KRATC atstovai tikina, kad apie 10 kilnojamųjų vaizdo stebėjimo kamerų nėra skirtos gyventojams kontroliuoti, pažeidėjams gaudyti, nes tai ne jų darbas. Jos daugiausia reikalingos savo vežėjams kontroliuoti, kad paliktų tvarkingą konteinerių aikštelę. Kamerų nufilmuota medžiaga, kurioje matomas pažeidėjas, mašinos numeris, t. y. kai teršėjai yra iš išorės - gyventojai ar verslininkai, perduodama VTS, o pats KRATC pažeidimų nefiksuoja ir jokių baudų netaiko.
KRATC kameros, pasak VTS Administracinės veiklos poskyrio vedėjo Mariaus Poimanskio, yra tokios, kokias naudoja medžiotojai - nematomos ir nepanašios į stebėjimo kameras mieste. Jos kabinamos aukštai medžiuose, stulpuose. VTS vedėja Kristina Vintilaitė mano, kad tokios kameros, nors jos yra autonominės, nėra įjungtos į bendrą sistemą, kai kamerų vaizdas transliuojamas į tam tikrą būstinę, yra veiksmingos. Vedėjai pasitarimų metu teko girdėti, kad, kai kameros buvo įrengtos ypač problemiškose vietose, situacija jose keitėsi. "Mes labai patenkinti, kad KRATC prisideda tokiu būdu. Mažėja tų salelių, tokių konteinerių aikštelių, kurios yra ypač teršiamos", - sakė ji.
"KRATC kameros nenuvylė. Mes gavome kelis įrašus, kuriuose matyti, kad statybinės atliekos kraunamos į konteinerius. Užfiksavome mašinų numerius, išsikvietėme atstovus ir šį reikalą sutvarkėme. Jeigu pažeidėjai fiksuojami taip, kad mes galime surašyti protokolą, vadinasi, kameros įrengtos ne veltui", - sakė M. Poimanskis.
Bausmės nesušvelnėjo
Sakoma, kas iš to, kad bandoma kovoti su įžūliausiais šiukšlintojais įrengiant brangias kameras, jeigu realiai jų nubausti nėra galimybių. Esą pastaruoju metu griežtesni reikalavimai pakeisti švelnesniais ir žmonės, metantys šiukšles neleistinoje vietoje, nebėra baudžiami. Esą ankstesnė tvarka nuobaudoms ir griežtesnėms sankcijoms buvusi palankesnė, o Administracinių teisės pažeidimų kodeksas dabar sušvelnino bausmes. Anksčiau iš karto buvo galima bausti finansine bauda, o dabar pirma nuobauda - įspėjimas. Netgi VTS turi šiukšlintoją įspėti, kad jis to nedarytų, ir viskas. Maždaug prieš metus Seimo pakeistas įstatymas nepadeda prevencijai neleisdamas bausti piktybiškų šiukšlintojų.
Pasak K. Vintilaitės, jeigu Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnis numato įspėjimą arba tam tikra baudą nuo iki, tai pirmą kartą apsiribojama įspėjimu. Tačiau, jeigu aplinkai padaroma žala, tokiu atveju elgiamasi kitaip. Numetus statybines atliekas ne vietoje, žala yra padaroma, nes reikia kažkam sutvarkyti konteinerių aikšteles. "Jeigu žmonės nedėtų prie konteinerių to, ko nereikia, mažėtų konteinerių aikštelių tvarkymo išlaidos viešosiose erdvėse", - mano skyriaus vedėja.
VTS vyresnysis patarėjas Marius Pankevičius sako, kad nuo tada, kai pradėjo galioti naujas kodeksas, nuo 2017 metų sausio 1 d., dėl atsakomybės už komunalines atliekas niekas nėra pasikeitę. Jam neteko girdėti, kad ši atsakomybė būtų sušvelninta.
M. Poimanskis teigė, kad jeigu atliekos pilamos ne vietoje, už tai rašomas protokolas. Komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 30 iki 140 eurų. Tačiau, jeigu padaroma mažareikšmė žala, pirmą kartą iš tikrųjų pasakoma tik žodinė pastaba. "Jeigu padaroma žala aplinkai, tada iš karto surašomas protokolas ir taikoma nuobauda", - sakė M. Poimanskis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą