2019 m. liepos 24 d. 10:22 val., trečiadienis

ve  >  Žinios  >  Klaipėda  >  Klaipėda

Klaipėda

Šventiniame Klaipėdos sapne - istorinių laivų krantinė

(4)

Šventiniame Klaipėdos sapne - istorinių laivų krantinė nuotrauka, foto

SIMBOLIS. Klaipėdiečiai neįsivaizduoja šios krantinės be barkentinos "Meridianas", likusios vienintelės ant vandens iš 91 šios serijos laivo. Ko gero, sulauktume protesto, jeigu ją būtų norima statyti kur nors kitur.

© Redakcijos archyvo nuotr.

Reklama

Jau labai seniai kalbama, kad uostamiesčio centre galėtų būti istorinių laivų krantinė. Gal ne tokia pati kaip Stokholme, bet bent jau panaši. Kodėl ja negalėtų rūpintis ne tik Savivaldybė, bet ir valstybė, turėdama vienintelį uostą. Kalbos taip ir liko kalbomis, nes esą mes neturime tiek istorinių laivų. Ir vis dėlto šiokių tokių prošvaisčių šioje srityje yra - Savivaldybė jau galvoja apie paramos programą istoriniams laivams išlaikyti, kuri būtų pradėta įgyvendinti 2019-aisiais.

Abejonių nekyla, kad Klaipėdoje atsiras vis daugiau laivų, kuriuos bus tiesiog gaila supjaustyti. Jau šiemet Klaipėdos savivaldybė ryžosi skirti lėšų kapitaliniam legendinės jachtos "Lietuva" remontui, tad jos skandinti nereikės. Beje, kitąmet dviejų uostamiesčio verslininkų išgelbėtam miesto simboliui burlaiviui "Meridianas" sukaks 70 metų. Nors jis išbrauktas iš Lietuvos kultūros vertybių registro, klaipėdiečiams jis yra tikra vertybė, ir kasmet jo vertė tik didėja. Jis paskutinis iš 91 po karo suomių SSRS pastatytų reparacinių medinių burlaivių, išlikęs ant vandens. Jis yra paskutinės masinės medinių burlaivių laivų statybos linijos Europoje reliktas.

Buriuotojas Anatolijus Šidlauskas buria komandą, atstatysiančią jau 111 metų turinčią škuną "Olga", buvusį JAV gangsterio Alo Kaponės laivą, ir grąžins jam bures. Šis laivas 2005 metais įtrauktas į Lietuvos kultūros vertybių registrą.

Broliai Petrošiai šiemet sugrąžino į Klaipėdą 83 metų senumo Vokietijoje pastatyta laivą "Forelle". O kur dar Klaipėdos universiteto burlaivis "Brabander", jūrinės istorijos ir kultūros klubo "Budys" laiveliai. Istorinių laivų krantinės pradžiai eksponatų tikrai atsirastų. Gal tokią miesto puošmeną, kuri yra daugelyje Europos uostų, svarbiu objektu nelaiko Savivaldybė, ką jau kalbėti apie šiuolaikinę Vyriausybę.

KRANTINĖ. Kalėdiniame Klaipėdos sapne matome ne šią 100 m ilgio istorinių laivų krantinę, taip ir netapusią tokia, o visą Danės krantinę iki pat "Meridiano" ir gal net toliau. Redakcijos archyvo nuotr.

Reklama

Beje, Norvegijos Vyriausybė įvairiais būdais remia verslininkus, kurie imasi atstatyti senus laivus. Suomijoje tokiuose projektuose dalyvauja ir savivaldybės, ir valstybė.

Istorinių laivų krantinės puošia Stokholmą (Švedija), Hamburgą, Kopenhagą (Danija), Kaliningradą (Rusija). Beje, neseniai rusai iš latvių įsigijo laivą-švyturį, kuris bus nauja jų istorinių laivų krantinės puošmena. Šis laivas pastatytas Suomijos Turku laivų statykloje, kaip ir mūsų "Meridianas".

Jūrų muziejus "už"

"Jeigu tokios krantinės poreikis yra Europoje, galėtų ir pas mus būti istoriniams laivams skirta vieta", - sako Lietuvos jūrų muziejaus istorikas Romaldas Adomavičius ir priduria, kad mes teturime vieną kitą istorinį laivą.

Jūrų muziejaus specialistai netgi buvo parengę istorinės krantinės Klaipėdoje apmatus, pavyzdžiui, kokia prie jos turėtų būti tvarka ir t. t. Pasak R. Adomavičiaus, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus specialistai sunkiai įsivaizduoja, kad jie vieni galėtų sutvarkyti ir prižiūrėti tokią krantinę.

Tačiau 2017-iesiems artėjant į pabaigą muziejininkai sutarė, kad reikia susėsti ir apžvelgti situaciją, ką būtų galima padaryti šioje srityje, ir vieną kartą galutinai nuspręsti, ar toks dalykas Klaipėdoje yra realus, ar ne.

"Vis klausiama, kur tie istoriniai laivai, esą jų nėra. Bus krantinė, bus ir laivų. Mūsų muziejus yra už tai, kad Klaipėdoje atsirastų toks objektas, ir esame pasirengę prisidėti prie to ir savo energija, ir turimais ryšiais. Be to, manau, visą vasarą galėtų vykti tokia akcija kaip šiemet spalį "Papuoškime Dangę laivais", kai tiltai buvo pakelti ir suplaukė laivai, tarp jų ir mūsų kurėnas. Manau, ir šią idėją būtų galima vystyti toliau", - sakė istorikas.

Deja, paveldo mažai

Reklama

"Mūsų uostas savo istoriją pradėjo dar XIII a. Kaip uostas prie pilies, turintis gilias tradicijas, be jokios abejonės, turėtų turėti ar istorinį uostelį, ar bent jau krantinę, kaip ir kiti Europos uostai. Problema tik ta, kad tam tikri istorijos lūžiai privedė prie to, kad mes turime labai mažai pačių istorinių laivų, o krantinė be laivų nebus istorinė krantinė. Lietuvos kultūros vertybių registre yra apie 10 laivų. Pusė iš jų net neplaukia. Tai tie griaučiai, kurie stovi piliavietėje. Lieka labai nedaug tokių, iš kurių galėtume suformuoti istorinių laivų flotilę", - sako Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus vadovas Jonas Genys.

Pasak J. Genio, kitas dalykas, ateityje istorinių laivų atsiras daugiau, nes jau yra asmenų, juos nusiperkančių ir parsiplukdančių. Jo manymu, perspektyviausias dalykas Klaipėdai būtų gerų istorinių laivų kopijų atsiradimas. "Galbūt jie galėtų gimti entuziastų dirbtuvėse ir šiek tiek užpildytų tą spragą", - svarstė muziejininkas.

Savivaldybė laivų nepripirks

Klaipėdos savivaldybė teritoriją istoriniams laivams yra skyrusi, t. y. 100 metrų krantinės, esančios Klaipėdos pilies uostelyje šalia Pilies muziejaus. Tą atkarpą, jau vadinamą istorinių laivų krantine, administruoja Mažosios Lietuvos istorijos muziejus.

"Tada, kai rūpinomės, kad ta krantinė būtų perduota muziejui, turėjau visokių minčių, pavyzdžiui, kad kas nors atkurs garlaivį, kažkada stovėjusį piliavietėje, kuris buvo statytas Paulio Lindenau gamykloje ir sovietmečiu pertvarkytas. Netgi įsivaizdavau, kad prie tos krantinės galima pastatyti kokį nors kogą, kad ir tą jo repliką, naudotą filme, kuri ilgą laiką stovėjo Juodkrantėje. Mums tos krantinės būtų užtekę suformuoti tokį šiek tiek eklektišką uostą. Tačiau bėda ta, kad nėra per daug norinčiųjų juo naudotis. Kreipėmės ir į "Budžio" klubą, ir į kitus, klausėme, ar norėtų dalyvauti edukaciniame projekte, gauti labai dideles lengvatas laivams statyti prie krantinės. Kol kas rimtų atsakymų nesulaukiau. Tiesa, ten dar vyksta statybos, bet matau kad didelio entuziazmo nėra", - pasakojo J. Genys. - Kad ir kaip būtų, Savivaldybė laivų nepripirks. Jie turi priklausyti arba asociacijoms, arba privatiems asmenims. Vis dėlto manau, kad istorinis laivynas po truputį susikurs, nes yra žmonių entuziastų, kurie, žinodami, kad atstatyti laivą labai brangiai kainuoja, leidžia pinigus ir tuo džiaugiasi. Savivaldybė galėtų sudaryti sąlygas tokiems laivams švartuotis, daryti mokestinių lengvatų ir pan. Manau, šia prasme ji yra nusiteikusi pozityviai. Kai entuziastų atsiras daugiau, manau, mes turėsime istorinį uostą. Klaipėda nebus išimtis Europoje."

Apie paramą istoriniams laivams išlaikyti

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Ugdymo ir kultūros departamento direktorė Nijolė Laužikienė taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad mūsų istorinių laivų kolekcija nėra didelė. Jos manymu, reikėtų turėti sąrašą laivų, kuriuos galėtume laikyti toje krantinėje. Jie turėtų ne tik stovėti, bet ir funkcionuoti.

"Klaipėda būdama miestas uostas ir plėtodama savo jūrines tradicijas bei stiprindama jūrinio miesto įvaizdį galėtų turėti istorinių laivų krantinę, tačiau tuo reikėtų rimtai užsiimti. Su Klaipėdos meru jau kalbėjome apie tai, kad vis dažniau iškyla poreikis Savivaldybei padėti institucijoms, turinčioms istorinius laivus. Jos jau kreipiasi į mus pagalbos. Ketiname ateityje turėti specialią pagalbos istoriniams laivams išlaikyti programą. Manau, kad turėtų atsirasti panašios ir valstybinės programos, prie kurių Savivaldybė mielai prisidėtų", - sakė N. Laužikienė.

Reklama

Pagalbos reikia ir Klaipėdos universiteto burlaiviui "Brabander", jachtai "Lietuva", laivui "Olga", burlaiviui "Meridianas". Juos išlaikyti gana sunku, nes jie negeneruoja didelių pajamų. Nepakanka privačios iniciatyvos ir "Meridianui" išlaikyti, nors jame ir veikia restoranas. Jis tiek pinigų, kiek reikės vis artėjančiam jo remontui, neuždirba. Beje, viena jo diena AB "Klaipėdos laivų remontas" doke kainuoja apie 1 000 eurų.

Deja, kitiems metams tokia programa nėra numatyta. Kalbama, kad per 2018-uosius reikėtų pasiruošti 2019-iesiems. N. Laužikienės manymu, jeigu mes apie tai kalbėsime gana ryžtingai, jeigu atsiras ir politikų, palaikančių tą idėją, 2019 metais istorinių laivų išlaikymo paramos programa galėtų būti pradėta įgyvendinti.

"Reikėtų daugiau žmonių, kurie rūpinasi tais laivais, nevyriausybinių organizacijų iniciatyvos. Manau, kad mums visiems kartu reikėtų belstis siekiant to tikslo. Tokia krantinė Klaipėdoje tikrai atsiras, tai tik laiko klausimas", - sakė N. Laužikienė ir tvirtino esanti nusivylusi Vyriausybės požiūriu - nors miestas plačiai skleidžia jūrinės valstybės idėjas, tačiau Vilniaus ausų jos neretai nepasiekia.

Skatins Lietuvą atsigręžti į jūrą

Burlaiviui "Meridianas" 2018 m. rugpjūčio 30 d. sukaks 70 metų. Jis, kurio statybos numeris yra 5, vienintelis iš 91 šios serijos laivų sutinka jubiliejų būdamas vandenyje. Viešoji įstaiga Klaipėdos jūrinio miesto simbolis burlaivis "Meridianas" rengiasi paminėti šią sukaktį. Šia proga apie barkentiną rašoma knyga "Meridiano" kelionės jūromis ir laiku" lietuvių, anglų ir rusų kalbomis. 160 puslapių knyga bus leidžiama 1 000 egzempliorių tiražu.
Ši knyga dedikuojama ir Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, siekiant dar kartą paskatinti Lietuvą atsigręžti į jūrą, stiprinti Lietuvos, kaip jūrinės valstybės identitetą ir įvaizdį Europoje bei pasaulyje, prisidėti prie jūrinių tradicijų bei kultūros puoselėjimo.
Knygoje išskiriami trys "Meridiano" gyvavimo laikotarpiai. Jau mažai kas žino, kad kai burlaivis buvo atplukdytas į Klaipėdą 1948 metų rudenį, kelerius metus stovėjo ir puvo atlikdamas tik sandėlio funkciją, kol su kursantais išplaukė į jūrą. Per 20 metų, kol jis plaukiojo, daugybė dalykų jame buvo pakeista, pavyzdžiui, supuvę mediniai stiebai metaliniais. Jame praktiką atliko 2-3 tūkst. Lietuvos jūrininkų.
Beje, "Meridianas" yra ir Suomijos, kuri sugebėjo atsitiesti po Antrojo pasaulinio karo, tvirtybės simbolis.
Ko tik šiam laivui nenutiko nuo 1971 metų stovint dabartinėje vietoje. 2000-aisiais jį bandė susprogdinti Sigitas Gaidjurgis, norėdamas parodyti savo valdžią. Jo daugiatomėje byloje yra ir toks epizodas. Laivas buvo likęs be vairinės. 2012-aisiais buvo prašoma leidimo jį nuskandinti.
Paskutinio remonto metu du trečdaliai burlaivio buvo demontuota, nes viskas buvo supuvę. Tačiau liko autentiška dalis, buvusi po vandeniu. Buvo išsaugota sena mediena impregnuojant ją specialiu skysčiu, kuris buvo švirkščiamas į patį medį švirkštais.

Reklama

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Reklama

Komentarai

Paulius

2017-12-22   11:06

IP: 148.122.184.252

Ne Klaipeda, o MEMEL, nes iki 1924m. ir nuo 1939 iki 1945m.m. visada buvo Prisu (vokieciu) zeme ir krastas. Lietuva Memeli okupavo ir aneksavo 1923m. visa Memelio Krasta. 1936m. A. Smetona ivykde karini perversma, uzurpavo valdzia ir ivede karini padeti Memel kraste bei uzdraude vokieciu partijas.Tik I. Stalino deka, Memel buvo perduotas 1945m. Lietuvos TSR.

2017-12-22   08:26

IP: 208.86.136.42

Laikas ir miesto ir Lietuvos valdžiai atsigręžti į jūra.

Tiek laivas Kuršis ,tiek 111 metų laivas Olga galėtų rasti ten savo vietą .To pavyzdys daugelis aplinkinių valstybių

Girinis

2017-12-21   19:28

IP: 83.182.35.34

Puikus sumanymas. Klaipedai tai būtu puiki traukos vieta ir marės veiklos,bei plėtros daugeliui metų į priekį... visos krantinės beveik tusčios ,...su išmanymu darant galima būtu labai dailiai ilieti praeties palikimą į Danės upės krantines ir net ant jų su dailiais pavilijonais esančiais kaip istorinio muziejaus dalimi su veikiančiomis visus metus verslininkų krautuvėlėmis,kurioms savivaldybė suteiktu lengvatines sąlygas verslui,o šie savo ruoštu prižiūrėtu ir rūpintusi,puoselėtu ir savo verslą ir traukos objektą. Klausymas,kiek yra sąmoningų,veiklių,atitinkančių konceptą ir mintį tokių verslininkų? Manau,kad atsiras. Pabandyti verta,juolab ,kad senamiesčiui trūksta givybės. Patarimas. Tik nepulkite kopijuoti užsienio uostų.Itraukite visuomenę.Minčių bus pakankamai.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Klaipėda

Moterų paplūdimių Klaipėdoje - ne vienas. Vyrams liūdniau - jiems skirtas daug...

Viena bėda moterų paplūdimyje tapo tikru galvos skausmu nuotrauka, foto

Dienraščio "Vakarų ekspresas" redakcija tęsia konkursą "Automobilių statymo ypatumai". 

Vakarų Lietuvos automobilių statymo ypatumai nuotrauka, foto

To, kas įvyko viename Klaipėdoje veikiančiame kinų restorane, nesusapnuotum nė baisiausiame košmare...

Po kraupios indų plovėjos išpažinties vadovė puolė į ašaras nuotrauka, foto

Arvydą Sabonį nustebino ažiotažas Palangoje nuotrauka, foto

Sportas, Arvydas Sabonis pirmasis užsivilko Lietuvos rinktinės aprangą per pirmadienį prasidėjusią pasirengimo stovyklą...

Viena bėda moterų paplūdimyje tapo tikru galvos skausmu nuotrauka, foto

Klaipėda, Moterų paplūdimių Klaipėdoje - ne vienas. Vyrams liūdniau - jiems skirtas daug...

Skvernelis: duok eurų, jeigu turi ratus ir stogą nuotrauka, foto

Nuomonės, Naujasis Prezidentas atėjo į Seimą. Pasiūlė Skvernelį į Premjerus. Užtruko dvi minutes....

Kretingalėje "reketininkas" pavogė alų nuotrauka, foto

Kriminalai, 2019-07-23, apie 8:15 val., Kretingalėje į parduotuvę Klaipėdos g. užėjo matytas vyriškis....

Sportas, Paskelbta prieš 13 min.

Nuomonės, Paskelbta prieš 1 val.

Kriminalai, Paskelbta prieš 1 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...