Žvelgiant į Klaipėdą ne iš šalies, o iš Savivaldybės vadovo pozicijos - ar 2016-ieji jie Klaipėdai buvo sėkmingi?
Sėkmę kiekvienas suvokiame savaip: vieniems tai - laimėjimas loterijoje, kitiems - palankiai susiklosčiusių aplinkybių seka, o man, kaip savivaldybės administracijos vadovui svarbu, kad mūsų darbai leistų miestui augti, o miestiečiai čia jaustųsi laimingi. Šiemet įgyvendinome daugelį užsibrėžtų tikslų, paklojome tvirtus pamatus produktyviam darbui ateityje. Manau, tai galima vertinti kaip sėkmę.
Kokius išskirtumėte svarbiausius šių metų Klaipėdos miesto gyvenimo įvykius, prie kurių prisidėjo Klaipėdos savivaldybė?
Savivaldybė prisideda prie daug ko, bet viena ji nieko nepadarytų. Baigiantis metams man visada norisi padėkoti klaipėdiečiams už jų iniciatyvas, už tai, kad jie prisideda prie miesto gyvenimo gerinimo. Mes esame įrankis Jūsų idėjoms įgyvendinti.
Kalbant apie konkrečius darbus - 2016 metais startavome su labai stambiu projektu - baseino statyba, ko klaipėdiečiai laukė ne vieną dešimtmetį. Daug dėmesio skyrėme aikštėms ir skverams tvarkyti, viešųjų erdvių gražinimas, žinoma, bus tęsiamas ir ateityje. Gerinome sporto infrastruktūrą: baigėme sutvarkyti centrinį stadioną, kuris dabar atitinka visus tarptautinius standartus ir gali priimti įvairius sporto renginius. Įdėjome labai daug pastangų orientuodamiesi į darnaus judumo metus: sutvarkėme gerokai daugiau šaligatvių nei pernai, autobusų stotelėse pastatėme naujų paviljonų, įrengėme įvažų. Žinoma, darbai sulig darnaus judumo metų pabaiga nesustos. Vienas iš svarbesnių kitų metų darbų: dviračių mainų sistemos mieste įdiegimas: klaipėdiečiai dviračius ras mieste išdėstytuose punktuose ir galės lengvai numinti iš taško A į tašką B, planuojame, jog pasiėmus dviratį, pusvalandį juo bus galima naudotis visiškai nemokamai.
Kaip labai svarbų aspektą išskirčiau miestiečių saugumą. Dėl to nuolat dirba ne tik policija, bet ir mūsų Viešosios tvarkos skyrius, viešosiose erdvėse ketiname plėsti vaizdo stebėjimo kamerų tinklą.
Gana intensyviai vyksta daugiabučių renovacija. Nors ne viskas buvo sklandu, pagal parengtus projektus iš didžiųjų miestų esame vieni geriausių.
Kokie šiemet buvo parengti ar pradėti ruošti miestui svarbūs dokumentai?
Esame pradėję ruošti naują miesto Bendrąjį planą. Tai labai svarbus dokumentas miesto urbanistinei plėtrai. Savo Bendrąjį planą rengia ir Uostas. Tikiuosi, kad rasime bendrą kalbą ir kartu dėsime visas pastangas, jog abu bendrieji planai būtų užbaigti vienu metu, o šiuose dokumentuose būtų atsižvelgta į visų interesus.
Taip pat rengiamas miesto Darnaus judumo planas. Esame paruošę ir Kultūros paveldo strategiją, rengiame miesto Kultūros strategiją.
Na, o svarbiausias dokumentas - Ekonominės plėtros strategija. Ją rengiame su partneriais - Klaipėdos universitetu, Klaipėdos valstybino jūrų uosto direkcija, Laisvąja ekonomine zona, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmais bei Klaipėdos pramonininkų asociacija. Ekonominės plėtros strategiją tikimės turėti ateinančių metų rugsėjį.
Klaipėdos savivaldybė ir šiais metais buvo tarp geriausių šalies savivaldybių - Lietuvos laisvosios rinkos instituto sudarytame reitinge šiemet Klaipėda antra po Vilniaus. Kas nulemia tokius rezultatus?
Manau, vienas pagrindinių dalykų - gerai subalansuotas biudžetas. Tam skiriame daug dėmesio ir turime rezultatą, o dalis savivaldybių pamėgo skolintis bei gyventi ateities sąskaita. Maksimalų balų skaičių pelnėme ir už gerai sustyguotą komunalinių paslaugų sritį - iš visų didžiųjų miestų už šildymą mokame mažiausiai, o geriamojo vandens kaina apskritai mažiausia šalyje. Gerų įvertinimų taip pat sulaukėme už optimizuotą mokyklų tinklą.
Pokyčiai švietimo sistemoje vyksta jau ne vienerius metus. Kokia situacija šiuo metu, kokie darbai planuojami artimiausiu metu?
Šiemet į pirmas klases atėjo 180 daugiau vaikų nei pernai. Tai seniai lauktas rezultatas. Nesinori per anksti džiaugtis, bet manau, kad tai gera tendencija ir, jei niekas nesikeis, pagaliau galėsime kartu pasidžiaugti, kad klaipėdiečių daugėja.
Deja, vis dar opi problema - vietų darželiuose trūkumas, tačiau situacija gerėja. Skiriame 100 eurų paramą tėvams, kurie veda vaikus į privačius darželius, savivaldybės darželiuose įsteigėme papildomų grupių ir matome rezultatą. Per dvejus metus privačiuose darželiuose įsteigta beveik 200 papildomų vietų, o savivaldybės įstaigose - beveik 700 vietų. Nors šiuo metu eilė dar yra, tikiuosi, kad kitais metais jau tilps visi norintys. Šiuo metu statomas naujas darželis - priestatas prie "Purienos" darželio. Ateinančių metų rugsėjį jį jau galės lankyti apie 400 vaikų.
Niekam ne paslaptis, jog darželių trūksta šiaurinėje miesto dalyje, tačiau jau šiemet čia buvo įrengta papildomų grupių, o kitąmet turėtų prasidėti maždaug 100 vietų darželio statyba vienuolių komplekse. Šiaurinėje miesto dalyje turėsime ir naują mokyklą. Nors diskusijų, kur ji turėtų iškilti, būta nemažai, mūsų nuomone, pasirinkta optimali vieta - Kretingos gatvėje arčiau Žolynų kvartalo. Tauralaukio mokykla taip pat išliks - ją lankys ikimokyklinukai ir pradinukai.
Gyventojams rūpi ir ekologinė situacija, tarša mieste, niekaip neįveikiami nemalonūs kvapai pietinėje miesto dalyje. Kas daroma tam spręsti?
Kalbant apie taršą mieste, bendra situacija gerėja. Įgyvendiname pusiau požeminių konteinerių įrengimo projektą. Kitais metais pusiau požeminiais konteineriais jau būsime padengę praktiškai visą miestą. Juos apversti, ar iš jų ką nors iškrapštyti galimybių nedaug, tad ir miestas bus švaresnis. Žinoma, daug priklauso nuo pačių miestiečių, tai visų bendros kultūros reikalas. Reikia siekti požiūrio, kad jei yra konteineris, reikia mesti atliekas į jį, o jei yra stambiagabaritės atliekos, jas reikia vežti į specialias aikšteles. Sąlygos sudaromos, kad žmogus pats galėtų susikurti geresnę aplinką, tereikia geranoriškumo.
Dėl kvapų pietinėje miesto dalyje džiaugsmo niekam nėra. Turime tokią bendrovę "Branda LT", kuri elgiasi visai nebrandžiai. Veikla vykdoma Klaipėdos rajone, bet visi nepatogumai tenka klaipėdiečiams. Rengėme nemažai žygių rašydami tiek į ministerijas, tiek į vietines tikrinančias institucijas, vyko susitikimai, kreipimaisi, aiškinimasis, fiksacijos. Manau, ledai yra šiek tiek pajudėję. Nauja Vyriausybė galbūt turi kitokį požiūrį ir atkreips deramą dėmesį. Mes pasiruošę prisidėti kuo galime, kad situacija išsispręstų.
Dar viena svarbi sritis - viešasis transportas.
Viešasis transportas Klaipėdoje yra gerai išvystytas ir sutvarkytas, tačiau sustoti negalime. Kitais metais turėsime apsispręsti, kaip į bendrą sistemą integruoti maršrutinius taksi. Taip pat pradedame galimybių studiją dėl bemotorio - elektrinio - transporto. Norisi žvelgti plačiau į miesto ateitį. Vėl kalbame apie tramvajaus gaivinimą Klaipėdoje, nes XX amžiaus pradžioje, tris dešimtmečius tokią transporto priemonę turėjome. Dabar Europoje - regeneracijos banga: visi miestai, kurie kažkada turėjo tramvajų, jį prikelia naujam gyvenimui. Šiuolaikiniam tramvajui Klaipėdos geografinė situacija palanki, tai galėtų kardinaliai pakeisti mūsų viešąjį transportą. Atlikta galimybių studija atsakytų į visus klausimus - kas, kaip ir kur.
Klaipėda jau perėmė Lietuvos kultūros sostinės titulą. Kokios įtakos tai turės kultūrai skiriamam finansavimui, dėl kurio skirstymo pastaruoju metu girdima nemažai priekaištų?
Nuoširdžiai džiaugiuosi, kad Klaipėda tapo Lietuvos kultūros sostine. Laukiantis renginių ciklas - didelis ir gausus, tikiu, kad visi miestiečiai ras kur nueiti, ką pamatyti ar išgirsti. Finansavimą kultūrai didiname, tačiau kartu stebime ir paradoksalią situaciją - kuo daugiau pinigų atitenka kultūrai, tuo kultūros bendruomenėje didėja nepasitenkinimas. Bet aš tikiuosi, kad visos diskusijos ir ginčai galiausiai išeis į gera ir padės kultūrinių renginių kokybės kartelę užkelti dar aukščiau. Juolab, kad siekiame tapti ir Europos kultūros sostine.
Kokią matote kitų metų Klaipėdos viziją?
2017-ieji - svarbių darbų ir aktyvaus kultūrinio gyvenimo metai. Tikiuosi, kad pasitinkant 2018-uosius galėsime pasidžiaugti, jog nuveikėme išties daug, kad Klaipėda būtų dar patrauklesnė vieta gyventi, tačiau nesiskųsime, jog darbų gausa išsekino - juk jėgas atgauti ir mintis išvalyti padės širdžiai mielų renginių gausa. Visiems klaipėdiečiams noriu palinkėti į Ugninio gaidžio metus žengti su pozityviu nusiteikimu, energija ir tikėjimu, jog viskas, kas šiandien yra netobula, mūsų visų bendromis pastangomis gali būti pakeista.
Panašu, kad nuolat esate darbų sūkuryje. Ar šiemet jaučiatės padaręs viską, kad per šventes galėtumėte negalvoti apie darbus? Ar lieka laiko šeimai?
Manau, kad nepriklausomai nuo to, ką padarei ar ko nepadarei, šeimai reikia skirti dėmesį ir aš jį skiriu. Nors iš anksto švenčių paprastai neplanuojame, Kūčias ir Kalėdas dažniausiai praleidžiame namuose. Man šeima - svarbiausia ir jai stengiuosi atiduoti deramą pagarbą. Kūčios ir Kalėdos - būtent tas metas, kai galime pasimėgauti buvimu kartu.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą