Paveldas visame mieste bus lygus?

Paveldas visame mieste bus lygus?

Saugomų kultūros paveldo objektų tvarkymą norinti paskatinti Klaipėdos valdžia ketina ieškoti papildomų lėšų tokiems darbams finansuoti ir siūlo leisti į paramą pretenduoti ne tik senamiestyje, bet ir kitose miesto vietose esančių saugomų pastatų savininkams.

Ketvirtadienį vykusiame Klaipėdos miesto tarybos posėdyje buvo pritarta atnaujintam kultūros paveldo objektų tvarkybos darbų finansavimo tvarkos aprašui.

Jame trumpinami pateiktos paraiškos korekcijoms skirti terminai, taigi, procesas judės šiek tiek greičiau. Atsirado reikalavimai dėl „de minimis“ principų taikymo - maksimali parama vienam objektui gali būti 200 tūkst. eurų per 3 metus.

„Vakarų eksprese“ jau rašėme, kad nauja tvarka galios ir Smiltynei, kurioje yra saugomų istorinių vilų, Klaipėdos senamiesčio ir istorinės miesto dalies, vadinamos Naujamiesčiu apsaugos zonoms.

Papildomi balai bus skiriami, jei tvarkomi daugiabučiai pastatai, jei prastas pastato estetinis vaizdas, jei bloga atraminių konstrukcijų būklė.

Taip pat yra numatyta galimybė finansuoti sakralinio paveldo taikomuosius tyrimus. Tai leistų miestui prisidėti siekiant tvarkyti ar atkurti miesto sakralinius objektus, taip pat ir Šv. Jono bažnyčią (numatomas finansavimo intensyvumas iki 100 proc., o dydis – iki 30 tūkst. eurų).

Patvirtinus naują tvarką teisę pretenduoti į paramą įgijo dar 39 statinių savininkai. Iš viso jų yra jau 278.

Vis dėlto visi jie kol kas pretenduos mažiausiai į 200 tūkst. eurų sumą. Nors buvo siūlyta tvarkos apraše nustatyti didesnę sumą, pavyzdžiui, 300 tūkst. eurų, konkreti suma nebuvo nurodyta.

„Buvo siūlymas didinti finansavimą iki 300 tūkst. eurų, bet tvarkos apraše nėra nustatytos konkrečios sumos. Šis klausimas sprendžiamas rengiant strateginius veiklos ir metinius planus, tvirtinant biudžetą“, - sakė Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška.

Jis taip pat teigė nepalaikantis siūlymo visas miesto teritorijas vertinant vienodai, neišskiriant senamiesčio ir naujamiesčio. Jis argumentavo tuo, kad senamiesčio tvarkymas jau daug metų yra prioritetas, o miesto periferijoje esantys pastatai neturi tokio statuso, kokį turi esantys senamiestyje. Tokių pastatų, pasak V. Juškos, nėra labai daug, bet jie esą taip pat gali teikti paraiškas ir, jei surinks užtektinai balų, gali gauti paramą.

V. Juškos teigimu, skirstant 200 tūkst. eurų paramą objektams tvarkyti šiems metams buvo papildomų 100 tūkst. eurų poreikis.

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis posėdžio metu nurodė, kad administracija bandys ieškoti papildomo finansavimo paveldo tvarkybos darbams finansuoti.

Taryba taip pat protokoliniu pavedimu Savivaldybės administracijai nurodė išanalizuoti galimybę nenumatyti zonavimo išskiriant naujamiestį, senamiestį ir kitas teritorijas ir tvarkos aprašą taikyti vienodai visai Klaipėdos miesto teritorijai, nes tvarkytinų paveldo objektų ir kitur, pavyzdžiui, Paupių rajone ir kitur.

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder