Melnragės seniūnaitė Marija Kalendė sako: "Mes piketuojame toliau todėl, kad negavome teigiamo atsakymo nė į vieną mūsų atitinkamoms institucijoms rašytą raštą.
Mes norime, kad tarp uosto ir miesto būtų pasiektas kompromisas, kad uostas būtų draugiškas aplinkai.
Šiandien uosto bendrasis planas yra aukščiau už miesto bendrąjį planą, netgi už Lietuvos bendrąjį planą. Vykdant politinius sprendimus, turi būti atsižvelgiama ir Klaipėdos gyventojų poreikius."
Pasak jos, jeigu bus statomas išorinis uostas, nukentės ne tik melnragiškiai, bet ir palangiškiai, nes ten irgi kranto nebebus. "Manau, turime išsaugoti pajūrį visomis galimomis priemonėmis. Šiandien jau nepakanka smėlio padavimo nei iš Kaliningrado srities, nei iš Nemuno. Iš institucijų gauti atsakymai mūsų netenkina. Pavyzdžiui, dar prieš patvirtinant uosto bendrąjį paną prašėme atsakyti, kokia žala bus padaryta Lietuvos krantams, rengti ta tema konferencijas, bet atsako nesulaukėme. Aplinkos viceministras sako, kad šiandien krantams užtenka nešmenų iš Nemuno, bet taip nėra. Aplinkos ministerija sako, kad išorinio uosto Būtingėje atsisakoma, nes pakenktų teritorijai Natura 2000 ir Papės gamtos parkui. Vadinasi, labiau ginamos latvių teisės nei mūsų, nes išorinis uostas pakenks Melnragei negrįžtamai", - kalbėjo M. Kalendė.
L. e. p. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Vidmantas Paukštė sako, kad išorinį uostą reikia vertinti kaip atskirą projektą.
Tam reikalinga gana didelė finansinė investicija, daugybės poveikių tyrimas - tam skirtos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, specialusis ir detalusis planavimai. "Uosto bendrojo plano patvirtinimas dar nereiškia, kad išorinis uostas atsiras rytoj. Tai tik pirmas žingsnis. Norint tai įgyvendinti teks atlikti daugybę procedūrų, kurių visos yra viešos. Kviečiu jose dalyvauti visuomenę. Stengsimės diskutuoti kaip įmanoma daugiau. Baimių ir neatsakytų klausimų neturėtų likti. Visuomenės aktyvumas yra sveikintinas", - sakė jis.
Jo teigimu, jeigu bus statomas išorinis uostas, tai atskiru specialiuoju planu bus suplanuoti jo privažiavimo keliai. "Manau, visi supranta, kad autotransportas Liepų, Tilžės gatvėmis į jį patekti negalėtų. Norint suprojektuoti ir įvertinti galimus privažiavimo kelius, geležinkelio plėtrą, bus rengiamas atskiras specialusis planas, kuris yra numatytas uosto bendrojo plano programoje. Bus išnagrinėtos visos galimybės, kaip padaryti dar vieną įvažiavimą į Klaipėdą, kuriuo galės naudotis ir miesto gyventojai", - sakė V. Paukštė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą