3) galima įsigyti knygą "Klaipėdos akvarelės". Knygos jau parduodamos ir Klaipėdos knygynuose.

Primename, kad Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje Didžiojoje Vandens g. veikia originali "Akvarelių" nuotraukų paroda, kurioje demonstruojama kur kas daugiau fotografijų nei panaudota spausdinant ciklą "Vakarų eksprese" ir knygoje.

Gražina JUODYTĖ