Pasaulio lietuviai neužmiršo Klaipėdos

Pasaulio lietuviai neužmiršo Klaipėdos

Didėjantys emigracijos mastai, augantis lietuvių, gyvenančių užsienyje, skaičius skatina imtis realių priemonių, ieškoti sprendimų tam, kad lietuvių tauta išliktų ir už valstybės ribų. Apie tai Klaipėdoje kalbėjo Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovės.

Lietuvybės skatinimo, bendradarbiavimo tarp valstybių, kultūrinės veiklos plėtojimo klausimai vakar buvo keliami Klaipėdos miesto merui Vytautui Grubliauskui susitikus su Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininke Dalia Henke, Liuksemburgo lietuvių bendruomenės pirmininke Egle Juriene.

D. Henke akcentavo artėjantį Lietuvos šimtmetį - esą šimtmečio renginiai suburtų pasaulio lietuvius, kadangi jie nori paminėti ir švęsti valstybės gyvavimo šventę.

"Šimtmečio proga suvažiuos daug pasaulio lietuvių, todėl reikia kreipti į tai dėmesį. Artėjanti šventė naudinga ir Lietuvos įvaizdžiui, ir pasaulio lietuviams", - įsitikinusi D. Henke.

Meras pritarė pirmininkės nuomonei ir pridūrė, jog tokie sambūriai yra reikšmingi.

"Manau, kad kiti metai yra tinkami naujam startui. Vis dėlto iš pradžių reiktų jausti poreikį", - nuomonę išreiškė V. Grubliauskas.

Liuksemburgo lietuvių bendruomenės pirmininkė E. Jurienė, kalbėdama apie aktyvų lietuvybės skatinimą, užsiminė apie vaikų stovyklas. Anot jos, yra daug įvairaus amžiaus vaikų, kurie mielai vasaras leidžia Lietuvoje, tad stovyklų, skirtų pasaulio lietuviams, atsiradimas aktualus. Taip vaikai prisiliečia ne tik prie šalies, bet ir kalbos.

Ilgą laiką Čikagoje gyvenantis klaipėdietis Rimantas Dirvonis, dalyvavęs susitikime, prisiminė kaimyninės Lenkijos pavyzdį.

"Jeigu mes prarandame lietuvius, tai esame nykstanti tauta. Lenkai iš Amerikos pradeda grįžti į savo gimtinę. Amerikoje buvo daug lenkų mokyklų, tačiau jų staigiai pradėjo mažėti. Lenkai susitvarkė su šia problema", - sakė R. Dirvonis.

V. Grubliauskas ragino atsigręžti į savo miestą: "Klaipėda buvo ir yra ištikimas miestas sau, savo vertybėms, istorijai. Klaipėda visada liks draugiška kiekvienam piliečiui ir bus pasiruošusi kovoti už kiekvieną klaipėdietį. Mane įkvepia Čikaga, pasaulio lietuvių gebėjimas susiburti. Tokių pavyzdžių gali būti daugiau".

Apie galimybes ieškoti sąlyčio su užsienio lietuviais kalbėjo ir Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) vadovas Vinsas Janušonis, su D. Henke bei E. Juriene diskutavęs ligoninėje. V. Janušonis siūlė vienu metu kelti kompetenciją ir skatinti lietuvybę. Pasak jo, stažuotės medicinos įstaigose užsienyje būtų itin naudingos.

"Jeigu sutartume dėl mūsų slaugytojų priėmimo į Liuksemburge, Vokietijoje ar kitoje užsienio šalyje esančią ligoninę, būtų puiku. Slaugytojos pasižiūrėtų, kaip yra organizuojamas darbas svetur", - dėstė ligoninės vadovas.

E. Jurienė atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvoje yra ruošiama daug medicinos specialistų. Pasak jos, Liuksemburge jaunimas gana ilgą laiką būdavo skatinamas mokytis užsienyje, tad nemaža dalis jų ten ir likdavo, tad dabar susiduriama su kvalifikuotų gydytojų trūkumu. Tad esą Lietuvoje šiuo atžvilgiu yra geresnės sąlygos.

KUL aplankiusios viešnios susipažino su kelių ligoninės departamentų bei operacinių darbu, kalbėjosi apie ligoninės kasdienybėje kylančias problemas bei domėjosi, ar yra kokių nors nedidelių projektų, prie kurių įgyvendinimo galėtų prisidėti ir užsienio lietuviai.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder