Uostamiesčio "donorystė" – dingstis kelti klausimą dėl savivaldos galių

Uostamiesčio "donorystė" – dingstis kelti klausimą dėl savivaldos galių

Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko teigimu, trečiadienį Kaune vykusio Lietuvos savivaldybių asociacijos suvažiavimo dalyvių pasisakymuose nesyk nuskambėjo mintis, jog darbštaus, svarų indėlį į šalies biudžetą darančio bei kitiems padėti galinčio miesto statusas, kuriuo šiuo metu gali pasigirti vos keli didmiesčiai, tarp jų – ir Klaipėda, netenka žavesio.

„Nors pažangus mokesčių surinkimas bei biudžeto subalansavimas yra vertinami, neatrodo, kad tai įkvėptų kolegas iš sunkiau besitvarkančių savivaldybių siekti analogiškų rezultatų. Regis, probleminės savivaldybės statusas turi savų pranašumų, nes tarsi mažina atsakomybės naštą“, – sakė uostamiesčio vadovas.

Kaune vykusiame jubiliejiniame XX Lietuvos savivaldybių asociacijos narių suvažiavime aptartas ne tik solidus vietos savivaldos Lietuvoje jubiliejus, bet ir diskutuotini aspektai. Nors oficialiai yra konstatuojama, esą per du Nepriklausomybės dešimtmečius savivaldybių galios buvo ir tebėra tolydžio plečiamos, nagrinėjant konkrečias aktualijas ši tendencija nėra akivaizdi.

Viena iš esminių temų – ekonominės krizės metu ženkliai sumažėjusios savivaldybių pajamos savarankiškoms funkcijoms.

Savivaldybių biudžetų pajamas didžiąja dalimi lemia įstatymu tvirtinama jiems tenkanti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis. Pernai ji siekė 58,33 proc., šiemet – jau 67,78 proc.Tačiau tai nereiškia, kad savivaldybės turės daugiau lėšų –draugejoms Vyriausybė delegavo socialinių išmokų mokėjimo funkciją.

Nors būtinybė atkurti krizės sąlygomis sumažintas pensijas ir biudžetininkų algas, atsakingai skirstyti paramą socialiai jautrioms visuomenės grupėms nėra kvestionuotina, miestų-donorų nuopelnai pradedami vertinti dviprasmiškai.

V. Grubliauskas diskusijose skyrė dėmesio ir ministerijų bei savivaldos santykiams aptariant aktualius bendradarbiavimoklausimus. Vienas iš jų – Klaipėdos tikslinės teritorijos projekto finansavimas, nuo pernai žadėtų 100 mln. Lt sumažėjęs iki 70 mln. Lt, ir, be to, nuolat svarstomas neva kaip rezervas kitiems prioritetiniams projektams įgyvendinti.

Dar viena sritis – sveikatos priežiūra. Visoje šalyje beliko vos kelios savivaldybėms pavaldžios medicinos įstaigos, teikiančios tretinio lygio sveikatos priežiūros paslaugas, tarp jų – Klaipėdos universitetinė ligoninė. Klaipėdos meras įstikinęs, jogspecifinė situacija prašosi didesnio Sveikatos apsaugos ministerijos dėmesio ir įsiklausymo į šių medicinos įstaigų steigėjų nuomonę svarstant tolesnius reformos žingsnius. „Klaipėdos pozicija nesikeičia– manome, kad išsaugoti esamą situaciją yra kur kas vertingesnė kryptis nei aktyvinti reformą, galinčią turėti kontroversiškų rezultatų“, – sakė meras.

Suvažiavimo metu aptarti ir Aplinkos ministerijos ketinimai perimti regioninius atliekų tvarkymo centrus savo žinion. Šie planai taip pat vertinami kaip nelogiškas įsitraukimas į savivaldos lygiu kuriamą naująją sistemą.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder