Vyriausybė patvirtino Klaipėdos uosto bendrąjį planą

Ministrų kabinetas patvirtino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bendrąjį planą, kuriame numatomos būtinos ir ilgalaikės uosto plėtros kryptys. Šio plano sprendiniai sudarys prielaidas uostui išlaikyti konkurencingumą, operatyviai reaguoti į besikeičiančias globalios rinkos sąlygas ir kurti reikiamą uosto infrastruktūrą.

Bendrajame plane numatomos strateginės uosto plėtros kryptys ir erdvinė raidos koncepcija parengtos 25 metams, o konkretizuoti sprendiniai – 15 metų.

Patvirtintas dokumentas – dalis įgyvendinamo ypatingos valstybinės svarbos projekto, jis nustato uosto teritorijos, esančios Klaipėdos miesto savivaldybėje, taip pat vidinės akvatorijos, Lietuvos teritorinės jūros dalies Baltijos jūroje (uosto išoriniame reide) ir susijusios infrastruktūros plėtrą.

Bendruoju planu nustatyti teritorijų planavimo sprendiniai sukuria prielaidas kompleksiškai uosto ir susijusių veiklų plėtrai esamose bei planuojamose naujose uosto plėtros teritorijose, taip pat šiai veiklai būtinos susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros plėtrai.

Klaipėdos uostas galės plėtoti pietinę dalį – panaudoti rezervinę teritoriją ir suformuoti naują sausumos teritoriją ties Smeltės pusiasaliu, pasiekti jau šiuo metu aktualų 17 metrų gylį laivybos kanale, o atsiradus dar didesniam teritorijų poreikiui – plėstis į šiaurę.

Bendrasis planas užtikrina galimybę įgyvendinti ir visuomeninius projektus – pietinėje uosto dalyje išvysčius teritoriją prie Smeltės pusiasalio, būtų įrengti pietiniai uosto vartai su rekreacinės paskirties marina, miesto centre šalia Danės upės būtų galima įrengti naują kruizinių laivų terminalą ir vystyti kitus projektus.

Įgyvendinus bendrojo plano sprendinius bus sudarytos sąlygos esamiems ir potencialiems uosto teritorijos naudotojams įgyvendinti įvairius investicinius projektus, vykdyti ir plėtoti veiklą, kuri kurtų naujas darbo vietas ir generuotų papildomas pajamas į valstybės biudžetą.

Klaipėdos uosto bendrojo plano įgyvendinimas svarbus visos Lietuvos ekonomikai, ypač regiono ekonominiam gyvybingumui. Apskaičiuota, kad 1 euras, uosto direkcijos investuotas į infrastruktūros plėtrą ir jos kokybės gerinimą, paskatina vidutiniškai 2 eurų privačias investicijas į uosto suprastruktūrą. Uosto direkcijos investicijos per metus vidutiniškai siekia 32 mln. eurų, o verslas investuoja apie 66 mln. eurų.

Preliminariais skaičiavimais, patvirtinus uosto bendrąjį planą ilgalaikėje perspektyvoje bendra investicijų vertė į uosto plėtros projektus sieks apie 1,2 mlrd. eurų, trumpalaikėje – apie 635,4 ml. eurų.