Dalis miestiečių, o ir patys projekto vykdytojai stebisi, kad diskusija dėl daugiaaukšių kyla dabar, mat juos leidžiantis statyti detalusis planas buvo patvirtintas prieš septynetą metų.
"Visada žaviuosi tais, kurie kuria. Tais, kurie stato, o ne griauna. Tačiau šis Kruizinių laivų terminalo užstatymo projektas kelia priešingas emocijas", - viešą diskusiją šiuo klausimu kelia politikas Arvydas Vaitkus.
Pasak jo, Klaipėdos mieste nėra ypač daug erdvių, kuriose galėtų vienu metu susirinkti apie 10 000 žmonių. Tad būtų gaila, jei miestas prarastų ir tam puikiai tinkančią Kruizinių laivų terminalo erdvę.
"Klaipėdiečiai pamėgo šią teritoriją, kurioje vyksta Džiazo festivalis, kur tradiciškai ateina Jūros šventės eisena ir vyksta šventinis renginys. Čia vyksta tarpiniai "The Tall Ships Races" regatų sustojimai, šioje uostamiesčio dalyje švartuojasi kruiziniai laivai, su NATO misija atvyksta karinių laivų eskadrilės. Tai vieta, kur jau susiformavo naujos ir senos tradicijos. Jos suburia itin daug žmonių.
Arvydas Vaitkus.
Žiūrint į teikiamą šios vietovės vizualizaciją, matome gana didelį šios erdvės galimą užstatymo intensyvumą ateityje, kur atsirastų nauji penki pastatai su gyvenamosiomis ir komercinėmis patalpomis. Nors teigiama, kad užstatymo intensyvumas mažesnis, nei leidžia nustatytos normos, lieka klausimas, kas tas normas nustatė ir kodėl jos tokios.
Suprantama, kad šią teritoriją operuoja privati kompanija, siekianti pelno. Bet tai išskirtinė vieta Klaipėdoje.
Mano asmenine nuomone, išvysčius planuojamą namų kompleksą, ši erdvė pasikeis kardinaliai.
Ar bus dar galimybė šia erdve ir čia esamais istoriniais pastatais naudotis taip, kaip buvo galima iki šiol, ar išliks galimybė rengti čia daug dalyvių sulaukiančias šventes, priimti regatas, žavėtis praplaukiančiais laivais ir saulėlydžiais? Tai rimto pamąstymo prašantys klausimai", - viešojoje erdvėje savo įžvalgomis dalijosi A. Vaitkus.
Į diskusiją įsitraukę miestiečiai susiskirstė į dvi stovyklas. Vieni piktinasi, kad tokioje vietoje leidžiama statyti daugiabučius, kiti svarsto, kad jau geriau taip, nei palikti tą plynę tokią, kokia yra dabar.
Tarp palaikančiųjų šį projektą ir politikas Arūnas Tuma: "Reikia džiaugtis, kad verslas greičiau vystytų šį projektą, o ne kelti klausimą dėl galimybės du kartus per metus pasilinksminti.
Arūnas Tuma.
Visi atplaukiantys svečiai geriau jausis jaukioje, kavinių, įvairiausių kitų reikmenų parduovėlių promenadoje, nei vėjo keliamų šiukšlių, dulkių sūkurių siaubiamoje dykroje", - argumentavo A. Tuma.
"Klauskite tų, kurie rengė detalųjį planą"
Minėtą teritoriją nuo 2016 metų valdančios vilniečių bendrovės "Puiki investicija" direktorius Žydrūnas Andriukaitis taip pat stebisi, kad kilo tokia diskusija.
"Ar žinote, kada parengti šitos teritorijos detalusis ir specialusis planai? Detalusis planas patvirtintas 2013 metais rugsėjo 18 dieną. Praėjo septyneri metai. Jį matė visi Klaipėdos gyventojai.
Detalusis planas neparengiamas per dieną, jis rengiamas trejus ketverius metus. Jis perėjo visas derinimo su gyventojais ir kitomis institucijomis procedūras. Tada visi klaipėdiečiai ir nusprendė, kokie statiniai ten gali būti.
Kodėl dabar jūs mums užduodate klausimą, kodėl mes tokioje judrioje vietoje statysime gyvenamuosius namus? Klauskite tų, kurie rengė detalųjį planą.
Mes esame tik investuotojai, kurie vadovaujasi galiojančiais dokumentais. Mes paėmėme dokumentą ir pagal jį planuojame", - "Savaitės ekspresui" situaciją komentavo Ž. Andriukaitis.
Pasak jo, pagal detalųjį planą galima pastatyti daug daugiau kvadratinių metrų, ką esą daugelis teritorijos vystytojų ir darytų.
"O mes ne. Sumažinome tai vos ne 30 proc. ir statysime taip, kad pastatai atitiktų tą teritoriją, kad neužgožtų kitų statinių, kad įsipaišytų į dabar esančią aplinką.
Žinoma, kad mes, pirkdami teritoriją su miesto patvirtintu detaliuoju planu, ketinome joje statyti, o ne pirkome todėl, kad neturime kur dėti pinigėlių.
Ten bus ne tik gyvenamieji namai. Kaip tik labai didelė erdvė skirta gyventojams. Bus ir parduotuvėlių, ir restoranėlių, bent jau mes esame juos suplanavę. Norime padaryti traukos centrą.
Visą straipsnį skaitykite savaitraštyje "Savaitės ekspresas", kurį galite užsiprenumeruoti nuo bet kurios dienos, arba įsigyti prekybos centruose visą savaitę - nuo penktadienio iki ketvirtadienio.
Savaitraštyje taip pat skaitykite, kur šiemet vasaros atostogas planuoja leisti žinomi klaipėdiečiai. Juk į tolimas užsienio šalis vargu ar galėsime išskristi.
Sporto įdomių puslapiuose sužinosite, kokiu smagiu laukimu dabar gyvena sportininkų Ramūno ir Gabrielės Navardauskų šeima. Taip pat rasite vertingų patarimų, kaip išlikti sveikiems ir sportiškiems karantino metu.
"Klajonių" rubrikoje įdomus pasakojimas iš Meksikos. Jukatano regione įspūdingas šventyklas aplankiusi klaipėdietė Indrė Valionienė atvira: "Su kiekvienu sustojimu vis labiau jauti, kaip protas sutrikęs blaškosi tarp oficialios informacijos, gidų pasakojimų ir paties savo pojūčių. Logika traiškoma akimis matomais faktais. Vaizduotei, deja, nurašyti nepavyksta."
Priede "Kultūros uostas" aiškinamasi, kodėl septyniolika metų Klaipėdos miesto savivaldybė nesugeba pritaikyti lankymui vos dviejų mieste esančių Žardės ir Purmalių piliakalnių.
Tradiciškai priede rasite senųjų Klaipėdos kapinių istorijas ir naują žurnalistės Gražinos Juodytės "Akvarelių" pasakojimą. Beje, dabar landžiojama po Herkaus Manto g. 2-ąjį namą, kur ilgą laiką veikė ir "Vakarų ekspreso" redakcija. Tad šį sykį, manome, bus įdomu paskaityti buvusios dienraščio korektorės Irmos Stasiulienės prisiminimus.
Ir dar daug įdomių istorijų, pasakojimų rasite naujame "Savaitės ekspreso" numeryje. O kartu su juo gausite ir specialų priedą "TV publika" su TV programa visai savaitei.
Naujojo "Savaitės ekspreso" ieškokite visose spaudos platinimo vietose.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą