2020 m. liepos 10 d. 00:10 val., penktadienis

ve  >  Žinios  >  Klaipėda  >  Klaipėda

Klaipėda

Rengiamas Klaipėdos bendrasis planas stabdys valstybinio jūrų uosto plėtrą

(23)

2020-06-04, 06:44

Arvydas Jockus | Alfa.lt

Rengiamas Klaipėdos bendrasis planas stabdys valstybinio jūrų uosto plėtrą nuotrauka, foto

Klaipėdos uostas

© delfi.lt asociatyvi nuotr.

Reklama

Šiuo metu rengiamas miesto bendrasis planas prieštarauja Klaipėdos jūrų uosto plėtros planams, o numatomi daugiabučių gyvenamųjų namų uosto teritorijoje projektai užprogramuos ilgalaikį miestiečių ir verslo konfliktą.

Tokią bendrą nuomonę dėl šiuo metu rengiamo Klaipėdos miesto bendrojo plano pareiškė Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija, vienijanti kelias dešimtis uosto įmonių.

Alfa.lt primena, kad bendrojo plano rengimas ir jame numatoma gyvenamųjų namų statyba šalia uosto sutapo su beatodairiška viešųjų ryšių kampanija, kuria kryptingai siekiama diskredituoti krovos įmones ir pūsti burbulą dėl uosto kaip pagrindinio taršos uostamiestyje šaltinio.

Gyvenamiesiems namams šalia uosto – ne vieta

Klaipėdos miesto merui Vytautui Grubliauskui Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos (LJKKA) adresuotame rašte primenama, kad dar 2013 m. birželio 18 d. Seimas Rytų–Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalį, kuriai priklauso ir Klaipėdos uostas, pripažino valstybinės svarbos projektu.

Seimas tuomet akcentavo Klaipėdos uosto ekonominę svarbą valstybei ir socialinę – visuomenės poreikiams.

„Nesuprantama Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pozicija, kuri šiuo metu rengiamu miesto bendruoju planu prieštarauja visiems uosto plėtros variantams – tiek į šiaurę, tiek į pietus.

Planuojami daugiabučių gyvenamųjų namų projektai labai arti uosto teritorijų Kairių g. pietinėje miesto dalyje, prie Smeltalės upelio, prie „Klasco“ teritorijos šiaurinėje miesto dalyje, statytojams neprisiimant jokių kompensacinių priemonių, iš anksto užprogramuoja gyventojų ir uosto įmonių konfliktą dėl triukšmo, vizualinės ir šviesos taršos, transporto srautų ir t. t., nors ir dabar ši tarša nėra viršijama ir yra leistinose ribose“, – teigia asociacija.

Rašte atkreipiamas dėmesys, kad, miesto bendrojo plano sprendiniais siekdama terminalų apsaugos zonas perkelti į uosto kompanijų teritorijas, Klaipėdos miesto savivaldybė numato galimybę statyti gyvenamuosius namus ir kitoje gatvės pusėje nuo terminalo ribos.

Asociacijos nuomone, Klaipėdos miesto savivaldybė, derindama gyvenamųjų namų statybą šalia uosto teritorijos, elgiasi neetiškai, o geriausias tokio elgesio pavyzdys esąs Marių g. 19 kotedžų kompleksas.

„Norime priminti, kad daugiau nei 10 metų tiesioginiuose susitikimuose, įvairių tarybų posėdžiuose bei priešrinkiminiuose pažaduose buvo kalbama apie būtinybę išlaikyti fizinį barjerą tarp uosto ir miesto, kurio teritorijose nebūtų leidžiama gyvenamųjų namų statyba – konkrečiai Minijos g., Naujoji Uosto g., Švyturio g. ir kitos gatvės ir prieigos prie uosto teritorijų“, – teigia asociacija.

Klaipėdos merui adresuotame rašte pabrėžiama, kad Klaipėdos uostas – miesto jėgos ir stabilumo šaltinis, jo veikla, teikiamos paslaugos miestui ir šaliai kuria ekonominę ir socialinę gerovę.

Reklama

Be to, uosto kompanijos sukuria daugiau nei 14 tūkst. darbo vietų, užtikrina strateginės valstybės įmonės „Lietuvos geležinkeliai“ veiklos stabilumą.

„Norime sudėti tam tikrus saugiklius ateičiai ir siūlyti prisiimti visą atsakomybę dėl pasekmių, teikiant Klaipėdos miesto bendrojo plano, mūsų manymu, neatsakingus sprendinius“, – rašoma asociacijos laiške uostamiesčio merui.

Kampanijos pradžia sutapo su NT plėtotojų planais

Alfa.lt primena, kad kryptingas puolimas prieš uosto kompanijas prasidėjo 2018 m. vasarą. Tai yra iškart po to, kai nekilnojamojo turto projekto „Memelio miestas“ savininke ir plėtotoja tų pačių metų pavasarį tapo verslininko Martino Gusiatino vadovaujama įmonių grupė „Stemma Group“ bei prasidėjo Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo koncepcijos ir Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV) derinimas ir viešas aptarimas.

„Stemma Group“ parengtoje „Memelio miesto“ teritorijos plėtros strategijoje numatoma teritorijoje tarp Danės upės, Naujosios Uosto ir Naujojo Sodo gatvių bei Kuršių marių statyti administracijos pastatų kompleksą, restoranus, išskirtinio ir prabangaus būsto gyvenamuosius namus. Investicija į projektą gali siekti 100 mln. eurų, jį siekiama baigti iki 2030 m.

Planams valstybiniame sklype plėtoti NT projektą gali trukdyti tai, kad apie 1 ha teritorijos šiame sklype dengia didžiausios uosto krovos kompanijos „Klasco“ sanitarinės apsaugos zona.

Reklama

„Stemma Group“ tinklalapyje prie vystomų projektų uosto pašonėje nurodomas ir kitas sklypas, kuriame turėtų iškilti NT projektas „Gegužės sodai“.

Uosto kompanijos ne kartą viešose diskusijose išsakė abejones dėl ketinimų „miestą kelti į uostą“, kuris šiuo metu kuria didžiulę pridėtinę vertę.

Verslas pagrįstai baiminasi, kad, uosto krantinėje pradėjus statyti gyvenamuosius namus, bus pradėta reikalauti triukšmo ir taršos mažinimo, o galiausiai uoste dirbančios kompanijos bus verčiamos išsikelti iš šiuo metu nuomojamos valstybinės žemės.

Nesantaiką pakurstė verslo priešinimasis politikų savivalei

Su Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bendrojo plano keitimo bei teritorijos tarp Danės upės, Naujosios Uosto g., Naujosios Sodo g. tęsinio ir Kuršių marių detaliojo plano rengimu sietina ir prieš dvejus metus sukelta panika dėl dirvožemio užteršimo sunkiaisiais metalais bei naftos produktais ir iki šiol periodiškai pasikartojančios kelių visuomeninių organizacijų ir žiniasklaidos priemonių atakos. 

Rengiant šiuos planus, nuo pat jų koncepcijos tvirtinimo kilo priešprieša tarp uosto naudotojų ir Klaipėdos miesto savivaldybės, kuri rengdama miesto bendrojo plano keitimo koncepciją ėmėsi keisti jai nepriklausančių teritorijų paskirtį.

Reklama

Tokiai Klaipėdos miesto savivalei aktyviai priešinosi uosto kompanijos, o tai savo ruožtu pakurstė nesantaiką tarp miesto, uosto ir uosto krovos kompanijų.

Alfa.lt žiniomis, Klaipėdos miesto savivaldybės ir uosto naudotojų nesutarimai daugiausia kilo dėl to, kad rengiamame miesto plane dalis krovos teritorijos buvo vaizduojama kaip mišrios paskirties teritorija, kurioje ateityje būtų galima statyti gyvenamuosius namus.

Verslas nesuvokė, kaip esant tokiai intensyviai krovai galima tarp krovos kompanijų įsiterpusią teritoriją prie krantinės vaizduoti kaip galimą apgyvendinti teritoriją.

Sunkiai suvokiama ir tai, kad miestas, samdydamas specialistus aukščiausio lygio planavimo dokumentui rengti, padarė esminę klaidą, t. y. ėmė planuoti ne miestui, o uostui priklausančią teritoriją.

Kieno interesams šiuo atveju galbūt buvo atstovaujama, lieka atviras klausimas.

Tikrieji taršos židiniai vietos politikų nedomina

Reklama

Visuotinė panika dėl dirvožemio užterštumo sunkiaisiais metalais ir kaltųjų paieškos Klaipėdoje taip pat prasidėjo būtent tuo metu, kai siekta politikų ir visuomenės pritarimo daugiabučių statybos šalia uosto teritorijoje planams.

Nors pavojingas dirvožemio užterštumas Klaipėdoje buvo nustatytas jau prieš 14 metų. Tai rodė 2005–2007 m. atlikta Klaipėdos miesto savivaldybės aplinkos monitoringo ataskaita. Tačiau nei tuo metu, nei iki 2019 m. vidurio apie šią problemą garsiai nekalbėjo nei Klaipėdos miesto savivaldybės valdininkai, nei Visuomenės sveikatos centro atstovai.

Situacija ėmė keistis 2019 m., kai uosto kompanijas viešojoje erdvėje imta aktyviai vaizduoti kaip pagrindinius Klaipėdos miesto teršėjus, eliminuojant iš „kenkėjų“ sąrašo transporto priemonių bei statybų sektoriaus keliamą miesto taršą.

Nekreipta dėmesio į tai, kad pagal anksčiau pateiktas Klaipėdos miesto savivaldybės monitoringo programas didžiausi suminiai užterštumai buvo fiksuojami visai ne uosto teritorijoje, o kitose miesto dalyse.

Antai 2006 m. didžiausias suminis užterštumo rodiklis nustatytas Verdenės pagrindinės mokyklos stadione, 2010 m. – prie Psichikos sveikatos centro ir Vilties vidurinės mokyklos, 2011 m. – Rimkuose, 2015 m. – prie Psichikos sveikatos centro, Sendvario pagrindinės mokyklos, Vilties vidurinės mokyklos, Žvejo skulptūros skvero ir kitur.

Nepaisant to, Klaipėdos miesto savivaldybės aplinkos monitoringo 2017–2021 m, programoje atsisakyta dalies labiausiai užteršto dirvožemio stebėsenos vietų šalia minėtų Psichikos sveikatos centro, Žvejo skulptūros centro, Draugystės ir Gemdinų parkų.

Reklama

Programoje vertinant viso uosto ūkinę veiklą pasirinkti taškai tik prie vienos uosto bendrovės, šiuo metu tapusios populiariu taikiniu asmenims, siekiantiems lengvai užsidirbti politinių ir kitokių dividendų.

Vertina galimus procedūrinius pažeidimus rengiant bendrąjį planą

Klaipėdos miesto savivaldybė jau daugiau kaip penkerius metus rengia naująjį miesto bendrąjį planą, tačiau proceso pabaigos nematyti.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija privalomaisiais nurodymais įpareigojo Klaipėdos savivaldybę nevykdyti tolimesnių bendrojo plano keitimo proceso procedūrų, kol bus pašalinti nustatyti pažeidimai.

Tirdama gautus skundus inspekcija nustatė, kad planavimo organizatorius netinkamai vykdė teisės aktuose įtvirtintą pareigą motyvuotai atsakyti į visuomenės pateiktus pasiūlymus.

Šiuo metu inspekcija atlieka ir bendrojo plano keitimo viešinimo procedūrų teisėtumo tyrimą.

Naują bendrąjį planą Klaipėdos miesto taryba nusprendė rengti 2015 m. vasarį. Tų pačių metų gruodį dėl plano parengimo pasirašyta 291,9 tūkst. eurų vertės sutartis su UAB „Urbanistika“.

Planas turėjo būti parengtas iki 2018 m. balandžio, tačiau dėl įvairių nesutarimų, ypač dėl Klaipėdos uosto plano dalies, terminas kelis kartus atidėtas.

Šių metų sausį sutartis vėl pratęsta iki birželio 30 d. Bendrojo plano parengimo kaina jau viršijo 300 tūkst. eurų.

Kyla klausimų dėl politikų atsakomybės

Kaskart dirbtinai keliamas triukšmas apie oro taršą Klaipėdoje ir jos neva pagrindinį šaltinį – uosto krovos kompanijas – kelia ne tik klausimų apie tai, kas uostamiestyje labiausiai suinteresuotas teršti sąžiningai veiklą vykdančio verslo reputaciją.

Gali kilti klausimų ir apie vietos valdžios atsakomybę. Neatsakingas baksnojimas į įmones, kurių taršos normų viršijimo nepagrindžia viešai pasiekiami oro kokybės tyrimų (OKT) duomenys, ilguoju laikotarpiu gali atsisukti prieš vietos valdžią, net jei parodomoji kova už sveiką aplinką šiandien padeda trumpam atsidurti dėmesio centre.

Tačiau pro pirštus žiūrint į tikruosius miesto taršos šaltinius – aplinkosaugos reikalavimų nesilaikančias pramonės ir statybų įmones bei transportą – miestiečių gyvenimo kokybė negerės. Ar kilus eilinei visuomenės pasipiktinimo bangai bus ieškoma jau kito politikų neatsakingos veiklos atpirkimo ožio?

Kita vertus, vietos politikams palaiminus gyvenamųjų namų statybą uosto teritorijoje, nukentės čia dirbančios įmonės, bus stabdoma uosto plėtra, valstybė ir miestas gaus mažiau pajamų.

Kas tuomet prisiims atsakomybę už trumparegiškus, galbūt korupcinius, tik vienai verslo grupei naudingus sprendimus? 

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

to direkcijai

2020-06-08   14:42

IP: 172.69.190.76

Jo,okupantai issilakste,o kgb dinozaurai su "pridetine verte" liko.

Romas Gailius

2020-06-07   23:22

IP: 172.69.190.76

Jeigu jau Alfa.lt teikia naujus pasiūlymus miesto bendrajam planui, gal galiu ir aš. Gerbiamas miesto mere V. Grubliauskai, siūlau miesto tarybai sprendimo projektą.
Redakcija maždaug tokia: kolegijos pritarimu pakeisti miesto bendrojo plano Planavimo organizatorių IŠ Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Į KVJUD direktorių (nesvarbu kas juo taps). Jie žino apie miestą viską geriau ir pas juos daug gerų, atsakingų ir toliaregiškų specialistų. Akivaizdu.Tai kam vargti?

2020-06-07   22:52

IP: 185.11.26.161

Nu Jūs (VE) duodat, čia ne žurnalistika, tik cinizmas ir smegenų plovimas.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Klaipėda

Didžiausiame Vakarų Lietuvos dienraštyje "Vakarų ekspresas" tęsiame pažintis su Klaipėdos miesto tarybos...

Vidmantas Dambrauskas: "Tokia rinkėjų valia ir ją reikia gerbti" (Visas tekstas) nuotrauka, foto

Atnaujinta Klaipėdoje, Kauno gatvėje esanti „Kauno atžalyno“ biblioteka jau laukia skaitytojų. Nuo...

Skaitytojus kviečia atnaujinta biblioteka nuotrauka, foto

Po ilgų svetur praleistų mėnesių į Lietuvą trečiadienio vakarą parplukdyta jachta „Ambersail...

„Ambersail 2“ grįžo į Klaipėdą ir ruošiasi naujiems iššūkiams nuotrauka, foto

Pajūryje esančiame Kukuliškių piliakalnyje archeologai aptiko gintarinės pilies liekanas. Tokią sensaciją savo...

Pristatys gintarinės pilies radinius nuotrauka, foto

Net Seimui nebeaišku, kiek yra lyčių nuotrauka, foto

Lietuva, Parlamentarams būtų pravartu pasiimti biologijos vadovėlius. Gal ten rastų atsakymą, ...

Uostamiestyje - Kazimiero Budrio šeimų turnyro finalas nuotrauka, foto

Sportas, Nors prieš daugiau nei metus netekome miesto garbės piliečio ir šeimų krepšinio...

Liepos 10-ąją – jubiliejinė Sofijos Kanaverskytės paroda nuotrauka, foto

Parodos, LNDM Prano Domšaičio galerijoje 2020 m. liepos 10 d., penktadienį, 17 val....

Klaipėdos čempionate - Andriaus Gudžiaus spindesys nuotrauka, foto

Sportas, Atvirajame Klaipėdos miesto lengvosios atletikos čempionate sulaukta garbaus svečio - 2017 metų...

Lietuva, Paskelbta prieš 1 val.

Sportas, Paskelbta prieš 5 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...