Už Sportininkų namus kovos piketais

Už Sportininkų namus kovos piketais

Sporto visuomenės itin pamėgtų Klaipėdos sportininkų namų, dar vadinamų Sporto muziejumi, jau ateinančią žiemą neturi likti S. Daukanto gatvėje. Tokį Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko pasirašytą raštą gavo vienas iš Sportininkų namų kūrėjų, iniciatorių, metodininkų ir vadovų Algirdas Plungė.

Klaipėdos sportininkai miesto valdžios atstovų reikalauja surasti šiai įstaigai patalpas, o jei to nebus padaryta, grasina piketais.

Išeis iš darbo?

"Informuojame, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. kovo 24 d. įsakymu buvo patvirtintas veiksmų iškeldinimo planas, kuriame numatytas administracinių patalpų S. Daukanto g., Klaipėdoje, atlaisvinimas ir institucijų perkraustymas iki 2016 m. vasario mėnesio", - tokį Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko laišką gavo A. Plungė.

Vadinamojo Sporto muziejaus metodininkas suprato, kad kelio atgal nebėra - bet kokiu atveju Sportininkų namai bus iškeldinti, ir jam dėl to itin skauda širdį.

"Bijau, kad tiek metų kaupti, puoselėti eksponatai nebūtų išmėtyti. Svarbu tai, kad jie rastų sau tinkamą vietą", - teigė A. Plungė.

POLITINIS SPRENDIMAS. Klaipėdos valdininkų sprendimu, Sportininkų namų patalpos, esančios S. Daukanto gatvėje, iki 2016 metų vasario mėnesio turi būti atlaisvintos ir perduotos į kitų rankas. Eimanto CHACHLOVO nuotr.

Jis užsiminė ir apie tai, kad dėl Sportininkų namų iškeldinimo ketina palikti BĮ Klaipėdos kūno kultūros ir rekreacijos centro metodininko pareigas.

"Jei tikrai Sportininkų namai bus iškeldinami, aš naujose patalpose nebesidarbuosiu. Manau, kad atėjo laikas perleisti šias pareigas jaunesniems ir energingesniems žmonėms. Nieko čia blogo - juk gyvenimas nestovi vietoje, nepakeičiamų žmonių nėra", - savo apsisprendimą aiškino jis.

Tačiau Klaipėdos sporto bendruomenė pripažįsta, kad, Sportininkų namuose nelikus A. Plungės, padėtis gali būti prasta.

RUOŠIASI IŠEITI. Algirdas Plungė dėl Sportininkų namų iškeldinimo ketina palikti BĮ Klaipėdos kūno kultūros ir rekreacijos centro metodininko pareigas. "Jei tikrai Sportininkų namai bus iškeldinami, aš naujose patalpose nebesidarbuosiu. Manau, kad atėjo laikas perleisti šias pareigas jaunesniems ir energingesniems žmonėms", - sakė A. Plungė. Eimanto CHACHLOVO nuotr.

"Juk Sportininkų namuose eksponatų kasmet tik daugėja. Puikiai dirba Sportininkų namų vadovas Algirdas Plungė. Jis pririnko krūvą itin naudingų eksponatų. Tai neįkainojamos vertybės. A. Plungė - žmogus, mylintis savo darbą. Sportininkai jam patiki savo trofėjus, nežinia, kas bus, jei ateis naujas žmogus, ar sportininkai neatsiims savo istorinių vertybių. Ką mes parodysime ateities kartoms? Norėtųsi, kad šie vertingi eksponatai liktų matomi mūsų vaikams, anūkams, proanūkiams", - teigė Klaipėdos irklavimo centro steigėjas ir šios įstaigos direktorius Liudvikas Mileška.

EKSPONATAI. Kai kuriems Sportininkų namų eksponatams jau arti 100 metų. Yra net tokių, kurie karo metais buvo slepiami po žeme ir vėliau iškasti. Tai istorinės vertybės. Brangesni ir vertingesni eksponatai yra apdrausti. Eimanto CHACHLOVO nuotr.

Sportininkai vienijasi

Sporto bendruomenė itin vertina Klaipėdos sportininkų namus ir čia nuolat lankosi.

"Kalbėjau su būriu sportininkų. Visi lyg susitarę kartoja, kad piestu stos už Sportininkų namus. Jei politikai neras tinkamų patalpų, tikrai streikuosime. Kovosime už savo šventą kampelį. Juk Sportininkų namuose vyksta atletų pagerbimo ceremonijos, sporto šventės, seminarai, susitikimai, jaunajai kartai vedamos ekskursijos, galima pamatyti daug puikios ekspozicijos, susipažinti su sporto istorija", - kalbėjo buvęs garsus graikų-romėnų imtynininkas, žinomo krepšininko Artūro Gudaičio senelis Jonas Gudaitis.

"Ar ilgai valdžia tyčiosis iš sportininkų? Mes to tikrai neleisime. Kovosime, kiek tik pajėgsime, kad išsaugotume Sportininkų namus", - pridūrė klaipėdietis.

Jau anksčiau rašėme, kad mūru už Sportininkų namus stoja būrys uostamiesčio žinomų sporto atstovų - Klaipėdos garbės pilietis, šeimų krepšinio turnyro iniciatorius, 2012 metų Londono olimpinių žaidynių deglo nešėjas Kazimieras Budrys, Klaipėdos bokso treneris Eugenijus Vaitkus, Lietuvos sunkiosios atletikos rinktinės treneris Bronislavas Vyšniauskas, Klaipėdos irklavimo centro steigėjas ir šios įstaigos direktorius L. Mileška ir kiti klaipėdiečiai.

Jie kategoriškai pasisako, kad būtina išsaugoti Klaipėdos sportininkų namus.

"Jei valdžia Sportininkų namus nuspręstų uždaryti, tikrai sukviesčiau visas šeimų krepšinio turnyro šeimas, būrį Klaipėdos sportininkų, kad išeitų į gatves su plakatais, ir visi piketuotume prieš tokius valdžios sprendimus. Jei nori iškeldinti Klaipėdos Sportininkų namus, tai reikia ieškoti dar didesnių patalpų, nei jos yra Daukanto gatvėje. Juk Sportininkų namuose eksponatų kasmet tik daugėja. Puikiai dirba sportininkų namų vadovas Algirdas Plungė. Jis pririnko krūvą itin naudingų eksponatų. Tai neįkainojamos vertybės", - pabrėžė K. Budrys.

Minėtieji klaipėdiečiai bijo, kad Klaipėdos sportininkų namus gali ištikti Vilniaus sportininkų namų likimas.

"Juk Vilniuje sportininkų namus žadėjo iškelti kitur ir galiausiai jie išvis liko be patalpų bei išnyko", - susirūpinę kalbėjo jie.

L. Mileška net siūlo praplėsti Klaipėdos sportininkų namų funkciją.

"Juk galima būtų pardavinėti ir sportininkų atributiką, įkurti ir sporto tematikos bibliotekėlę, ir pardavinėti sportininkams skirtus papildus. Prigalvoti galima daug ko", - savo mintimis dalijosi L. Mileška.

Kokio ploto patalpos?

A. Plungė pabrėžė, kad 2012 metų gruodžio mėnesį, minint Sportininkų namų 5-erių metų veiklos sukaktį, sporto specialistai ir sporto veteranai palankiai įvertino Sportininkų namų veiklą ir pageidavo, kad sporto istorijos ekspozicija būtų plečiama, o veikla būtų dar aktyvesnė. Daugelio nuomone reikalingos erdvesnės patalpos. Daug palankių atsiliepimų garbingi lankytojai įrašė garbės svečių knygoje.

"Dabar Sportininkų namų patalpos, esančios S. Daukanto g. 24, užima 233,67 kv. m plotą. Ekspozicija yra išdėstyta keturiolikoje plokščių stendų, aštuoniuose pakabinamuose stenduose ir dešimtyje tūrinių spintų. Bendras stendų ilgis (užimamas sienos plotis) yra 50 metrų. Turime patalpą rečiau naudojamam inventoriui (kabyklos, kilnojami stendai, aparatūra, ūkinės prekės ir pan.). Seminarų, konferencijų metu naudojame 40 kėdžių, 15 fotelių, 11 stalų. Atskiroje patalpoje yra fondų saugykla, ten pat ir darbo kabinetas. Tikėdamasis, kad sporto reforma sudarys palankesnes sąlygas Sportininkų namų veiklai, prašiau skirti didesnes patalpas už tas, kuriomis naudojamės iki šiol. Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad būtina erdvesnė patalpa masiškesniems susirinkimams. Ji gali būti sutapatinta su ekspozicijų patalpa", - savo mintis dėstė A. Plungė.

Užuomazgos - prieš 30 metų

Klaipėdos sportininkų namai, esantys S. Daukanto gatvėje, duris atvėrė 2007 metų gruodį. Per daugiau nei septynerius metus šiuos namus aplankė keliasdešimt tūkstančių žmonių, tarp kurių ne tik vaikai ar moksleiviai, bet ir daugybė žymių visuomenės veikėjų, nusipelniusių sporto atstovų.

Sportininkų namai dažnai vadinami sporto muziejumi. Tai yra visai arti tiesos, nes čia sukaupta nemažai eksponatų, liudijančių solidžią Klaipėdos sporto istoriją.

Svarbu paminėti, kad pati sporto muziejaus atsiradimo pradžia buvo padaryta dar 1984 metais. Realiai šią idėją įgyvendinti ėmėsi tuometinis miesto Sporto komiteto pirmininkas Jonas Kiseliovas. Jo pagalbininkė Bronė Dumskytė buvo ta darbščioji bitelė, kuri ir pradėjo komplektuoti ir ruošti ekspozicijai pirmuosius eksponatus.

Keitėsi miesto sporto vadovai, keitėsi patalpos, ir muziejaus idėja kuriam laikui buvo išnykusi. Dalis buvusios ekspozicijos sugrįžo į dabartinius Sportininkų namus.

Kai kuriems Sportininkų namų eksponatams jau arti 100 metų.

"Turime net tokių, kurie karo metais buvo slepiami po žeme ir vėliau iškasti. Tai istorinės vertybės. Brangesni ir vertingesni mūsų eksponatai yra apdrausti", - kalbėjo A. Plungė.

Jis itin kruopščiai renka ir saugo kiekvieną Sportininkų namų eksponatą: ženklelius, diplomus, medalius, taures, gaireles, nuotraukas, literatūros žinynus, vaizdo įrašus, veteranų rašytinius ir garso įrašus, kuriuose apstu pačių įdomiausių atsiminimų.

"Turime išsaugoję net 1927 metų miško bėgimo kroso diplomą. Taip pat vienas iš senesnių ir svarbesnių eksponatų - 1938 metų pirmosios Lietuvos tautinės olimpiados nugalėtojos klaipėdietės baidarių irklavimo atstovės Valerijos Juškevičiūtės-Untulienės aukso medalis ir diplomas. Būtent šie eksponatai po karo iškasti iš žemės ir padovanoti mūsų muziejui. Turime ir seną irkluotojų medalį, kuris yra ištrauktas iš Danės upės", - džiaugėsi Sportininkų namų vadovas A. Plungė.

"Svarstomi keli variantai"

Nijolė LAUŽIKIENĖ, Klaipėdos savivaldybės Ugdymo ir kultūros departamento direktorė
Kol kas konkrečios Sportininkų namų iškeldinimo vietos nesame numatę, tačiau yra svarstomi keli variantai. Vienas iš jų - Turgaus gatvėje, kur buvo įsikūręs Dienos centras. Tačiau ten reikėtų išgriauti sienas. Dar reiktų labiau pasitikslinti apie šias patalpas, ar užtektų ploto. Taip pat vienas iš variantų - Danės gatvėje, šalia Klaipėdos mero darbo kabineto, t. y. miesto rotušėje. Tai būtų patogu ir merui, ir sportininkams, kadangi nuolat Sportininkų namuose yra rengiamos pagerbimo ceremonijos. Kol kas bendro sutarimo nėra. Norėtųsi, kad Sportininkų namai būtų įsikūrę miesto centre. Tikrai nepriimsime greito, neapgalvoto sprendimo. Kol nesurasime tinkamų patalpų, Sportininkų namų neiškeldinsime. Nesinorėtų, kad būtų surastos laikinos patalpos, t. y. kad būtų tarpinis variantas. Reikia surasti tokias patalpas, kad Sportininkų namai įsikurtų visam laikui ir būtų visi patenkinti.

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder