2019 m. birželio 26 d. 02:39 val., trečiadienis

ve  >  Žinios  >  Klaipėda  >  Klaipėda

Klaipėda

Paštas, palytėtas valdovų, pirklių ir barbarų

(2)

Paštas, palytėtas valdovų, pirklių ir barbarų nuotrauka, foto

SENOLIS. Dviejų karų ugnis ir sovietmečio barbarizmą atlaikęs senasis Klaipėdos paštas ir dabar džiugina praeivių akis.

© Eimanto CHACHLOVO nuotr.

"Kad veikla būtų sėkminga, pastatas buvo nežymiai rekonstruotas. Vienas iš išorinių akcentų buvo į frontono viršų įkeltas didelis laikrodis. Priemenė virto pašto operacijų sale, kur buvo priimami interesantai, per vidurį buvę laiptai iškelti į kraštą. Gatvės panoramoje paštas išsiskyrė atsiradusiais puošnesniais vartais, atsiveriančiais į vidinį kiemą. Buvo karietų, diližanų laikai, tad pašte įrengti nakvynės kambariai. Išaugo arklidės, didelės karietinės, kur diližanai buvo remontuojami, keičiami", - pasakojo D. Elertas.

Pasak istoriko, 1866 m. buvo įsteigtas vadinamasis estafetinis paštas, kai pašto siuntas raiteliai perduodavo vienas kitam. Siuntos nuo Klaipėdos iki Tilžės keliaudavo vos 8 valandas.

"1888-ųjų spalio 22 dieną pašte buvo įkurta Klaipėdos abonementinė telefonų stotis, registruoti 37 abonementai. Pakitimų įvyko dėl 1876-1878 metais nutiesto geležinkelio. Diližanai jau vyko tik nedideliais atstumais, į kokius Pagėgius. O dalį sunkių krovinių pradėta vežti traukinių paštu.

Iki pirmojo suvienytos Vokietijos imperatoriaus Vilhelmo mirties tie kambariai, kur buvo apsistoję princai, nekeisti, laikyti kaip atminties paminklai. Tik į valdžią atėjus Vilhelmui II imtąsi radikalių žingsnių. 1890 metais buvo atlikti detalūs sklypo matavimai, nubraižyti pastatų planai, tikslus fasado piešinys, sodo brėžiniai", - sakė istorikas.

Rūpinosi pats imperatorius

Pasak pokalbininko, architektas Schroderis 3 metus projektavo naują pašto pastatą, darbus stebėjo pats Vokietijos imperatorius, parašęs gan tikslią dalykinę pastabą, jog išorinį fasadą būtina sutvirtinti, nes vyrauja vėjai iš jūros.

Istorikui teko važiuoti per buvusią Vakarų Prūsiją, kur jis pastebėjo, jog mūsų paštas išlaikė tam tikrus tam kraštui būdingus elementus.

"Sklypo išplanavimas nelabai pasikeitė, nugriautų istorinių pastatų vietoje pastatyti centriniai rūmai su 42 metrų bokštu, viename šone buvo įrengta karietinė su sandėliu, kitame - arklidės. Yra išlikęs kieme iškastas artezinis šulinys, buvo kanalizacijos sistema, vandentiekis. II pašto aukšto patalpose, savo bute, įsikūrė pašto viršininkas, palėpėje įrengtuose butuose - tarnautojai.

Vertėtų atkreipti dėmesį į kvadratinį bokštą. Panašius bokštus rasime Prahos karalių rūmuose, Austrijoje. Yra aliuzija į senąją norvegų architektūrą. Įžengus į salę, iš šonų stūkso du židiniai (dabar nebeveikiantys), jų nišose buvo du čia gyvenusių karališkųjų asmenų portretai. Buvo keletas pano, pakabinti dideli paveikslai. Tikėtina, vienas jų tebesaugomas Vokietijoje", - sakė istorikas.

Jis pabrėžė, kad 1893-aisiais iškilęs pastatas išskyrė savo puošnumo derme su funkcijomis. Langai buvo puošti raižytais ornamentais. Palangių būta itin plačių, kad ant jų būtų galima rašyti laiškus.

Bokšto mergelė

Telefono stotis įsikūrė ne kur kitur, o bokšte. Tarp kitų telefonininkėmis dirbusių merginų išgarsėjo Erika Riosler.

"Kai 1915-aisiais, I pasaulinio karo metu į Klaipėdą įsiveržė rusų karių korpusas, netikėto puolimo metu apylinkėse jam priešinosi šauktiniai Vokietijos kariai. Priešas, kurio didžioji sudėties dalis buvo suformuota iš kalėjimų surinktų kriminalinių nusikaltėlių įsiveržė į miestą. Šie vyrai prarado savikontrolę, mieste prasidėjo moterų prievartavimai, žudymai, plėšimai. Minėta mergina, matydama įžygiavusius rusus bemat susisiekė su generaliniu Vokietijos kariuomenės štabu ir pranešė apie situaciją. Jos pranešimai buvo labai svarbūs apskaičiuojant, kiek reikės pajėgų, kur reikės suduoti smūgius, kad Klaipėda būtų išvaduota. Paskutinis jos pranešimas "Jie ateina" buvo išsiųstas, kai jau girdėjosi lipančiųjų laiptais į bokštą trypimas ir keiksmai. Merginai pasisekė, jai nieko nenutiko, tik buvo nutraukti telefonų kabeliai. Už drąsą jai ir buvo siūlyta įteikti aukščiausią Vokietijos imperijoje karinį apdovanojimą Geležiniam kryžiui, bet moteriai tokį gauti buvo tabu, tad pasitenkinta įteikus auksinį vardinį laikrodį", - pasakojo D. Elertas.

Po 3 dienų vokiečiai išstūmė rusų karius, bet šie išsivedė nemažai belaisvių civilių gyventojų, kurių likimas nežinomas.

Sovietinė pašto istorija

Paštas su bokštu nukentėjo per II pasaulinį karą. Pokaryje buvę šeimininkai pastatą nuskurdino, kai kas užtinkuota, paslėpta. Sodas pavirto daržu, darbuotojai ten augino bulves.

"Didžioji dalis sovietmečio paštininkų atliko gerų darbų, bet dalis jų dirbo saugumo struktūroms, tikrino laiškų turinį, siuntinius - iš Vokietijos atsiųsti saldainiai būdavo perpjauti perpus, vietoje vokiškos kavos įdėta miežinė. Naujame telefonų pastate dirbo dalis mąstančių žmonių, ir tų, kurie klausėsi ir įrašinėjo pokalbius. Bet anaiptol ne visi buvo apsvaigę nuo ideologijos nuodų", - šypsojosi istorikas.

Nuo 16 metų laiškininke dirbusi dabartinė Klaipėdos centrinio pašto viršininkė Tatjana Kazanceva prisiminė sovietmečiu buvus 12 pašto apylinkių.

"1967-1969 metais dar nebuvo naujųjų miesto rajono, spaudą ir laiškus nešėme į Birutės, Ryšininkų gatves, medinius ir daugiabučius namus. Beveik kiekvienas gyventojas prenumeruodavo "Tarybinę Klaipėdą" ir anuomet populiarius žurnalus "Moteris", "Šluota", "Genys" ir "Rabotnicą". Tempdavome sunkų krepšį ant peties su 7 leidinių paketu, nes atveždavo jų po tūkstantį. Darbą pradėdavusios pusę aštuonių ryte, baigdavome 17 valandą", - prisimena moteris.

Pasak jos, tuomet dirbti buvo sunku, nes nebuvo kompiuterių, laiškų skirstytojai visą informaciją rašydavo ranka, kai būdavo sumuojama metų prenumerata, darbuotojos sėdėdavo pašte iki nakties.

"Romantikos buvo nedaug, bet perėjus dirbti į korespondencijos skirstymo skyrių, vėliau dirbant kasininke, patiko bendrauti su žmonėmis. Tačiau dabar dirbti dar įdomiau", - sakė T. Kazanceva.

Ko verkia bokšto širdis

Klaipėdos centrinis paštas dabar išsiskiria ir jo bokšte įrengtu kariljonu.

Vargonininkas, pianistas, klavesinininkas Stanislovas Žilevičius sakė, jog pirmasis Peterio Šilingo (Peter Schilling) projektuotas karilionas buvo itin prastas. Juo S. Žilevičius su kolega Kęstučiu Kačinsku pradėjo groti 1975 m.

Naujasis Klaipėdos karilionas buvo nulietas 2006 m. Olandijoje, "Royal Eijsbouts" varpų liejykloje. Jis sudarytas iš 48 naujų lygaus profilio bronzos varpų, kurių diapazonas - keturios oktavos. Sunkiausio varpo skersmuo - 1 163 mm., o svoris - 903 kilogramai. Lengviausio varpo diametras - 182 mm., svoris - 10 kg. Bendras varpų svoris yra apie 5 095 kg. Šio unikalaus skambesio titano inauguracija įvyko per 2006-ųjų Kalėdas.

"Tai - dangiškai skambantis mušamasis klavišinis instrumentas. Ieškome naujų kompozitorių bei kūrinių, šie suskamba ausyse, tada aranžuojame, ir iš dešimties tinka tik vienas", - sakė karilionininkas.

Nuo pat instrumento įrengimo buvo rengiami tarptautiniai kariliono muzikos festivaliai.

Karilionininkas sako, kad šis instrumentas pergyvens mus visus, jeigu nesugrius pašto bokštas, nes vieno paveldosaugininko iniciatyva neleista prie bokšto įrengti lietvamzdžių, todėl sienos plytos pradėjo trupėti.

Žymos: paštas

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

petras

2013-10-18   10:52

IP: 195.14.177.1

neįtikėtinai graži istorija, ačiū.

Vaida

2013-10-18   10:29

IP: 195.14.177.1

Miela skaityti ir kartu gėda, kad apie tą gražų paštą, kuriame vaikas laiškus rašydavau, nežinojau tos istorijos.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Klaipėda

Iškilmingai į vandenį Kaune nuleistas greitaeigis laivas „Raketa“ jau nuo birželio pradžios...

Triukšmingai pristatytas laivas „Raketa“ – vis dar krante nuotrauka, foto

Nuo penktadienio iki pirmadienio per Kuršių marias keliantys keltai atliko papildomus...

Savaitgalis: 193 papildomi reisai, 15 tūkst. mašinų nuotrauka, foto

Nutraukus visas sutartis su UAB „Žemkasa“, Klaipėdos miesto savivaldybė pradeda ieškoti naujo...

Jau ieško naujo rangovo Tilžės gatvės rekonstrukcijai nuotrauka, foto

Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto dekanas Rimantas Balsys turi ambicingą...

Statys paminklą mokytojui nuotrauka, foto

Susimovei, Petrai! nuotrauka, foto

Nuomonės, Tikiu šventą Petrą, pradėtą šventos Mergelės Marijos, kuris kentėjęs prie Grybauskaitės, buvo...

Keltininkams Joninių savaitgalis nebuvo baisiausias nuotrauka, foto

Vasara, AB "Smiltynės perkėla" darbuotojai sako, kad per Joninių ilgąjį savaitgalį jiems sekėsi...

Lietuvoje Jūrininkų diena nešvenčiama nuotrauka, foto

Jūra, Pasaulyje birželio 25 d. minima kaip Tarptautinė jūrininkų diena. Pasak Lietuvos jūrininkų...

Policija prašo pagalbos - dingo senolis nuotrauka, foto

Kriminalai, Šiandien iš namų Klaipėdoje uogauti išėjo ir iki šiol negrįžo 1937 m....

Nuomonės, Paskelbta prieš 4 val.

Vasara, Paskelbta prieš 5 val.

Jūra, Paskelbta prieš 6 val.

Kriminalai, Paskelbta prieš 6 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...