Pajūrio muziejams karantinas - lyg peilis po kaklu

Pajūrio muziejams karantinas - lyg peilis po kaklu

Prasidėjus karantinui vėl uždaryti visi šalies muziejai skaičiuoja didžiulius nuostolius ir prašo valdžios paramos, kad išgyventų. Labiausiai nukentėjo Neringa. Prieš pandemiją Neringos muziejai per metus surinkdavo apie 180 tūkst. eurų pajamų, šiemet ši suma - vos apie 30 tūkst. eurų.

"Itin sunkiai išgyvenome pirmąją pandemijos bangą ir karantiną. Mus sąlyginai gelbėjo aplinkybė, kad Neringos muziejams buvo patikėtas Nidos švyturys, stovintis ant Urbo kalno. Jis buvo atviras lankytojams nuo liepos pradžios iki spalio. Dabar ir jis uždarytas. Už apsilankymą švyturyje vienam žmogui bilietas kainavo 5 eurus, šeimai - 8 eurus. Taip pavyko surinkti apie 15 tūkst. eurų", - sakė Neringos savivaldybei priklausančios įstaigos "Neringos muziejų" vadovė dr. Lina Motuzienė.

Šiai įstaigai priklauso trys padaliniai: Kuršių nerijos istorijos, rašytojo Thomo Manno memorialinis muziejai ir Nidos žvejo etnografinė sodyba.

"Anksčiau mūsų muziejai Nidoje sulaukdavo apie 50 tūkst. lankytojų, ypač - užsienio turistų. Šiemet šis skaičius sumažėjo drastiškai, o užsienio turistų sulaukėme tik apie 1 tūkst. O algas žmonėms reikia mokėti. Mažiausiai, ko norisi, tai atleisti darbuotojus. Situacija tikrai yra labai bloga", - pripažino pašnekovė ir patikino, kad kreipsis pagalbos į Neringos miesto savivaldybės administraciją.

Atšaukiamos parodos

Vieno lankomiausių ir žymiausių pajūryje Gintaro muziejaus (priklauso Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui) direktorė Vilija Macienė teigė, jog pavasarį lankytojų negalėjo priimti nuo kovo 16-osios iki gegužės 5-osios.

"Labai finansiškai atsiliepė tai, kad buvo sustabdytas kruizinių laivų sezonas, tie laivai neplaukė į Klaipėdą ir jų keleiviai nevyko į Palangą, Gintaro muziejų. Vėl paskelbtas trijų savaičių karantinas mums reiškia nutrauktas edukacijas, ne tik lankytojų netekimą. Mokinukai nebeatvažiuos", - teigė V. Macienė.

Gruodžio mėnesį muziejuje planuota paroda, anot pašnekovės, taip pat "pakibo ant plauko". "Kol kas algų darbuotojams ir etatų mažinti neplanuojame. To mažiausiai norėtųsi", - teigė ji.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus (jam priklauso ir Pilies, Kalvystės muziejai bei muziejus "39/45" piliavietės rytinėje kurtinoje) direktorius dr. Jonas Genys atsiduso, kad dėl pandemijos teko grįžti į "senus laikus".

"Per metus sulaukdavome apie 50 tūkst. lankytojų. Šiemet jų - tik apie 20 tūkst. Iš parduotų bilietų ir edukacijos buvome suplanavę surinkti apie 45 tūkst. eurų. Kokius 30 tūkst. eurų gal ir surinksime.

Apmaudžiausia, kad dėl karantino teko atšaukti mūsų parodą Berlyne. Didžiulė netektis. Tiek ruoštasi buvo, finansavimas gautas, tad tų lėšų parodai net nebegalėsime panaudoti, nes vokiečiai irgi karantiną paskelbę.

Viskas vėl užsidaro aklinai", - apgailestavo J. Genys.

Jis tikino, kad nei darbuotojų atleisti neketinama, nei algų mažinti. "Mokos fondas yra atskiras. Tuos pinigus, kuriuos gaudavome iš parduotų bilietų, mes naudodavome ūkinėms reikmėms, įvairioms programoms. Bet situacija tikrai yra nepavydėtina. Kasininkės, ekspozicinių salių darbuotojos nedirbs. O kiti muziejininkai galės savo veiklą vykdyti nuotoliniu būdu. Turime daug veiklos. Prieš trejetą metų Vyriausybė priėmė nutarimą, kad muziejiniai eksponatai turi būti įvertinti pinigine išraiška. O mes jų turime apie 17 tūkst. Tad specialistai tikrai turės, ką veikti net ir užsidarius muziejui. Niekas neliks be darbo, visi gaus algas. Bet tie karantinai... Visiškai išbalansuoja veiklą", - pripažino archeologas.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder