Siūlo įamžinti paskutinį Klaipėdos gubernatorių

Siūlo įamžinti paskutinį Klaipėdos gubernatorių

Mažosios Lietuvos reikalų taryba siūlo Klaipėdoje įamžinti Tilžės akto signataro, paskutiniojo Klaipėdos gubernatoriaus Viktoro Gailiaus atminimą.

Klaipėdos savivaldybės Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisija ketvirtadienį išklausė iniciatorių pasiūlymą.

Mažosios Lietuvos reikalų tarybos atstovas Petras Šmitas teigė, kad V. Gailius buvo Tilžės akto signataras, teisininkas, diplomatas, politikos ir visuomenės veikėjas, ilgą laiką dirbęs Klaipėdoje.

Jis buvo sunkiai sužeistas Pirmajame pasauliniame kare, tačiau po to aktyviai dalyvavo valstybės gyvenime: Lietuvos pasiuntinybėje Berlyne, buvo Lietuvos Respublikos atstovas Vokietijoje, Estijoje, Klaipėdos krašto direktorijos pirmininkas, Klaipėdos krašto seimelio narys, paskutinysis Klaipėdos krašto gubernatorius.

"Jis buvo gerbiamas ir bendražygių, ir oponentų", - akcentavo P. Šmitas.

Vis dėlto įamžinimo iniciatoriai dar nėra apsisprendę, kur tiksliau turėtų atsirasti šiai asmenybei skirta atminimo lenta, mat V. Gailius dirbo ne viename pastate.

Nors dauguma Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisijos narių sutarė, kad asmenybė yra verta įamžinimo, istorikas Vasilijus Safronovas priminė, kad Klaipėdos krašte gubernatorių buvo 9, direktorijos prezidentų - 15, o Tilžės akto signatarų - 25.

"Vertinkime žmones ne pagal tai, kokias pareigas ėjo, kokius dokumentus pasirašė, o ką nuveikė. Motyvo neišgirdau. Tai, kad jis buvo signataras, nieko nepasako apie jo darbus", - pagrindo dar vienai atminimo lentai nematė V. Safronovas.

P. Šmitas teigė, kad Mažosios Lietuvos reikalų taryba sieks Klaipėdos įamžinti visus Tilžės akto signatarus.

Komisijos nariai balsų dauguma pritarė įamžinimo idėjai, tačiau pati Mažosios Lietuvos reikalų taryba kartu su architektais turės apsispręsti, ant kurio pastato atsiras atminimo lenta.

Informacija

Viktoro Gailiaus vadovaujama Klaipėdos krašto direktorija vietoje Vokietijos markės įvedė litą, panaikino krašte duonos korteles, muitų sieną, sudarė pasienio policiją, iš Karaliaučiaus geležinkelio direkcijos perėmė geležinkelius, iš ryšių valdybos – ryšių įstaigas. Klaipėdoje įsteigė karo komendantūrą, Valstybės saugumo policijos Klaipėdos apygardą.

Priklausė Mažosios Lietuvos tautinei tarybai, buvo vykdomojo komiteto narys, pasirašė 1918 11 30 Tilžės aktą, priklausė lietuvių kultūros draugijai „Aukuras“, veikusiai Klaipėdoje. Atstovavo Klaipėdos kraštui Paryžiuje prasidėjusiose derybose dėl krašto konvencijos.

V. Gailius direktorijos vardu 1923 m. išleido įsaką dėl kalbų vartojimo, lietuvių ir vokiečių kalbų lygiateisiškumo, dėstomoji lietuvių kalba buvo įvesta vokiškose gimnazijose, administracinėse įstaigose ir kt.

V. Gailius su šeima pasitraukė į Vokietiją, karui pasibaigus dirbo Lietuvos išlaisvinimo komitete, buvo vienas pasaulio lietuvių bendruomenės Vokietijoje vadovų, rėmė lietuvių veiklą ir organizacijas. Už darbą Lietuvos ir tautiečių labui apdovanotas Gedimino 3 laipsnio ordinu.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder