Unikalusis Klaipėdos kelrodis švenčia gimtadienį

Minint pasaulinę Švyturių dieną šiandien pirmą kartą Klaipėdos istorijoje iškilmingai paminėjome 218-ąjį seniausio lietuviško švyturio gimtadienį. Šventės pradžią nuo bokšto viršaus  trimitu paskelbė Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas pritariant Palangos pučiamųjų orkestrui ir miniai smalsuolių kopė į švyturį pasigėrėti Baltijos jūra, Kuršiu nerija ir mariomis iš 45 metrų aukščio. Nemažai žmonių vilkėjo dryžuotus marškinėlius ir atrodė tarsi gyvi švyturiai.

Meras pasveikino jūrinius piliečius, linkėdamas, kad švyturys visada būtų atviras miesto žmonėms. Prisipažino grojęs Čikagos dangoraižyje, bet sakė, jog jausmas groti mūsų švyturyje yra nepalyginamai nuostabesnis.

Šventė buvo paruošta nuostabiai greit - per 2 mėnesius. Jos iniciatorius, žymiausias šalies farologas, "Baltijos švyturių enciklopedijos" sudarytojas, piešiantis pasaulio švyturius Aidas Jurkštas papasakojo mūsų švyturio istoriją.

"Klaipėdos švyturį suprojektavo uosto statybų inžinierius Samuelis Lilientalis prieš 222 metus nuėjo 100 rykščių (rykštė - 3 metrai su trupučiu) nuo jūros, atmatavo, rado kopą 10 metrų aukščio ir pasakė: "Čia turi būti švyturys".

1796 metais rugsėjo 1 d. jūrininkų kelrodis  buvo uždegtas. 1945 m. traukdamiesi vokiečiai jį susprogdino, švyturys vėl sužibo 1953 m. ir šviečia jau 60 metų. Legendinio švyturio architektūra unikali, ant bokšto užnertas keistas žiedas. Iš tiesų jis yra labai įdomus, po pasaulį išplito informacija, ir netgi Jungtinių Amerikos Valstijų žurnalai mūsų švyturio nuotraukas susidėjo ant viršelių. Nustebusi ir Europa", - sakė A. Jurkštas.

Įdomus faktas, jog šis senukas turėjo pirmtaką: svirtinis krepšys stovėjo Dangės upės žiotyse jau 1684 metais. Šiais laikais švyturiai, siunčiantys šviesos, radijo arba garso signalus, jau nebėra gyvybiškai reikalingi, nes turime palydovinę navigaciją, tačiau vis dar rodo kelią laivams. Pasak farologo, tebėra švyturio prižiūrėtojas, sekantis kelrodžio darbą kompiuterio ekrane, ir mūsų švyturys niekada neužges.

Renginio organizatorius susirinkusiems priminė Pasaulinės švyturių ir jų prižiūrėtojų šventės atsiradimo priežastį: 1789 m. JAV Kongresas priėmė įstatymą "Dėl švyturių priežiūros ir išlaikymo", kurį pasirašė pirmasis Amerikos prezidentas Džodžas Vašingtonas.

Šventėje dalyvavo Lietuvos radijo mėgėjų draugijos nariai, šiandien mėginsiantys užmegzti ryšius su viso pasaulio radijo mėgėjais, netgi Japonija. Jaukiai švyturio papėdėje jautėsi lietuvių keliautojai, fotografuojantys viso pasaulio švyturius. Simboliniu švyturiu buvo apdovanoti Rūta ir Aleksandras Bieliauskai, kurių švyturių fotografijų kolekcija tiesiog pribloškianti.

Na, o klaipėdiečiai nuo šiol turės dar vieną gražią, išskirtinę šventę, garsinančia jūrinę valstybę, Klaipėdos uostą. Taip ir turi būti. Antai pernai šiame tarptautiniame renginyje dalyvavo 54 valstybės ir 526 pasaulio švyturiai.