Triukšmo problemos: ar reikia daugiau galių savivaldai?

Triukšmo problemos: ar reikia daugiau galių savivaldai?

Vakar į Klaipėdą atvyko sveikatos apsaugos viceministrė Jadvyga Zinkevičiūtė. Tai ją padaryti paskatino ne tik trijų didžiųjų Lietuvos miestų merų kreipimasis, bet ir gautas skundas iš uostamiesčio gyventojos. Viceministrės manymu, į šią kovą su triukšmu pirmiausia turi įsitraukti miestų bendruomenės, priešingu atveju gerų rezultatų esą negalima tikėtis.

Viceministrės organizuotame susitikime su Klaipėdos miesto atstovais, atsakingais už gyventojų sveikatą, tarp kurių buvo ir policijos atstovų, aptartas Kauno, Vilniaus ir Klaipėdos merų raštas Sveikatos apsaugos ministerijai, kuriuo prašoma inicijuoti higienos normos pakeitimo procedūras.

Pasak Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko, tuo raštu prašoma suteikti daugiau galių savivaldai mieste sprendžiant triukšmo problemas. Pavyzdžiui, uostamiesčio Savivaldybė jau du kartus kreipėsi į Susisiekimo ministeriją, kad būtų ribojamas geležinkelio eismas bent naktimis atkarpoje ties probleminiais Nemuno g. 113 ir 133 namais, nes gyventojai kenčia nuo didelio triukšmo ir vibracijos. Tačiau iš ministerijos gautas toks atsakymas, kad tai sužlugdytų vos ne visą Lietuvą. Be to, šiuo metu rengiamas uosto bendrasis planas, jo teritorijos artėja prie gyvenamųjų rajonų. Bus nuolatinis triukšmas, todėl esą reikia didinti savivaldybių galias.

Tačiau viceministrės manymu, pirmiausia dėl įstatymo pakeitimų turėtų pasisakyti miesto bendruomenės.

Beje, susitikimo metu nuskambėjo replika, kad jeigu viskas bus atiduota į savivaldos rankas, tai Klaipėdos miestas apskritai uždus. Pateiktas pavyzdys, kad LKAB "Klaipėdos Smeltė" buvo duotas leidimas medžiais apsodinti teritoriją kur nors mieste, Savivaldybė gavo pinigų, o teritorija prie uosto liko netgi be žaliųjų plotų.

Būtina keisti požiūrį

Miesto Tarybos narė Nika Puteikienė atkreipė dėmesį, kad uostamiesčio Taryba nori statyti Bastionų tiltą, transporto trasa eis per kelis metrus nuo psichiatrijos ligoninės, nors turėtų būti išlaikytas bent jau 50 metrų atstumas. Senamiesčio grindiniu dardantis transportas esą kels baisų triukšmą ir nuo jo kentės kelių gatvių gyventojai. Buvo kaltinami Savivaldybės specialistai, kad jie užsimerkia ir duoda atitinkamą leidimą. Pastarieji bandė aiškinti, kad pažadėta išardyti grindinį, imtis apsauginių priemonių.

J. Zinkevičiūtei pasirodė naivu tikėti pažadais. Ji akcentavo, kad būtinas specialistų patariamasis organas, kuris patartų miesto merui, kas galima, ko ne, kad Savivaldybės atstovai turi deramai atstovauti bendruomenei. Pasak viceministrės, valdžios keičiasi, o specialistai lieka. Jos manymu, verslas jau šiek tiek perlenkia lazdą aiškindamas, kaip jis išlaiko Lietuvą, esą atėjo metas įsiklausyti į bendruomenes.

Pasak J. Zinkevičiūtės, būtina keisti požiūrį į triukšmą, o ar galima leisti pačioms savivaldybėms tvarkytis šioje srityje, ji abejojo.

Rezultatai nedžiugina

Sveikatos apsaugos ministerijos vyr. specialistas Valdas Uscila supažindino susirinkusiuosius su triukšmo strateginio kartografavimo rezultatais Klaipėdos mieste ir kituose Europos Sąjungos (ES) miestuose. Uostamiestis pirmauja tarp 5 didžiausių Lietuvos miestų pagal vidutinę keliuose autotransporto keliamo triukšmo paros normą, nakties metu jį lenkia Kaunas, geležinkelio keliamas triukšmas Klaipėdoje taip pat labai didelis.

Pagal specialią metodiką apskaičiuojama, kiek dėl keliamo triukšmo ir dirglumo prarandama sveiko gyvenimo metų, nustatoma, kokie tai kaštai sveikatai. Nuo 2012-ųjų Klaipėdoje yra 470 prarastų metų. 1 metų kaštai - 50-75 tūkst. eurų.

Lietuva pagal triukšmo dydį yra 5 valstybė ES. Europoje stebima gyventojų skundų dėl triukšmo mažėjimo tendencija, o Lietuvoje - didėja.

Beje, triukšmas kenkia ir skrandžio veiklai, ne tik sukelia žmogaus dirglumą.

Ką galime daryti?

Kalbėta ir apie tai, ką gali sveikatos priežiūros centrai. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Šlepetienė sakė, kad žmonės skundžiasi dėl triukšmo, bet kai reikia įsileisti į namus, kai būtina kantriai laukti, kol tyrimas bus atliktas, jie nenori. Jos teigimu, specialistai stengiasi vykti į vietą tada, kai tas triukšmas sklinda, t. y. ir naktį, ir sekmadienį.

Vienas dalykas per šventes, per renginius keliamas triukšmas, ir kitas - nuolatiniai triukšmo šaltiniai. Pasak A. Šlepetienės, skundų gaunama iš gyventojų ir jie tiriami. Pastarosiomis dienomis bus matuojamas triukšmas Vasaros estradoje. O dėl krovos uoste - skundų daugybė. Ji pabrėžė, kad Nemuno g. 113 ir 133 namų problema nesprendžiama jau kelerius metus nepaisant visų kreipimųsi.

Klaipėdos miesto policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos viršininkas Andrius Leliuga akcentavo, kad policija kovoja su buitiniu triukšmu. Pasak jo, policininkams nereikia daugiau priemonių, jie turi visus įrankius. Pakanka, kad apie triukšmą paliudytų kaimynai ar pareigūnai. Vienintelė problema - pareigūnai neturi instrumentų, kaip patekti į patalpas, jeigu gyventojai neįsileidžia. Pavyzdžiui, nuramina triukšmadarį, o po kurio laiko jis vėl paleidžia muziką visu garsu.

O ką jau kalbėti apie triukšmą, kurį kelia barai, kavinės, gatvėje specialiai "bumčikus" leidžiantys vairuotojai.

Pasak vienos klaipėdietės, Vokietijoje toks tuojau stabdomas ir moka 50 eurų baudą. Viceministrė sutiko su tuo, kad pas mus 7 eurų bauda tikrai nedaro kokios nors įtakos.

Rugsėjį prie triukšmo problemos Lietuvoje, jos poveikio žmonių sveikatai bus grįžtama. Sveikatos apsaugos ministerija į savo pasitarimus pažadėjo kviestis ir savivaldybių atstovus. Viceministrė pasižymėjo uostamiestyje keliamas triukšmo problemas, tarp jų - ir Bastionų tilto statybą.

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder