Pėstiesiems atiduotų Turgaus, o ne Tiltų gatvę

Pėstiesiems atiduotų Turgaus, o ne Tiltų gatvę

Centrine pėsčiųjų gatve Klaipėdos senamiestyje turėtų tapti Turgaus gatvė, kuri sujungtų piliavietę ir Jono kalnelį. Šis paveldosaugos strategijos rengėjų siūlymas tapo akibrokštu tiek politikams, tiek Savivaldybės administracijos darbuotojams, tiek visuomenės atstovams.

Klaipėdos miesto kultūros paveldo apsaugos strategijos sprendiniai vakar buvo pristatyti Savivaldybėje. Jos užsakymu strategiją nuo praeitų metų rengia UAB "Civitta" ir MB "Pupa".

"Šios strategijos tikslas - atverti akis ir pažvelgti, į ką saugodami paveldą Klaipėdos mieste labiausiai turėtume atkreipti dėmesį", - lūkestį išsakė Savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška.

Urbanistams suformuluota užduotis - pateikti racionaliausią Klaipėdos kultūros paveldo saugojimo, naudojimo, pažinimo ir atgaivinimo veiksmų ir priemonių planą. Tikimasi, kad strategija taps pagrindu rengiant miesto kompleksinių teritorijų planavimo dokumentus, planuojant paveldo saugojimo, naudojimo, pažinimo ir atgaivinimo priemones ir jų finansavimą.

"Klaipėdos miesto paveldosauginės vertybės, į kurias verta investuoti, yra jūrinis ir vidaus vandenų paveldas, senamiestis ir miesto gynybiniai įtvirtinimai", - įvardino prioritetus bendrovės "Civitta" atstovas Mindaugas Balkus.

Strategijos rengėjai numatė ir priemonių planą, kuris padėtų įgyvendinti šiuos prioritetus.

"Centrinis ir svarbiausias Klaipėdos paveldo objektas yra piliavietė. Ji turėtų būti integruota į kitą vertybę - senamiestį. Tad reikėtų sukurti jungtį tarp šių objektų. Natūraliu jungties tęsiniu taptų Teatro aikštė ir Turgaus gatvė, kuria pėstieji judėtų Jono kalnelio link, pakeliui sustodami prie Šv. Jono bažnyčios. Šią ašį papildytų ir į pėsčiųjų žiedą sujungtų Dangės pakrantės promenada. Trečiąja svarbia ašimi taptų įspūdingų paveldosauginių objektų gausa išsiskirianti Liepų gatvė nuo įvažiavimo į miestą iki pat Kuršių marių, išvysčius Mėmelio miesto projektą", - piešė viziją M. Balkus.

Justina Muliuolytė, "Pupos" atstovė, paminėjo ir kitas strategijoje numatytas priemones - kuršių archeologinio paveldo įveiklinimą, Žardės ir Purmalių piliakalnių sutvarkymą, karališkosios šeimos palikimo puoselėjimą, tarpukario Klaipėdos bauhauzo stiliaus pastatų akcentavimą ir kt.

Vis dėlto piliavietės, Bastionų tilto, Jono kalnelio sutvarkymo projektai, saugotinų pastatų apšvietimas yra tie paveldosaugos projektai, kuriems esą reikėtų skirti daugiausiai dėmesio.

Klaipėdos paveldosauginė strategija parengta septyneriems metams. Jos rengėjai suskaičiavo, jog per šį laikotarpį į paveldo apsaugą Savivaldybė turėtų investuoti 7 mln. eurų, o grąža būtų 5 mln. eurų, nes 3 proc. išaugtų turistų skaičius ir jų paliekamos lėšos.

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder