"Pasivaikščioti po Kuršių nerijos nacionalinį parką nuostabu visais metų laikais, o stebėti po žiemos nubundančią gamtą, sugrįžtančius paukščius - išskirtinis džiaugsmas ir malonumas", - sako Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser, kuri laisvas savaitgalio akimirkas praleidžia gamtoje.
Pasivaikščiojimai marių dugnu
Šį pavasarį, anot A. Feser, labai nuslūgęs Kuršių marių vanduo ir jų kranto linija atsitraukusi kone penkis metrus bei vis dar sukaustyta ledo. "Tai gana retas reiškinys, dovanojantis išskirtinę galimybę pasivaikščioti marių dugnu ir atrasti, ką jis slepia - intrigavo Kuršių nerijos nacionalinio parko vadovė. - Taip pat labai įdomu pasivaikščioti prie Parnidžio kopos. Šią žiemą kopa labai stipriai nukentėjo, nučiuožė didžiulis kiekis paplauto smėlio, kartu su juo ir augalai, medžiai. Tai labai dramatiški vaizdai", - rekomendavo pašnekovė parko maršrutus pėstiesiems ir kartu priminė bei prašė, kad parko lankytojai nevaikščiotų kopų šlaitais.
"Žmonėms atrodo, kad jeigu kopos apaugusios žole, tai per jas galima eiti. Galvoja, kad nieko neatsitiks, jeigu vienas žmogus praeis. Tačiau iš tiesų pustomų kopų smėlio ekosistema labai jautri ir net menkiausias žmogaus prisilietimas gali tapti pražūtingu", - kalbėjo A. Feser.
UNIKUMAS. Kuršių marių kranto linija atsitraukusi kone penkis metrus bei vis dar sukaustyta ledo - gana retas reiškinys, dovanojantis išskirtinę galimybę pasivaikščioti marių dugnu ir atrasti, ką jis slepia.
Kuršių nerijos nacionalinio parko vadovė prisipažino, jog viena mėgstamiausių jos vietų yra Vecekrugo kopa, ant kurios dabar galima užlipti iš dviejų pusių: nuo dviračių tako pusės ir nuo kelio pusės. Ant kopos įrengta apžvalgos aikštelė, kurioje yra krėslai pailsėti ir pasigrožėti įspūdinga gamta.
Paukščiams reikia tylos
Pavasarį, paukščių migracijos metu, viena įdomiausių veiklų, kurias siūlo Kuršių nerijos nacionalinis parkas, yra paukščių stebėjimas. Kuršių nerija yra unikali paukščių migracijos vieta, kurią pavasario ir rudens migracijos metu per parą praskrenda iki milijono paukščių. Kuršių nerijoje, pavyzdžiui, einant Naglių rezervato mediniu taku, galima išvysti straksintį pasauliniu mastu saugomą mažytį, į žvirblį panašų paukštelį - dirvoninį kalviuką, arba po pievas nardančią lygutę. Stebėti migruojančius paukščius galima nuo Parnidžio kopos ir iš Kuršių marių pakrantėje nuo Nidos iki Pervalkos įrengtų šešių paukščių stebėjimo bokštelių.
Pasak A. Feser, Kuršių nerijoje galima stebėti ypač daug rūšių ančių: ledines, urvines, rudąsias, kuoduotąsias. Kai kurios iš jų nyksta net ir saugomoje gamtinėje teritorijoje. "Pavyzdžiui, urvinės antys peri urvuose, kuriuos išsirausia smėlėtose Kuršių marių pakrantėse. Problema, kad tokių pakrančių beveik neliko - sprendžiant krantotvarkos problemas jos apsodintos nendrėmis. Nendrynai išstūmė ir vieną iš Kuršių nerijos vandens augalų - ryškiais geltonais žiedais žydinčią vandeninę plaumuonę. Tai dėl šio augalo buvo nušienauta Pervalkos įlanka. Tikimės, jog šiemet ji sužydės", - sakė A. Feser.
Pavasaris - paukščių poravimosi laikas. Net visko mačiusiuosius gali nustebinti įspūdingi paukščių piršlybų ritualai, tačiau norint juos išvysti reikia ne tik įrangos, bet ir daug kantrybės. "Bokštelyje gali tekti labai ilgai laukti, nes menkiausias garsas paukščius išbaido. Tyla parke ypač svarbi, kai paukščiai peri, tai yra nuo maždaug balandžio vidurio iki birželio. Staigūs judesiai, triukšmas išbaido paukščius, o jiems pasitraukus gali atšalti dėtis ir taip laukiami paukštukai neišsiris", - įspėjo A. Feser.
Šikšnosparnių metai
Ne paukščiai, tačiau sparnuoti žinduoliai - šikšnosparniai - šiais metais Kuršių nerijos nacionaliniame parke sulaukė išskirtinio dėmesio. 2018-ieji čia paskelbti Šikšnosparnių metais. "Kuršių nerijoje gyvena visos 11 Lietuvoje žinomų šikšnosparnių rūšių. Ir visos jos yra saugomos. Šiais metais bus atliekami moksliniai šių labai įdomių naktinių plėšrūnų tyrimai, vyks įvairios edukacinės programos ir užsiėmimai", - anonsavo A. Feser.
Norintiesiems geriau pažinti Kuršių nerijos nacionalinio parko gamtą: augalus, paukščius, gyvūnus direktorė rekomendavo užsisakyti ekskursiją arba žygį su parko specialistu.
PO ŽIEMOS - įspūdinga Kuršių marių pakrantės beržų choreografija. Aušros Feser nuotr.
Paukščių dienos
Žiemojančius bei migruojančius paukščius galima stebėti ir šalia Klaipėdos esančiame Pajūrio regioniniame parke. "Šie metai unikalūs tuo, jog dar sausio mėnesį daug migruojančių paukščių nebuvo išskridę, o kovo mėnesį jie jau sugrįžo. Iki šiol dar galima stebėti ir neišskridusius paukščius, kurie pas mus žiemoja", - sakė Pajūrio regioninio parko vyr. ekologas Erlandas Paplauskis.
Pajūrio regioniniame parke migruojančius paukščius patogu stebėti iš Plocio ežero pakrantėje pastatyto paukščių stebėjimo bokštelio, taip pat prie Kalotės ežero, prie jūros, nuo Palangos tilto. "Paukščiams stebėti reikia įrangos: monoklio arba binoklio. Kai suskrenda į parką labai daug paukščių ir būna palankios oro sąlygos, parkas skelbia paukščių dienas savo paskyroje "Facebook". Parko darbuotojas stovi nurodytoje vietoje su paukščių stebėjimo įtaisu ir juo pasinaudoti gali visi norintieji", - sakė E. Paplauskis.
Pajūrio regioninio parko darbuotojai džiaugiasi, jog pagaliau per Karklę kartu su nauja kelio danga nutiesti ir dviračių bei pėsčiųjų takai, tad šiais metais tikisi ypač didelio aktyvaus laisvalaikio ir gamtos mėgėjų srauto.
SUSIDŪRIMAS. Migruojantys paukšteliai dažnai atsitrenkia į gyvenamųjų namų langus. Mato MENDELIO nuotr.
"Pats parkas, deja, šiuo metu išgyvena chaoso ir nežinios laikotarpį, tad didelių projektų, skirtų lankytojams, nerengia. Naujoji valdžia nusprendė, jog parkus, kuriuose dirba mažiau kaip 20 darbuotojų, reikia optimizuoti, tad laukiame, kada būsime panaikinti, su kuo ir kaip sujungti. Rudenį laukiame reorganizacijos, tačiau kol kas apie ją nieko nežinome", - kalbėjo pašnekovas.
Karas su žvejais
Ekologo nuomone, kur kas svarbesnė problema, kurios valstybė nesprendžia, yra ne parkų struktūra ir valdymas, o ekologinės problemos. "Pajūrio regioninis parkas, taip pat ir Kuršių nerijos nacionalinis parkas priklauso Eurpos Sąjungos saugomai teritorijai "Natura 2000", kurioje turi būti užtikrinta retų ir nykstančių paukščių rūšių apsauga, tačiau mūsų valstybė tos apsaugos neužtikrina, rizikuodama gauti dideles baudas. Kiekvienais metais 1-1,5 tūkstančio paukščių žūsta žvejų tinkluose vien Pajūrio regioninio parko saugomoje teritorijoje. Praeitą šeštadienį radau pakrantėje 4 negyvus paukščius, tarp jų rudakaklį narą. Taip pat tinkluose žūva ir ruoniai. Per šią žiemą 6 ruoniai įsipainiojo į priekrantės žvejų tinklus ir nugaišo, dar 2 ruoniai buvo išgelbėti. Tai tik parko duomenys", - liūdnus skaičius vardino E. Paplauskis.
Ekologo teigimu, kai kurie žvejai jau pereina prie alternatyvaus tvarios žvejybos būdo gaudyklėmis. Tai medinės dėžės, į kurias suplaukia žuvys, tačiau jos nekelia grėsmės nei paukščiams, nei ruoniams, o ir mažas žuveles iš jų žvejai gali lengvai paleisti. Problema, kad gaudyklės yra brangios, žvejai apie jas neturi daug informacijos ir nepasitiki, o valstybė privalėtų pasirūpinti, kad žvejams būtų numatytos kompensacijos ekologiškiems įrankiams įsigyti ir patiriamiems nuostoliams atlyginti", - įsitikinęs Pajūrio regioninio parko ekologas.
"Nauji maršrutai - pėstiesiems ir dviratininkams"
Romena SAVICKIENĖ, Klaipėdos kultūros ir turizmo informacijos centro direktorė
Pastebime tendenciją, jog vis daugiau miesto gyventojų renkasi laisvalaikį gamtoje. Užsienio turistai Lietuvos pajūrį giria už išsaugotą, nesugadintą natūralią gamtą ir visada pažymi, kad pas mus labai žalia. Pajūryje populiarus tiek pasyvus buvimas gamtoje, tiek aktyvus. Ypač mėgstamas aktyvus vandens turizmas su baidarėmis, vandens dviračiais, plaustais, taip pat ir dviračių turizmas, pėsčiųjų žygiai.
Atsižvelgdamas į šiuos poreikius Klaipėdos kultūros ir turizmo informacijos centras šiais metais išleido naujus lankstinukus: "Klaipėda pėsčiomis" ir "Dviračiu po Klaipėdą". Pėstiesiems siūlome 4 maršrutus, skirtus atrasti Klaipėdos senamiestį, senąsias kurortines Melnragės ir Girulių gyvenvietes, pasivaikščiojimą nuo Mažojo Kaimelio iki Tauralaukio arba po Smiltynę. Dviratininkams skirtas lankstinukas kviečia patyrinėti tris skirtingas Klaipėdos miesto dalis: šiaurinę, centrinę bei pietinę.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą