Žadama, kad 2015-aisiais uostamiesčio pensininkų gyvenimas bus kur kas turiningesnis, nei įprasta. Bus organizuojami įvairūs renginiai, senjorai turės didesnę galimybę dalyvauti įvairiose sporto, sveikatos, švietimo veiklose.
Atsivers ir naujos šiai amžiaus kategorijai skirtos erdvės. Dalis buvusios Andrejaus Rubliovo mokyklos patalpų, kur planuojama steigti senjorų namus, jau perduota Žvejų rūmams. Tiesa, kol kas sprendžiami ūkiniai klausimai, tačiau Žvejų rūmų direktorius Alvydas Juozas Lenkauskas sakė jau turintis preliminarią viziją, kokia veikla galėtų būti organizuojama senjorams pritaikytose patalpose.
"Žvejų rūmuose ir dabar glaudžiasi ne viena senjorus vienijanti organizacija, tad matome, kas juos labiausiai domina. Jie nori šokti, dainuoti, groti, kartais kokių paskaitų paklausyti", - pažymėjo A. Lenkauskas.
Jis svarstė, jog veiklą galima dar labiau plėsti: pensininkai gali susirinkę ir piešti, siuvinėti, daryti rankdarbius.
"Viliuosi, kad šis projektas išsivystys į klubinę veiklą ir Klaipėdoje turėsime normalius senjorų namus. Bet, kad šitaip nutiktų, reikia, kad politikai, atidavę senjorams patalpas, jų nepamirštų, padėtų ten ir įsikurti. Reikia tik pirminės injekcijos, o paskui pensininkai ir patys galės kurtis. Juk jie turi vaikų, draugų verslininkų. Iš pradžių reikia bent jau mokyklos kvapo atsikratyti", - kalbėjo A. Lenkauskas.
DĖMESYS. 2015-uosius Klaipėdoje ketinama skelbti Senjorų metais. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.
Senjorų poreikiams atiduota 1,2 tūkst. kv. metrų buvusios mokyklos patalpų - dalis kabinetų, valgykla ir aktų salė.
A. Lenkauskas svarstė, kad aiškesnės gairės ir atidarymo data pradės aiškėti po Naujųjų metų.
"Dar viena gera žinia senjorams ir jų artimiesiems - Kretingos gatvėje 44 pradėsiantis veikti dienos centras, kur pensinio amžiaus žmonėms bus teikiamos dienos globos paslaugos. Ryte jie ateis į įstaigą ir joje galės išbūti iki vakaro. Kasdien čia bus galima priimti 40 klientų", - pasakojo Klaipėdos savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Liesytė.
Iki lapkričio 15 dienos bus parengtas priemonių planas, ko dar reikėtų senjorams, kad jų gyvenimas uostamiestyje būtų mielesnis. Tikimasi, kad ir patys pensininkai aktyviai dalyvaus išsakydami savo pageidavimus.
"Pavyzdžiui, senjorai gali kreiptis į seniūnaičius ir patarti, kokios infrastruktūros trūksta jų gyvenamajame rajone. Tam būtų galima panaudoti bendruomenių rėmimui skiriamas lėšas", - sakė A. Liesytė.
Pastaruosius dvejus metus bendruomenių projektai daugiausia buvo orientuoti į mažuosius klaipėdiečius - jiems buvo kuriamos žaidimų aikštelės, kita reikiama infrastruktūra.
"Matyt, kitais metais bus orientuojamasi kita kryptimi. Galbūt mieste atsiras daugiau suolelių, kur vyresni žmonės galėtų jaukiai pasėdėti", - svarstė valdininkė.
Jos duomenimis, Klaipėdoje šiuo metu gyvena per 40 tūkst. pensijinio amžiaus žmonių.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą