2021 m. kovo 3 d. 04:43 val., trečiadienis

ve  >  Žinios  >  Klaipėda  >  Klaipėda

Klaipėda

Sausio 15-osios įvykiai tarpukariu ir reikšmė šiandienos kontekste

Sausio 15-osios įvykiai tarpukariu ir reikšmė šiandienos kontekste nuotrauka, foto

VALDŽIOS POŽIŪRIS. „Nepaisant to, kad Klaipėdos sukilimas yra paminimas, atvyksta ir Seimo nariai, tačiau bendrai paėmus, šalies valdžios požiūris į uostamiestį yra išlikęs toks pat kaip tada, tarpukariu“, - kalbėjo Vygantas Vareikis.

© Vyganto Vareikio nuotr

Reklama

Lygiai prieš 98 metus, sausio 15-ąją Klaipėdos kraštas kariniu būdu buvo prijungtas prie Lietuvos. Klaipėdos sukilime dalyvavo 1079 kariai, šauliai ir savanoriai kurių dėka buvo žengtas esminis žingsnis pradedant formuoti tuo metu dar jauną mūsų valstybę. Tačiau kokia šio įvykio reikšmė šiandieniniame Lietuvos kontekste?

Istorikas, Klaipėdos universiteto profesorius Vygantas Vareikis savo tekste „1923 metų žygis Klaipėdos krašte“ rašė, kad ši data yra viena iš svarbiausių, vienijančių klaipėdiečius, o Klaipėdos krašto sukilimas buvo esminis ir svarbiausias įvykis, be kurio Klaipėdos krašto priklausomybė Lietuvai nebūtų realizuota ir teisiškai. „Jeigu ne šis sukilimas, galbūt Stalinas būtų sukūręs bendrą administracinį vienetą iš Rytų Prūsijos dalies ir Klaipėdos krašto Rusijos Federacijos sudėtyje. Tai tik hipotetinis samprotavimas, tačiau jis yra toks pat hipotetinis kaip samprotavimai apie galimybę Karaliaučiaus kraštą perduoti Lietuvai“, - teigė istorikas.

Versalio susitarimus pažeidęs sukilimo planas gimė to meto laikinojoje sostinėje Kaune, tačiau apie tikrąsias šio svarbaus žygio aplinkybes ilgai nebuvo užsiminta. „1923 m. pradžioje Lietuvos atstovas Klaipėdoje kunigas ir rašytojas Jonas Žilius pirmasis pasiūlė užimti Klaipėdą jėga, o į pačią operaciją įtraukti Šaulių sąjungą. Turėjo praeiti dar šiek tiek laiko, kol 1922 m. rudenį slaptame Lietuvos Ministrų Tarybos posėdyje ministras pirmininkas ir užsienio reikalų ministras Ernestas Galvanauskas, jau pasiekęs preliminarų Berlyno pritarimą, pasiūlė Generaliniam štabui parengti sukilimo planą ir išrinkti sukilimo vadovą“, - rašė profesorius.

Dėl to dažnai buvo pabrėžiamas šaulių vaidmuo, o tai, anot mokslininko, paskatino prielaidas istoriografijoje susiformuoti požiūriui, kad Klaipėdos „atvadavimas“ yra priskirtas beveik vien Šaulių sąjungai.

Tačiau 1079 asmenų sukilėlių grupė, pavadinta Ypatingosios paskirties rinktine, buvo sudaryta iš 8-ojo ir 11-ojo pėstininkų pulkų, Karo mokyklos ir Karo milicijos mokyklos kariūnų, taip pat iš Vilkaviškio, Kaišiadorių ir Panevėžio šaulių būrių. Prie sukilimo prisijungė  apie 300 savanorių iš Didžiosios Lietuvos, kuriuos sudarė jauni vaikinai -  amatininkai ir ką tik žemės gavę ūkininkai, moksleiviai, šauliai-partizanai iš lenkų pafrontės ir Kauno studentai.

„Istorinio sukilimo metu žuvo 12 lietuvių kovotojų. Sausio žygiui pasibaigus, buvo suformuota J. Budrio – Polovinsko vadovaujama Klaipėdos krašto armija, sudaryta iš vietos savanorių ir Lietuvos Šaulių, pasilikusių krašte po sukilimo. Klaipėdos užėmimas buvo vienas tų esminių veiksnių, kurie ne tik formavo jauną valstybę, bet ir padėjo lietuviams pradėti labiau pasitikėti savo jėgomis“, - tekste teigė V. Vareikis.

Reklama

„Tarpukario Lietuvoje, tada, kai Klaipėdos kraštas atiteko Lietuvai, laikinoji sostinė buvo Kaunas. Ir būtent ten koncentravosi mūsų šalies administracinė galia. Reikėtų akcentuoti, kad tuometinė Lietuvos valdžia giliau nesuprato Klaipėdos krašto svarbos. Suprato tik ekonomine prasme - uostas suteikia galimybę Lietuvos žemės ūkio produkcijos gamintojams gabenti savo produkciją į Europą.  O nesupratimas Klaipėdos krašto reikšmės buvo susijęs su tuo, kad valdininkai, neįtikę laikinosios sostinės valdžiai, arba kažkuom nusikaltę, į šį kraštą buvo tarsi „tremiami“. Todėl Klaipėdos kraštas tapo labiau suvokiamas kaip tolima, svetima  „tremties“ vieta , o ne integracinė Lietuvos valstybės dalis“, - kalbėjo istorikas.

O tuo tarpu vietos mažlietuviai, tikrieji Klaipėdos gyventojai, anot V. Vareikio, buvo  nepatenkinti valdininkų arogancija ateinančia iš Kauno Lietuvos. „Kai kurie Kauno valdininkai į šį kraštą žiūrėjo iš aukšto, nes patys buvo gimę Didžiojoje Lietuvoje, kalbėjo lietuviškai ir leido suprasti, kad jie yra tikrieji lietuviai ir Lietuvos atstovai.  Mažlietuviai buvo laikomi „suvokietėjusiais“, kuriuos reikia „atlietuvinti“. Iš vietinių girdėjosi skundų, kad net valytojos, atvykusios iš Kauno, Klaipėdos krašte yra laikomos aukštesnėmis nei vietos gyventojai. Lietuviškose institucijose buvo proteguojami lietuviai iš Didžiosios Lietuvos, o ne vietiniai, nors vietos gyventojai tą lietuvybę krašte ir palaikė ne vieną šimtą metų. Natūralu, kad liko nuoskaudų“, - pasakojo V. Vareikis.

Atsimenant šį svarbų įvykį, pašnekovo teigimu, galima įžvelgti tam tikrų situacijos panašumų ir šiandieninės šalies valdžios požiūryje į uostamiestį.

„Šiandien aš matau tam tikra prasme labai panašius dalykus. Nepaisant to, kad Klaipėdos sukilimas yra  paminimas, atvyksta ir Seimo nariai, tačiau bendrai paėmus, šalies valdžios požiūris į uostamiestį yra išlikęs toks pat kaip tada, tarpukariu.

Gerai, kad bent Klaipėdos valstybinio jūrų uosto valdovai yra klaipėdiečiai. Tačiau kitų valstybinių įmonių, įsikūrusių uostamiestyje vadovai yra iš Vilniaus, kuris tampa tarsi „naująja Maskva”.  Iš ten ir šiandien atvyksta „ponai“ (naujieji vadybininkai), kurie į uostamiesčio poreikius vis dar žiūri iš aukšto. „Klaipėdos naftos“ vadovų tarpe klaipėdiečių nėra, o šios įmonės tarša lieka būtent Klaipėdos miesto šiaurinei daliai. „Lietuvos geležinkelių“ požiūris į Klaipėdą ilgai taip pat buvo iš aukšto. Galbūt naujosios valdžios požiūris bus kitoks.

Tarpukaryje, tokių žmonių kaip Ernestas Galvanauskas dėka, įvyko dideli politiniai ir ekonominiai pokyčiai Klaipėdoje. Dabar tokio  Galvanausko mes neturime. Buvo Bronislavas Lubys, kuris sugebėdavo apginti Klaipėdos interesus Vilniuje. Nežinia ar atsiras panašaus svorio figūra ateityje, - savo mintimis dalijosi profesorius.

Žymos: sausio 15-oji

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Klaipėda

"Klaipėdos nafta" jau gerą dešimtmetį diegia įvairias priemones naftos produktų krovos kvapams...

"Klaipėdos nafta" toliau mažins smarvę nuotrauka, foto

Paupių bendruomenė perspėja automobiliais Joniškės gatve važiuojančius klaipėdiečius - jau kurį laiką,...

Į automobilius vėl svaido akmenis nuotrauka, foto

Antradienį vykusioje nuotolinėje diskusijoje apie teisingą persitvarkymą siekiant neutralaus poveikio klimatui, planą...

Poveikis klimatui: kol kas sprendimų nėra nuotrauka, foto

Įvairiose miesto vietose tenka pamatyti stovinčius automobilius, ant kurių užklijuoti lipdukai ką...

Reklaminius automobilius patraukti nelengva nuotrauka, foto

Jolanta Blažytė: Stop like‘ų tironijai. Stop Sodomai ir Gomorai nuotrauka, foto

Nuomonės, Lietuvoje netikėtai ir neregėtai įvyko neplanuotas sprogimas. Tik sprogo ne ...

Mėnulio pilnatis: gal teisi Laisvės partija, legalizuojanti kanapes? nuotrauka, foto

Nuomonės, A.Tapinas ir Laisvės TV pradėjo rinkti parašus „reikalaudami atšaukti 365 440 Lietuvos...

„Žalgiris“ namuose nutraukė ASVEL pergalių seriją nuotrauka, foto

Sportas, Kauno „Žalgirio“ krepšininkai dvigubą Eurolygos savaitę namuose pradėjo pergalingai. Martino Schillerio...

"Klaipėdos nafta" toliau mažins smarvę nuotrauka, foto

Klaipėda, "Klaipėdos nafta" jau gerą dešimtmetį diegia įvairias priemones naftos produktų krovos kvapams...

Nuomonės, Paskelbta prieš 6 val.

Klaipėda, Paskelbta prieš 7 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...