2021 m. sausio 17 d. 19:03 val., sekmadienis

ve  >  Žinios  >  Klaipėda  >  Klaipėda

Klaipėda

Mokslininkė gelbėja krosnį

Mokslininkė gelbėja krosnį nuotrauka, foto

VERTINGA ISTORIJA. "Tokie daiktai mena koklinių krosnių statybos tradicijas, kai buvo pereita nuo rankų darbo koklių prie industrinės gamybos", - sako Raimonda Nabažaitė.

© Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Reklama

"Iki karo statyta koklinė krosnis ieško naujo šeimininko. Padėkime atrasti jai naujus namus", - praėjusią savaitę intriguojančią žinutę, tarsi rašytų apie augintinį, socialinėje erdvėje pasiuntė jauna mokslininkė Raimonda Nabažaitė.

Koklių tyrinėtoja viliasi ne tik rasti naujus šeimininkus krosniai, bet ir priminti žmonėms, kokių vertingų daiktų yra jų namuose. "Dažnai žmonės net nesupranta, ką jie daro, kai griauna tokias krosnis ar kitus vokiško paveldo elementus", - svarsto mokslininkė.

R. Nabažaitė pasakojo, kad šią fabrike gamintų koklių krosnį aptiko pas vienus klaipėdiečius.

"XX a. pirmos pusės krosnis dar veikianti. Lopyta, gražinta, vietomis originalūs kokliai perdažyti, bet dėl to pati krosnis savo žavesio neprarado. Tiesiog taip susiklostė situacija, kad patalpų, kurioje stovi ši krosnis, savininkai turi kitų planų. Todėl ir stengiuosi surasti jai kitus namus. Beje, vienas interesantas jau yra", - vakar pasakojo R. Nabažaitė.

PARUOŠTA. Mokslininkė kiekvieną koklį sunumeravo, kad krosnį išardžius ją vėl būtų galima iš naujo surinkti tarsi dėlionę. Egidijaus Jankausko nuotr.

Reklama

Tiesa, pervežti koklinę krosnį iš vienų namų į kitus nėra taip paprasta. Mokslininkė preliminariai skaičiavo, kad norint krosnį tinkamai išardyti ir surinkti naujoje vietoje gali prireikti ne vieno tūkstančio eurų.

"Tačiau yra tokių žmonių, kurie supranta, kad turint tokį unikalų elementą savo namuose galima ne tik sukurti išskirtinį interjerą, bet ir suteikti savo būstui pridėtinę vertę", - svarstė mokslininkė.

R. Nabažaitė rankų darbo koklines krosnis tyrinėja jau seniai, šia tema apsigynė ir disertaciją, dabar kaip tik rengia knygą.

"Galima sakyti, kad fabrikinės koklinės krosnys anksčiau nebuvo mano tyrimų akiratyje, bet matau, kad reikėtų ir į jas atkreipti visuomenės dėmesį.

Nes dažnai remontuodami būstą žmonės net nesusimąsto, kokią vertybę išgriauna.

Taip, paveldosauginiu aspektu jos nėra saugomos, bet reikėtų galvoti ir apie ateitį. Aš negaliu sakyti, kad kiekviena fabrikinė tipinė krosnis yra vertinga, nes jų stilistika paprastai kartojasi. Bet kadangi jos yra nesaugomos, griaunamos, vieną dieną gali atsitikti taip, kad jų liks tik vienetai. Štai tuomet jos ir taps itin vertingos. Paradoksas, bet taip jau mūsų šalyje yra", - kalbėjo mokslininkė.

Reklama

Ji patikino neturinti jokio užslėpto noro, kad būtų įvesti ribojimai krosnių savininkams. Veikiau siekia, kad užuot griovus, vyktų civilizuotas krosnies išardymas, sandėliavimas arba mainai.

Kaip tai galėtų vykti mūsų mieste, anot mokslininkės, yra platesnės diskusijos klausimas. Tad jį bus bandoma paliesti lapkričio 8 d. uostamiestyje vyksiančioje konferencijoje, skirtoje koklinių krosnių fenomenui tyrinėti.

"Tikrai nenoriu kurti konflikto. Mano norai daugiau šviečiamieji, kad žmonės tiesiog labiau pradėtų vertinti tokias krosnis ir labiau pagalvotų prieš griaudami, ar tikrai tie du kvadratiniai metrai išgelbės jų interjero viziją", - sakė R. Nabažaitė.

Mokslininkė neslėpė turinti kur kas didesnių užmojų šiuo klausimu. Socialinėje erdvėje ji užsiminė ir apie idėją kurti koklinių krosnių arba industrinio paveldo muziejų.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Klaipėda

Šeštadienį klaipėdiečius džiugina reto grožio žiemiškas oras – per naktį gausiai prisnigo,...

Pajūrį nuklojęs sniegas klaipėdiečius vilioja iš namų: beslidinėjančius nuo kopų stebi policija nuotrauka, foto

Keleivius ir automobilius per Kuršių marias keliančios Smiltynės perkėlos vadovas teigia,...

Pandemija dukart sumažino besikeliančiųjų į Kuršių neriją srautą nuotrauka, foto

Prie Tiltų g. 13 namo esantys grindinio šviestuvai ne tik kad nebeatlieka...

Senamiesčio šaligatvių ypatumai: elektra kratomi keturkojai nuotrauka, foto

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (KUL), organizuojančioje sveikatos priežiūros paslaugų dėl COVID-19 ligos teikimą...

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje sėkmingai baigtas pirmasis vakcinacijos etapas nuotrauka, foto

G. Nausėda: A. Navaldo sugrįžimas parodys žmogaus teisių padėtį Rusijoje nuotrauka, foto

Pasaulis, Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno sugrįžimas į Maskvą yra drąsus žingsnis,...

Dviejų karantinų smūgį kurortams pamatavo neįtikėtinai tiksliai – apsiėjo ir be pagalvės mokesčio nuotrauka, foto

Lietuva, Vandens pardavimo rekordai Palangoje ir Neringoje, tačiau dar nematyti jo tiekėjų...

Klaipėdos „Neptūnas“ – „Citadele“ Karaliaus Mindaugo taurės finalo ketverte nuotrauka, foto

Sportas, Klaipėdos „Neptūnas“ nervų trileriu virtusiose atsakomosiose „Citadele“ Karaliaus Mindaugo taurės ketvirtfinalio rungtynėse...

"Adelė Dirsytė patraukė savo drąsa" nuotrauka, foto

SE, Dievo tarnaitė Adelė Dirsytė buvo veikli ateitininkė, Sibiro kankinė. Ji patyrė daug...

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...